Kultūros ministerija pripažįsta, kad Klaipėdos savivaldybė pateikė viską, ko iš jos buvo paprašyta kovą Vilniuje vykusio tarpinstitucinis pasitarimo metu, kad šv. Jono bažnyčios atstatymas būtų pripažintas valstybei svarbiu projektu. Tačiau iš tokį sprendimą turinčios priimti Vyriausybės pusės iki šiol girdėti tik abstrakti tyla.

Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos (AdM archyvo) nuotr.

Po minėtojo pasitarimo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tikino, kas šiai grupei nekilo abejonių dėl šio projekto svarbos ir statuso, bet „kancleris kelis kartus primygtinai akcentavo, kad nori matyti konkrečius skaičius, ypač savivaldos įsipareigojimų”.

„Parsivežu namų darbus, kad Savivaldybės administracija visus padarytus darbus įvertintų skaičiais ir preliminariai pagal galimybes skaičiais paverstų būsimus darbus. Šią ar kitą savaitę su tais skaičiais vėl važiuosime į Kultūros ministeriją, kuri ir rengia atitinkamą Vyriausybės sprendimo projektą, ir, tikiuosi, kad jau nebeliks jokių kliūčių. Tikiuosi, kad nėra kokių nors politinių ausų”, – tada sakė meras.

Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas „Atvirai Klaipdėai” teigė, kad „visi namų darbai atlikti, pateikti Kultūros ministerijai“.

„Iš mūsų pusės viskas yra itin detaliai atlikta, kiti projektai nereikalauja tiek medžiagos, kiek iš mūsų šiuo atveju. Ir funkcinę pusę pagrindėme, ir įgyvendinimo planą pateikėme, pabrėžėme savivaldybės vaidmenį ir kokie užsienio fondai potencialiai galėtų prisidėti. Ir praėjusį kartą sakėme, kad tas statusas yra reikalingas tam, kad lygiateisiai galėtume kreiptis į Vokietijos vyriausybinius fondus. Po pateikimo niekas daugiau nebuvo kviestas į Vilnių“, – sakė R. Zulcas.

Savivaldybės pateiktame rašte, kuriame nurodomi veiklų terminai ir finansiniai įsipareigojimai rašoma, kad projektavimo ir susijusias paslaugas, vertinamas apie 1,68 mln. eurį finansuotų Klaipėdos evangelikų liuteronų parapija, o 15,96 mln. eurų vertinamos statybos būtų finansuojamas kooperuojant parapijos, savivaldos ir Europos Sąjungos lėšas. 300 tūkst. eurų archeologiniams tyrinėjimams numatoma gauti iš Kultūros paveldo departamento.  Šį raštą savo parašu yra sutvirtinęs ir parapijos kunigas-administratorius Reinholdas  Moras.

Savivaldybė ir Klaipėdos liuteronų parapija taip pat balandžio 12 d. pasirašė ir ketinimų protokolą dėl būsimo bendradarbiavimo įgyvendinant projektą – techninės pagalbos, finansavimo užsitikrinimo, būsimų erdvių įveiklinimo, viešojo juridinio asmens įkūrimo bei turto nuosavybės sąlygų.

Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyrius „Atvirai Klaipėdai” patvirtino, kad Klaipėdos savivaldybė, po papildomų Vyriausybės prašymų, pateikė „visus reikalingus dokumentus ir jų patikslinimus”. O Kultūros ministerija Vyriausybei jau pateikė nutarimo „Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto pripažinimo valstybei svarbiu kultūriniu projektu“ projektą ir tikslinančią informaciją dėl savivaldybės ir Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenės finansinių įsipareigojimų.

„Šiuo metu laukiame Vyriausybės sprendimų”, – rašoma ministerijos atsakyme.

Jos teikimas Vyriausybei yra užregistruotas gegužės 21 d.

