Antradienį Seime pirmą procedūrą praėjo su aplinkosauga susijusių įstatymų pakeitimų projektai, kurie Vyriausybės palaiminimo sulaukė dar liepos pradžioje.

Astos Vainorės nuotr.

„Net ir savaitgalį vyko keturių tūkstančių žmonių eisena dėl problematikos, susijusios su kvapais, ir situacija būtent Klaipėdos regione, tačiau tai tik vienas iš pavyzdžių Lietuvoje. Daugelyje atvejų stebime, kad ta situacija turi keistis ir iš tiesų Aplinkos ministerija parengė įstatymų pakeitimus, kurie būtent ir padėtų spręsti susidariusias problemas”, – teigė pakeitimus pristatęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, anot kurio, pakeitimams pradžią davė „anglies dulkės, kur tarša išorinė už teritorijos ribų žmonių gyvenimą padarė nepakenčiamą”.

Ministro teigimu, be visų kontrolės pakeitimų taršos matavimo stotelės turės būti nepriklausomos, o ne įdiegtos pačių potencialių teršėjų. Duomenys esą nebebus „interpretuojami taip, kaip patogu”.

Kartu ministras pripažino, kad dar reikės nemažai poįstatyminių teisės aktų.

Seimo narys Algirdas Sysas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad dėl pateiktų įstatymų pataisų yra nemažai Seimo Teisės departamento pastabų ir „labai rimtų”. Jis teiravosi ministro, kokie bus konkretūs veiksmai, jei tarši įmonė nepaisys nurodymų nutraukti tokią veiklą.

„Po antro reikalavimo, jei nesumažins taršos iki numatytos ribos, jai bus stabdomas taršos leidimas ir ji nebegalės veikti. Tam yra visas instrumentas, įsijungia po ko, kad tokia įmonė taršos nebeskleistų. „Teršėjas moka” principas – turės atlyginti gamtai padarytą žalą. Sprendimai bus padaryti tokie, kad teisės normos būtų veikiančios”, – abstrakčiai atsakė K. Mažeika.

Tuo metu Julius Sabatauskas tvirtino, kad siūlomi įstatymo pakeitimai jo neįtikina ir jie esą neužkardys pažeidimų bei neapsaugos gyventojų.

Naglis Puteikis savo ruožtu teiravosi, ar šis įstatymų pataisų paketas leis taikyti sankcijas ir savivaldybių valdomoms įmonėms ir sulaukė ministro patikinimo, kad tai galios visoms įmonėms.

Dainius Kepenis klausė, ar yra vilties, kad tie tarnautojai, kurie turės vykdyti tokius įstatymus, tai darys nuoširdžiai, ar ir vėl kalbės apie kokias nors spragas.

„Visiems sistemoje dirbantiems inspektoriams bus reikalavimas nepriekaištinga reputacija. Tie pavyzdžiai, kurie buvo, manau, kad bus pamoka ateityje ir tai nepasikartos. O atsiradusios spragos bus ištaisytos. Tuos pasiūlymus iki viršaus pati sistema turi iškelti”, – sakė ministras.

Pasak Simono Gentvilo, dabartinė situacija ir tūkstančių žmonių skundai iš įvairių Lietuvos miestų rodo, kad aplinkosaugą yra ištikusi tam tikra koma ir ji negali dabar susitvarkyti su chuliganiškai besielgiančiu verslu. Tad akivaizdu, kad reikia kažką daryti, bet įstatymų pakeitimų paketas esą yra „labai stipriai perspausta”. Tad jis ragino ministrą viską atsargiai vertinti ir „svarstymo metu taisyti dalykus”. Šio parlamentaro nuomone, reikia labai atsargiai apsvarstyti, kada galima stabdyti įmonių veiklą.

S. Gentvilas taip pat priminė, kad aplinkos ministras bet kurią dieną gali pasirašyti įsakymą, kad, pavyzdžiui, atliekų kompostavimas vyktų tik uždarose patalpose.

Parlamentarai pritarė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos apsaugos,  Mokesčio už aplinkos teršimą, Aplinkos monitoringo ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pataisų tolimesniam svarstymui Seime. Už tai balsavo 89 Seimo narys, prieš buvo tik Antanas Vinkus, susilaikė keturi – Juozas Baublys, Jonas Liesys, Kazys Starkevičius ir Jonas Varkalys.

Tarp klaipėdiečių parlamentarų, pasisakiusių už tolesnį tokių pataisų svarstymą, buvo Eugenijus Gentvilas, Simonas Gentvilas, Dainius Kepenis, Naglis Puteikis, Irina Rozova bei Gintaras Vaičekauskas. Agnė Bilotaitė ir Irena Šiaulienė balsavime nedalyvavo.

Po pritarimo dar buvo surengtas balsavimas dėl S. Gentvilo pasiūlymo prašyti antikorupcinio vertinimo išvadų (verslas buvo reiškęs nuogąstavimus, kad gali atsirasti nemažai landų korupcijai), tačiau jam nebuvo pritarta – už tokią iniciatyvą balsavo 35 parlamentarai, prieš – 9, susilaikė 41.

Tolesnė procedūrą Seime – pataisų svarstymas. Prie to turėtų būti grįžta spalį.

Jūros šventės metu Klaipėdoje viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda, „Atviros Klaipėdos” žurnalisto paklaustas, ar pasirašytų tokias įstatymo pataisas, jei joms pritars Seimas, teigė, kad tai padarytų, „nes pasisako už taršos mažinimą apskritai”.