Vadinamuosius akcininko lūkesčius pirmą kartą savo įmonėms įstatymo įpareigota surašyti Savivaldybės administracija savo sugalvotus norus antradienį pristatė miesto Tarybos Kolegijai.

Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis teigė priimantis politikų išsakytas pastabas ir žadėjo, kad kitąmet, jau turint patirties, tokie laiškai turėtų būti tobulesni.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Ko pageidauja?

„Atvira Klaipėda”  praėjusią savaitę rašė, kad miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto nariams praėjusią savaitę buvo kilę klausimų dėl tokių lūkesčių raštų.

Pasak Savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, tai yra pirmas pilotinis projektas, nes tokiu pavidalu iki šiol tikslai įmonėms nebuvo nustatomi. O dabar pasikeitę teisė aktai įpareigoja valstybės ir savivaldybės įmonėms teikti tokiu raštus. Jie esą buvo rengiami kartu su pačiomis įmonėmis, derinant siektinus ir įgyvendinamus tikslus.

Raštuose yra trys esminiai kriterijai – veiklos principai, tikslai ir finansinio efektyvumo rodikliai. Veiklos principai visoms įmonės formuojami vienodi – viešo intereso viršenybė, skaidrumas, modernumas ir t.t. Tikslai keliami konkrečiai kiekvienai įmonei – tokie, „kurie reikšmingi ir pačiai įmonei, ir savivaldybei kaip akcininkei”.

„Klaipėdos vandeniui” nurodoma didinti vartotojų skaičių, gerinti paviršinių nuotekų infrastruktūrą, išlaikyti ir gerinti vandens kokybę, investuoti į kvapų mažinimo projektus.

„Klaipėdos energija” skirtame rašte įpareigojama didinti atsinaujinančio kuro dalį, prijungti daugiau vartotojų, mažinti šilumos nuostolius trasose.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) turėtų mažinti atliekų kiekį sąvartyne, užtikrinti vietinės rinkliavos surinkimą, kaip ir „Klaipėdos vanduo”,  investuoti į kvapų mažinimo priemones.

Klaipėdos autobusų parke savivaldybė nori matyti kuo daugiau ekologiško kuro autobusų, kad įmonė nuolat gerintų klientų aptarnavimo kokybę, įrengtų ekologiško kuro infrastruktūrą, dalyvautų ir komunalinių paslaugų konkursuose.

„Gatvių apšvietimas” turėtų atnaujinti tinklus, diegti modernias apšvietimo sistemas, užtikrinti šviesoforų monitoringą.

Abiem turgums keliamas tikslas didinti prekybininkų skaičių, o viešajai pirčiai (UAB „Vildmina”) – didinti klientų apsilankymų srautus, bandyti plėsti paslaugų asortimentą. Debreceno vaistinei nurodoma didinti vaistų gamybą, jų įvairovę.

Finansiniai efektyvumo rodikliai, anot E. Simokaičio, suformuoti atsižvelgiant į kiekvienos įmonės veiklą. Bendrai iš visų reikalaujama, kad dividendai sudarytų nemažiau 50 proc. pelno, bet jo rodiklis nenustatomas.

Ką mano politikai?

Kolegijoje esantis buvęs Savivaldybės administracijos direktorius, opozicinių liberalų atstovas Saulius Budinas pirmiausiai atkreipė dėmesį į tai, kad tokius raštus įmonės turėjo gauti jau iki liepos 1 d.

E. Simokaitis tikino, kad užtruko jų derinimas su įmonėmis, nes „norėjosi kokybiškus pateikti”.

S. Budinas taip pat dėstė, kad numatomi rodikliai neleidžia kalbėti apie progresą, o jau ir dabar, pavyzdžiui, „Klaipėdos vanduo” atsilieka ir pagal kainą nuo kitų didžiųjų mietų, ir pagal kitus rodiklius.

„Norėtųsi ambicingesnių rodiklių. O naudojamas bendro pelningumo rodiklis nieko nesako – darydami buhalterinį balansą, galime susidėlioti jį kaip norime”, – sakė S. Budinas.

Valdančiųjų atstovas Vytis Radvila atkreipė dėmesį, kad pagal tyrimus jau ir dabar Klaipėdos savivaldybės įmonių turto grąža yra žemiausia. Anot jo, turtas galėtų būti valdomas efektyviau.

„Pasigedau kūrybos iš akcininko dėl smulkiųjų įmonių. Jų pelningumas nuo 2016 metų tendencingai mažėja. Pavyzdžiui, Senojo turgaus atveju prieš šešis metus keltas lūkestis, kad atliktų ir socialinę funkciją, o dabar jau norima 50 procentų bendrojo pelningumo. Man atrodo neadekvatu, netikiu, kad ten investicijos bus tik iš privataus kapitalo”, – sakė V. Radvila.

„Savivaldybės pasiliktos įmonės yra socialiai orientuotos. Būčiau labai atsargi dėl rodiklių didinimo, jie atsiskuktų kitu galu – kaina, investicijomis ir prisidėjimu iš savivaldybės. Ši vieta labai jautri. Reikėtų orientuoti, kad labai gerai kiekviena įmonė persižiūrėtų savo turimą kapitalą ir turtą. Iš tų užduotų lūkesčių nelabai matau. „Klaipėdos energija” su konversija turėtų žengti sparčiau, nes kai kuris turtas gula ant įmonės pečių. Čia nauji valdymo būdai turėtų būti, jos pačios turi kelti tikslus, ar iš tiesų tiek turto reikia. Yra administracinis turtas, dėl kurio kyla klausimas, ar jį iš tiesų reikia turėti? Po metų grįšime ir galėsime atlikti korekcijas”, – sakė Judita Simonavičiūtė.

„Tai pirmi dokumentai, nelabai yra rinkoje tokių raštų, kad būtų galima pasisemti patirties. Dėl to priimame pastabas, kad pritrūko kūrybos, ypač dėl turgų. Pagrindinis jų tikslas, kad kuo daugiau prekiautojų būtų, kad ne prie parduotuvių nelegaliai žmonės prekiautų. Žinome, kad dėl kapitalo ir turto grąžos nekaip atrodome kontekste. Tačiau „Klaipėdos vanduo” yra regioninė įmonė, investuojame į rajoną, tokie ir rodikliai. Gražiai ekonomiškai neatrodysime, bet socialiai ir ekologiškai tikrai atrodome – tiekiamas geros kokybės vanduo, gerai išvalomas, o tai mažina pelningumą. Tiek šios įmonės, tiek ir KRATC atveju turi būti aiškios investicijos į ekologiją. Tai išskiriama. Dėl „Klaipėdos energijos” konversijos irgi aiškiai priimam pastabą, reikės paspartinti ir judėti į priekį. Turėdami metų patirtį, jau geriau viską apibrėšime”, – sakė Savivaldybės administracijos direktorius G. Neniškis.

Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, „ranka ant įmonių pulso turi būti nuolat”. Jis teigė, kad kasmet Kolegijoje turi būti pristatoma, kaip „lūkesčiai atitinka lūkesčius”.