O Vyriausybės Ryšių su visuomene skyrius „Atvirą Klaipėdą” „informavo, kad „šiuo metu dar nėra aiški data, kada sprendimo projektas bus pateiktas svarstyti ministrų kabinetui”.

Parengtame Vyriausybės sprendimo projekte numatoma, jog projekto vertė – 16,8 mln. Eur. Bažnyčią būtų numatoma atstatyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. atstatyta originalaus dydžio ir formos Šv. Jono bažnyčia su bokštu. Bendrieji statinio rodikliai: užstatymo plotas – 1 350 kv. m, bendras bažnyčios plotas – 1 756,44 kv. m, bendras bokšto plotas – 399,03 kv. m, iš viso bendras plotas – 2 155,47 kv. m, bažnyčios aukštis – 76 m, bendras tūris – 31 793 kub. m. Atstatytos bažnyčios erdvės būtų pritaikytos evangelikų liuteronų bendruomenės pamaldoms, kitoms religinėms apeigoms, kultūriniams renginiams (parodoms, koncertams, muziejui), o atstatytame bažnyčios bokšte turėtų būti erdvės, pritaikytos Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centrui.

Numatomi projekto finansavimo šaltiniai – Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondas, Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulo Klaipėdoje ir Vokietijos ambasados Lietuvoje lėšos, Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetas, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, kiti finansavimo šaltiniai.

Projekto įgyvendinimo metu nenumatomos taikyti įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytos lengvatos.

Priėmus šį nutarimą Kultūros ministerija valstybės vardu turėtų sudaryti įsipareigojimų vykdymo sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos miesto evangelikų liuteronų parapija.

Istoriniai faktai*

Šv. Jono bažnyčios vieta ir išvaizda keitėsi ne vieną kartą. Profesoriaus Vasilijaus Safronovo teigimu, seniausi šios parapijos maldos namai, kurių vietą šiandien įmanoma tiksliai identifikuoti, tarp 1562 ir 1571 m. iškilo prie Dangės upės, dabartiniame sklype Turgaus g. 37. Tiksliai žinoma, kad į dabartinę vietą parapija persikėlė 1706 m.  Šv. Jono bažnyčia tokiu vardu vadinama tik nuo 1857 m.

Naujos bažnyčios statybai buvo atseikėti penki Didžiojo Turgaus gale buvę sklypai, kurie, kaip likęs miestas, ko gero, nukentėjo per 1678 m. gaisrą. Lėšos naujos bažnyčios statybai buvo pradėtos rinkti 1682 m. paskelbus, kad statybos fondas sudaromas iš įplaukų, gautų papildomai apmokestinus pirklių prekes bei vietoje vartojamą mėsą ir alų. Per 14 metų buvo surinkta 12 tūkst. guldenų. 1696 m. gegužės 14 d. karališkojo dvaro vyresnysis pamokslininkas dr. Bernhardas von Sandenas naujoje bažnyčios statybvietėje padėjo kertinį akmenį.

Pradėtoji statyba dėl lėšų trūkumo 1698–1699 ir 1703–1704 m. buvo sustojusi. Atlikus svarbiausius įrengimo darbus, maldos namai pašventinti 1706 m. sausio 18 d., per Prūsijos karaliaus Friedricho I karūnavimo penktųjų metinių šventę. Tačiau bažnyčios bokštas dar ilgai liko neužbaigtas. Tik 1790 m., Klaipėdos pirkliams nusprendus finansuoti bokšto statybą, darbai buvo atlikti per aštuonis mėnesius ir lapkričio 24 d. įvyko užbaigto bokšto vainikavimo šventė.

