Savivaldybės administracija pagaliau ruošiasi pateikti paraišką dėl vieno iš vadinamosios tikslinės teritorijos projektų – pertvarkyti tarp Paryžiaus Komunos ir prekybos centro „Saturnas“ esančių gyvenamųjų rajonų erdves.

Pirmadienį miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas vienbalsiai pritarė tokios paraiškos teikimui. Manoma, kad realūs apie 5,5 mln. eurų galinčio atsieiti projekto darbai gali startuoti kitą pavasarį. Jie turėtų trukti apie dvejus metus.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Aiškinamajame sprendimo projekte rašoma, kad įgyvendinus projektą bus sutvarkyta apie 12 400 ha teritorija, joje esantys  daugiabučių kiemai, sukurta nauja privažiavimo prie namų struktūra, performuoti želdiniai, atkurtos žaliosios erdvės, įrengtas apšvietimas, sukurta nauja pėsčiųjų takų sistema, sujungiant daugiabučių namus ir viešąsias erdves, įrengtos vaizdo kameros, suolai, dviračių stovai, saugyklos, vaikų žaidimo aikštelės, įrengtos 677 automobilių stovėjimo parkavimo vietos.

Tačiau politikams pasiteiravus, kiek konkrečiai padaugės automobilių stovėjimo vietų, Savivaldybės administracijos Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė teigė negalinti to pasakyti ir pažadėjo šią informaciją suteikti miesto Tarybos posėdžio metu.

Prie „Atviros Klaipėdos” publikacijos apie šio rajono istoriją Architektu pasivadinęs komentatorius rašė, kad kvartalų perplanavimo darbus atlikęs „Kelprojektas” 90 butų kiemui suprojektavo tik 30 automobilių vietų – tik 1/3 normatyvinio parkavimo vietų kiekio.

„Vat, tai jau yra tragedija ir tikros urbanistinės klaidos. Už mūsų visų pinigus „atnaujins” tuos kiemus, o pagrindinės parkavimo problemos nespręs, net. sakyčiau, pablogins. Kas tai, jei ne klaidos? Kam tas dangų pakeitimas? Negi niekas nemato, nesupranta? Toj pačioj savivaldybės administracijoj?” – rašė komentatorius.

Projektas yra suskirstytas į tris teritorijas. Pirmoji apima erdves nuo Paryžiaus Komunos g. iki gatvės, jungiančios Taikos pr. ir Rumpiškės gatvę. Antroji – nuo minėtosios jungiamosios gatvės iki Sausio 15-osios gatvės, o trečioji – nuo čia iki Marijos Taikos karalienės bažnyčios ir PC „Saturnas“.

Pasak E. Jurkevičienės, statybos leidimas jau gautas dviem teritorijoms, netrukus jo turėtų sulaukti ir trečioji. Tada bus galima skelbti rangos darbų konkursus. Manoma, kad patys darbai turėtų prasidėti kitą pavasarį.

Komiteto nariui Vidmantui Dambrauskui pasiteiravus, ar dėl suplanuotų darbų nėra gyventojų pasipriešinimo, E. Jurkevičienė sakė, kad kai kuriais klausimais, pavyzdžiui, dėl aikštelių įrengimo buvo rengiamos apklausos, į pateiktas pastabas buvo atsakyta. Esą kai kurie gyventojai reiškė nuomones, kad vaikų žaidimo aikštelės numatomos per arti, dvejojo dėl suoliukų, ar jie netaps asocialių asmenų traukos vietomis.

„Kelprojekto” paslaugos savivaldybei atsiėjo 89 624 eurus. Skaičiuojama, kad rangos darbai gali kainuoti apie 5,5 mln. eurų. Numatoma, kad europinė parama sudarys 4,67 mln. eurų, valstybės biudžeto lėšos – 412,5 tūkst., pačios savivaldybės indėlis būtų analogiškas.

