Visai šalia geležinkelio bėgių esančių Nemuno g. 113 ir 133 namų gyventojams skundžiantis, kad tik prasidėjęs jų iškeldinimo procesas iškart ėmė strigti, o savivaldybei teigiant, kad žmonių pageidaujamos sumos gerokai viršija kainą, kurią ji gali mokėti pagal Vyriausybės nutarimą, „Atvira Klaipėda” gavo duomenų apie šių klaipėdiečių apetitą.

Kai kurie iš jų už 1930 m. statybos būstus, esančius šiame užkampyje, nori gauti tris-keturis kartus daugiau nei rinkos vertė plius 10 proc. – prabangios klasės turto vertę.

Trys uosto kompanijos, prie kurių ketina prisidėti ir dar viena, ruošiasi pridėti dar 20 proc. rinkos vertės. Jei ir tai nepatenkins šių klaipėdiečių, anot Savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, politikai turės apsispręsti, kaip elgtis toliau – ar išpirkti tik tuos būstus, kurių savininkai sutiks su rinkos verte plius 30 proc., ar iš viso nutraukti šį procesą.

Nemuno g. 113 name reikėtų išpirkti devynis butus ir dvejas komercines patalpas. Vieno kambario butą čia paveldėjusi moteris už jį nori gauti 63 000 eurų – keturis kartus daugiau nei rinkos vertė plius 10 proc. Jos atveju kv. m kaina gaunasi daugiau nei 2900 Eur. Martyno Vainoriaus nuotr.

Nori išsikelti ar pasipelnyti?

Mažiausiai nuo 2011-ųjų tebesitęsiančią istoriją pernai spalį pajudino miesto Taryba – buvo priimtas sprendimas pradėti neskelbiamos derybas su kiekvienu iš patalpų savininku. Kad būtų galima išpirkti būtą, po tokių derybų galutinė jo kaina pagal Vyriausybės nutarimą negali daugiau nei 10 proc. viršyti nustatytos rinkos vertės.

Abiejų šių namų atveju vidutinė rinkos vertė gavosi apie 600 Eur/kv. m arba 593 163 Eur. Pridėjus dar 10 proc. kartelė kilstelėjo maždaug iki 660 Eur/kv. m, o bendra suma – iki 652 479 Eur.

Jau tada politikai prognozavo, kad „už tuos pinigus gyventojai nieko naujo neįsigys”, tačiau „Atviros Klaipėdos” gauti duomenys rodo, kad ir žmonių norai yra ypač dideli. Bendra visų pageidaujama suma yra dvigubai didesnė nei gal išleisti savivaldybė – 1,29 mln. eurų.

Tačiau kai kurių būstų savininkų fantazija yra itin laki. Pavyzdžiui, viena 2014 m. 113-ajame name esantį vieno kambario butą paveldėjusi moteris už jį nori gauti 63 000 eurų – keturis kartus daugiau nei rinkos vertė plius 10 proc. Jos atveju kv. m kaina siekia daugiau nei 2900 Eur.

Pasak „Atvirą Klaipėdą” konsultavusios Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos sertifikuotos nekilnojamojo turto brokerės Nadeždos Kovaliovos-Matiukienės, tokios kainos už kv. m prašoma, kai parduodamas prabangios klasės turtas.

Minėtosios moters kaimynė, taip pat paveldėjusi čia esantį šiek tiek didesnį vieną kambario butą, už jį nori 70 000 Eur arba daugiau nei 2 200 Eur/kv. m.

133-iajame name didžiausios kv. m kainos – daugiau nei 1900 Eur (tris kartus didesnė už rinkos vertę plius 10 proc.) užsiprašė su valstybe teismuose jau kurį laiką nesėkmingai besibylinėjanti moteris.

Mažiausias atotrūkis tarp pageidaujamos sumos ir minėtosios Vyriausybės nustatytos ribos yra 18-40 proc.

Įdomi aplinkybė yra ir tai, kad iš visų 21 patalpų, kurias reikėtų išpirkti, tik keturios yra privatizuotos dar 1994 m. pagal Butų privatizavimo įstatymą.

Penki butai yra paveldėti 2013-2017 metų laikotarpiu, vienas – 2002 m. Vienas iš butų yra padovanotas su sąlyga, kad žmogus čia gyvens iki gyvos galvos. Visgi kiti, išskyrus du, pirktus 1997 metais, yra įsigyti jau XXI amžiuje. Vienas iš tokių savininkų, vieno kambario butą 133 name įsigijęs tik prieš trejus metus, už jį norėtų gauti 42 500 Eur – beveik tris kartus nei rinkos kaina plius 10 proc.

Vidutinė visų šių būstų ir vienų komercinių patalpų savininkų prašoma kaina yra apie 1300 Eur/kv. m. Apie pusė pageidavimų yra žemiau šios ribos, kitų autoriai pageidauja nuo 1358 iki minėtųjų 2963 Eur/kv. m.