Jono bažnyčios vidus stilistiniu požiūriu nebuvo vientisas. Interjere dominavo paauksuotas altorius, padovanotas nežinomo Žemaitijos didiko. Jį puošė drožinėti ornamentai. Virš jo kabėjo fundatoriaus herbas auksinis liūtas juodame fone. Iš senosios bažnyčios buvo pernešta drožinėtais ornamentais puošta sakykla (ją laikė angelo figūra). Aplink jos šonus buvo drožinėtos apaštalų figūros. Iš senosios bažnyčios buvo perkelta baltai dažyta, paauksuota krikštykla. Ant bažnyčios sienų kabėjo portretai. Seniausias portretas buvo pirmo po Reformacijos Prūsijos hercogo vietininko Klaipėdoje – Georgo von Klingenbecko. Minima bažnyčioje buvus 1594 m. nutapytą Mato Prätorius portretą.

Šventoriaus kapinės buvo uždarytos 1781 m. Iki to laiko dėl uždarytų senųjų miesto kapinių (ant jų supilant bastioną prie dabartinio Senojo turgaus) čia buvo laidojami visi miesto mirusieji apie 60 metų.

Jono bažnyčios bokšte kabėjo keturi varpai. Vienas buvo skirtas greta esančiai mokyklai. Bokštas buvo svarbiu orientyru į uostą plaukusiems laivams, nes kai 1802 m. audra apgadino bokštą, uostas tuojau skyrė pinigų sumą jam pataisyti.

1823 m. bokšto remonto metu vėjarodis su burlaiviu buvo nuimtas ir jo vieton patalpintas sparnus išskėtęs erelis, virš kurio puikavosi paauksuotas kryžius.

1854 m. gaisras sunaikino šią bažnyčią. Miestas pradėjo bažnyčios atstatymą panaudodamas senos bažnyčios pamatus ir mūro liekanas.

1857 m. rugsėjo 13 d. popietę įvyko atstatytosios bažnyčios pašventinimo iškilmės. Kaip ir 1706 m., pašventinimo ceremonija vyko dar visiškai neužbaigus atstatymo darbų. Bokštas, kuriam iškelti iki smailės pritrūko pinigų, buvo išmūrytas tik iš dalies, laikinai uždengiant šią dalį toliu. Jo statyba galutinai užbaigta 1863 m. lapkričio 23 d.  Paspartinti bokšto statybą tuomet leido pirklio Juliaus Ludwigo Wienerio mirtis. 1862 m. vasarį miręs turtingas pirklys dar 1860 m. papildė savo ankstesnį testamentą išreikšdamas valią, kad dalis jo turto po mirties būtų palikta magistratui ir pirklių korporacijos valdybai, kurios galėtų naudoti tą turtą „negriežtai apibrėžtiems tikslams“. Iš beveik 135 tūkst. talerių tam skirtos palikimo sumos 6 tūkst. buvo nutarta sunaudoti Šv. Jono bažnyčios bokšto statybai.

Bokštas buvo lengvas, tarsi ažūrinis – varpinė siekė 75 metrų aukštį (kai kur nurodomai 76 m). Viršutinė jo dalis buvo aštuonkampė ir stovėjo ant masyvaus keturkampio tūrio. Šių detalių sandūroje, apstatytoje nedideliais frontonėliais, buvo apžvalgos aikštelė. Bokšte buvo varpai ir laikrodis. Virš bokšto durų buvo pritvirtintas rėminis Simono Dacho biustas. Klaipėdoje tai buvo aukščiausias visuomeninis pastatas, svarbiausias miesto vertikalusis akcentas, geografinis miesto centras.

Stilistiniu požiūriu bažnyčios fasadai nebuvo vientisi. Vyravo gotikinės formos ir iš romaninio stiliaus perimtas arkatūrinis karnizas, kuris puošė apsidę, tačiau visą bažnyčią reikia priskirti neogotikai. Bažnyčioje buvo daug vertingų dailės kūrinių. Altoriuje buvo nutapytas dailininko F. Boutervieck paveikslas kompozicija „Kristus alyvų darželyje“, kurį miesto katedrai padovanojo Frydrichas Vilhelmas IV. Abipus jo stovėjo skulptoriaus Alberti išdrožtos Kristaus ir Mozės statulos. XX a. pr. bažnyčios fasadai buvo suremontuoti. 1925 m. įvestas centrinis šildymas, 1931 m. – elektra. Prie bažnyčios, požemyje, buvo įrengti tualetai.