Tačiau komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė užsiminė, kad savivaldybės administracijai vėluojant vykdyti tikslinės teritorijos projektus Vidaus reikalų ministerija jau planuoja perskirstyti europinį finansavimą ir teiravosi E. Jurkevičienės, ar nesikeis ir šio projekto finansavimo proporcijos. Tarnautoja sakė, kad paraiška rengiama pagal dabar turimus duomenis.

ISTORIJA

Pirmuoju pokario Klaipėdos gyvenamuoju rajonu tapo Žvejybos uostui skirtas kompleksas Minijos ir P. Nachimovo (dab. Naikupės) g. rajone, antruoju – 1958 m. pradėtas planuoti į pietus nuo istorinio miesto centro.

„Pagal 1957 m. miesto generalinio plano korektūrą abipus suplanuoto Taikos prospekto, turėjusio tapti naująja miesto ašimi, pietų kryptimi, iki planuojamos Kauno g. buvo numatyti šeši kvartalai. Jie išdėstyti buvusių priemiesčių ir senojo užstatymo fragmentų vietose“, – rašo Tomas S. Butkus knygoje „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990”.

I šio rajono kvartalas buvo suplanuotas ir pradėjo kilti tarp Bangų, Kooperacijos, Žiedo (vėliau Komjaunimo, dabar – Sausio 15-osios) gatvių ir naujai planuojamo Taikos prospekto.

1959-ųjų birželio 12 d. – Klaipėdos miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas, vadovaujamas Aniceto Bagdono, „išžiūrėjęs miesto ir kaimo projektavimo instituto Kauno skyriaus sudarytą naujos magistralės mikrorajono kvartalo Nr. 2 užstatymo projektą“ nusprendė jį „skaityti priimtu“. Kvartalas buvo suplanuotas tarp žiedo, Rumpiškės, Paryžiaus Komunos gatvių ir Taikos prospekto.

I ir II gyvenamieji kvartalai. Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvas, epaveldas.lt) nuotr.

Pasak T. S. Butkaus, galutinis rezultatas buvo toks, kad II kvartale buvo kartojamos I projekto klaidos: suformuoti netaisyklingi laužyti magistralinių gatvių perimetrai, užspaustos vidinės kiemų erdvės, nenumatyti ryšiai su kitomis išlikusiomis urbanistinės struktūros (gatvių) jungtimis. Kvartalas buvo baigtas formuoti 1964-1965 m.

„Planuojama tvarkyti teritorija dėl nusidėvėjusios viešųjų ir gyvenamųjų erdvių infrastruktūros yra mažiau patraukli jaunimui ir didesnes pajamas turintiems gyventojams. Dauguma čia esančių daugiabučių yra prastos estetinės išvaizdos, nerenovuoti. Viešųjų kiemų ir daugiabučių kiemų infrastruktūra nusidėvėjusi ir neatitinka šiuolaikinių poreikių, trūksta automobilių laikymo vietų, vaikų žaidimo ir sporto  aikštelių, želdynų ir šiuolaikinių mažosios architektūros elementų. Žaliosios erdvės sudaro maždaug 50 proc. visos teritorijos. Rumpiškės kvartale žaliąsias erdves sudaro namų kiemų ir infrastruktūros želdynai. Daugelis žaliųjų erdvių yra apleistos, jas reikia atnaujinti bei performuoti. Teritorijoje yra nedidelis, bet pakankamas ir aiškus gatvių tinklas, tačiau privažiavimai prie daugiabučių namų yra siauri, sudėtingi ir painūs. Kvartaluose komplikuotos kiemų infrastruktūros erdvės. Automobilių aikštelių trūkumas yra didžiausia teritorijos problema. Didžioji dalis įrengtų aikštelių yra su nusidėvėjusia asfalto danga, automobilių aikštelės įrengtos ne pagal STR reikalavimus, pažeidžiant higienos normas. Chaotiška pėsčiųjų takų sistema, trūksta ryšių tarp namų, mažosios architektūros elementų”, – rašoma minėtajame sprendimo projekto aiškinamajame rašte.