Pasak N. Kovaliovos-Matiukienės, už 1500 eurų/kv. m Klaipėdoje galima įsigyti 2 kambarių neblogai įrengtą butą senos statybos name centrinėje arba šiaurinėje miesto dalyje, butą be remonto senamiestyje, naujos statybos butą be apdailos arčiau centro arba naujos statybos butą su pilna apdaila toliau nuo centro esančiuose rajonuose.

„Atitinkamai 1800 eurų ir 2200 eurų/kv. m biudžetas jau leidžia rinktis laisvai iš visų Klaipėdos rajonų. Tai ir naujos statybos būstas su apdaila centrinėje arba šiaurinėje miesto dalyje, ir gerai įrengtas butas centre su gražiu vaizdu. Nebent Giruliuose būtų sunkiau ką nors nusipirkti, bet tik todėl, kad ten retai būna tokių mažų 1-2 kambarių būstų”, – sakė brokerė.

Ar užteks uosto priedo?

„Atvira Klaipėda” gavo trijų uosto kompanijų – Birių krovinių terminalo, LKAB „Klaipėdos Smeltė” ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega” vadovų pasirašytą atsakymą į savivaldybės administracijos direktoriaus prašymą „įvertinti galimybę prisidėti finansiškai” prie patalpų, esančių minėtuose namuose, išpirkimo.

Jame rašoma, kad suprasdamos „klausimo svarbą gyventojams” ir norėdamos „greičiau išspręsti ne vienerius metus besitęsiančią situaciją” šios kompanijos yra numačiusios galimybę prisidėti prie patalpų išpirkimo. Įmonės, į kurias pro šiuos namus kursuoja traukiniai, informuoja priėmusios sprendimą skirti 20 proc. priedą prie rinkos vertės.

Nemuno g.  133 name reikėtų išpirkti 12 butų. Jame didžiausios kv. m kainos – daugiau nei 1900 Eur (tris kartus didesnė už rinkos vertę plius 10 proc.) užsiprašė su valstybe teismuose jau kurį laiką nesėkmingai besibylinėjanti moteris. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Esame įsitikinę, jog nustatyta rinkos vertė plius 30% skirta papildoma suma yra sąžininga ir teisinga turto išpirkimo kaina. Atkreipiame dėmesį, jog susidariusia situacija neturėtų būti naudojamasi pasipelnymo tikslais”, – rašoma šiame rašte.

Anot N. Kovaliovos-Matiukienės, už sumą, kuri šiuo atveju gaunasi prie rinkos vertės pridėjus 30 proc., jau būtų galima nusipirkti vidutiniškai ir ne naujai įrengtą senos statybos butą pietiniuose Klaipėdoje rajonuose – Bandužių, Vingio, Laukininkų.

„Panaši ir dar mažesnė kaina būtų Žvejybos uosto rajone. Pasirinkimas nėra mažas, bet greičiausiai tokiam būstui reikės kosmetinio remonto”, – sakė nekilnojamojo turto brokerė.

Kas toliau?

Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus G. Neniškio, dar bus prašoma ir valstybės, kad ji prisidėtų prie šių patalpų išpirkimo.

Jei ir gautinė surinkta suma netenkins patalpų savininkų, ką toliau daryti, turės nuspręsti miesto Taryba – ar pirkti patalpas tik iš tų, kurių norai atitiks surinktos sumos vidurkį, ar iš viso nutraukti procesą.

„Jei būtų nupirkta tik dalis būstų, savivaldybei atsirastų papildoma išlaikymo našta – reikėtų juos bent minimaliai šildyti, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų ir kenkiama likusiems savininkams. O panaudoti tokias įsigytas patalpas jau vargu, ar kam būtų įmanoma”, – sakė G. Neniškis.

ISTORIJA

Klaipėdos miesto taryba dar 2011 m. balandį patvirtino detalųjį planą, pagal kurį Nemuno g. 113 ir 133 namai turėjo būti nugriauti.

2012 m. miesto Taryba priėmė ir sprendimą, kuriuo sutiko Nemuno g. dalį, kurioje stovi šie namai, perduoti Uosto direkcijai, o Vyriausybės sprendimu ji uostui buvo perduota 2016 m. lapkritį.

Dėl nepakeliamų sąlygų gyventojai buvo prirašę aibę skundų įvairiausioms institucijoms, žadėjo blokuoti traukinių eismą. Kad viršijamos leistinos vibracijos ir triukšmo normos, patvirtino ir visi penkis kartus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atlikti matavimai. Susisiekimo ministerijos valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ buvo suvirinę bėgių sandūras, taip pat pastatė garsą sulaikančias sieneles, tačiau šios priemonė situacijos esą nepakeitė.