Bažnyčia buvo nugriauta po II pasaulinio karo. Čia buvo pastatyti menkaverčiai pastatai – parduotuvė, tualetas.

1970-1974 m. Turgaus g. (buv. P. Cvirkos) buvo tiesiama šiluminė trasa, kurios darbų archeologinę priežiūrą vykdė Vladas Žulkus. 1,4 m gylyje buvo rastas Šv. Jono bažnyčios vakarinio galo priestatas (XIX a. mūras) ir kiemo grindinys. Taip pat buvo rastas bažnyčios kontraforso fragmentas. Atidengus XIX a. šiaurės vakarų fasado koplyčios pamatus, po jais ir šalia bažnyčios buvo aptikti 2 palaidojimai, kurių vienas buvo suardytas, o kitą pavyko atidengti. Mediniame karste buvo XVIII a. palaidota moteris. Visoje tranšėjoje, kastoje iki 1-1,5 m gylio, buvo randama žmonių kaulų.

Archeologiniai tyrimai buvusios bažnyčios vietoje vyko 1994-1995 ir 2012 m.

2001 m. spalio 11 d. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu patvirtintas žemės sklypo Turgaus g. 24 detalusis planas numatė ne istorinės Šv. Jono bažnyčios atkūrimą, o naujos, šiuolaikinės bažnyčios statybą. Modernios bažnyčios bokštas buvo suprojektuotas apie 50 m aukščio. Nauja bažnyčia buvo projektuojama, įkomponuojant ją į buvusios bažnyčios pamatų perimetrą, taip išvengiant sudėtingų techninių sprendinių, susijusių su autentiškų pamatų apsauga.

2011 m. kovo 4 d. buvo išduotas statybos leidimas naujos bažnyčios statybai pagal architektų E. N. Bučiūtės/O. Repovo parengtą projektą. Statybos leidimas išduotas tik bažnyčios statybai be bokšto (leidime nurodytas konkretus tūris), kadangi dėl bokšto atkūrimo visuomenėje buvo kilusi atskira diskusija.

Savivaldybės užsakymu UAB „Civitta“ ir MB „Pupa-Strateginė urbanistika“ 2015 metais parengė Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo galimybių studiją. Studijoje buvo nagrinėjamos keturios alternatyvos. Pirmoji – autentiškos bažnyčios atstatymas, antroji – mažesnės bažnyčios ir mažesnio bokšto pastatymas, trečioji – autentiško bokšto atstatymas su mažesnio tūrio bažnyčia ir ketvirtoji – naujos, modernios architektūros bažnyčios pastatymas. 2015 m. balandžio 8 d. miesto Tarybos Kolegija pasisakė už autentiškos bažnyčios atstatymą.

2018 m. pabaigoje visuomenei buvo pristatyti architekto Aurimo Širvio parengti bažnyčios projektiniai pasiūlymai, kurie leidžia atkurti autentišką statinį bei žemės sklypo detaliojo plano keitimo koncepcija. Kartu buvo paskelbta, kad be interjero bažnyčios atstatymas gali atsieiti apie 16,8 mln. eurų, o pilnas atstatymas – apie 30 mln. eurų.

*Parengta pagal Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto parengtą „Šv. Jono bažnyčios (Turgaus g. 24, Klaipėdoje) atkūrimo situacijos analizę“, archeologės Raimondos Nabažaitės studiją „Buvusios Šv. Jono bažnyčios Klaipėdoje, Turgaus g. 24 archeologinių tyrimų situacijos analizė ir siūloma programa“ ir istoriko Vasilijaus Safronovo studiją „Buvusios bažnyčios Klaipėdoje, Turgaus g. 24, istorinis tyrimas“.