Pirmadienis buvo ta diena mano Tarybos nario karjeroje, kuomet turėjau priimti kol kas emociškai sudėtingiausią sprendimą, kurį ketvirtadienį dar kartą reikės patvirtinti Tarybos posėdyje.
Dažnas tikriausiai pasakys, kad dalinti ne savo pinigus yra lengva, tačiau tai netiesa. Puikiai suvokiu pinigų vertę ir teko svarstyti begales įvairių alternatyvų prieš priimant galutinį sprendimą dėl Atgimimo aikštės projektinių sprendinių mūsų mieste, Klaipėdoje.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Apie ką aš čia? Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete svarstėme Atgimimo aikštės rekonstrukcijos klausimą ir visi, įskaitant labai konstruktyviai pasirodžiusius opozicijos atstovus, vienbalsiai priėmėme sprendimą dėl maksimalaus dydžio požeminio parkingo po rekonstruosiama aikšte įrengimo.
Projekto vertė – beveik 16 mln. eurų, iš kurių bemaž 11 mln. eurų teks požeminės aikštelės įrengimui. V. Senčila labai gražiai įprasmino šį žingsnį, teigdamas, kad miestas „turi riziką prarasti ir istorinę galimybę miestą padaryti šiuolaikiškesniu”. Taip pat pritariau ir Alinos Velykienės pozicijai, kad jeigu jau darome, reiktų stengtis maksimaliai išnaudoti šį žingsnį ir mėginti atsisakyti brangiausios parkingo dalies po Herkaus Manto gatve, stengiantis panaudoti lėšas papildomo aukšto įrengimui.
Kodėl palaikiau aikštės su požemine aikštele įrengimo variantą? Tam yra daugybė priežasčių, kurios šiai dienai gal dar ir neaktualios, tačiau jau netolimoje ateityje iš esmės keis situaciją senamiestyje ir jo prieigose.
Mes turime užtikrinti buvusios valdžios sprendimų tęstinumą, kad miestas judėtų į priekį. Mes privalome tesėti pažadus ir Klaipėdos muzikiniam teatrui, į kurį be didesnio miesto indėlio yra investuojama beveik 24 mln. eurų su miesto įsipareigojimu papildomai įrengti, jei neklystu, 116 stovėjimo vietų, kad projektas galėtų būti sėkmingai priduotas ir pradėtas eksploatuoti.
Mes, kaip Tarybos nariai, turime stengtis numatyti miesto vystymosi perspektyvas bent 10 metų į priekį, todėl jau šiandien turime atsižvelgti ir į tokius faktus, kaip nuo 2030 m. įsigaliosiantis draudimas miestų senamiesčiuose naudoti iškastiniu kuru varomas transporto priemones, kurioms turime numatyti patogias vietas senamiesčio prieigose.
Tai nėra galutinės projekto vertės ir tikiu, kad tiek miesto Tarybos nariai, tiek savivaldybės administracija dės pastangas optimizuoti projekto kaštus koreguojant galimus aikštelės sprendinius. Neabejoju, kad bus siekiama įtraukti ir aplink reziduojančio verslo pajėgas, o taip pat projektas turės ir nuolatinį atsiperkamumą, kadangi parkavimas bus mokamas, taigi lėšos metai po metų grįš, tikėkimės, į miesto biudžetą.
Parkingas miesto centrineje dalyje XXI amziuje . Cia kazkoks chaotiskas planavimas kaip ir su Bastionu tiltu . Kas mieste kuria planus? Paziurekite kaip tai daro pas kaimynus svedus , suomius , norvegus , ten atvirksciai vystoma vieso transporto koncepcija , tramvajus , jus uzstrigote praejusio amziaus viduryje . Vystykite viesas erdves , dviraciu takus , kuriais bloga vaziuoti , nes jie tai dingsta , tai vel atsiranda , tai po 50 metru persikryziuoja su pesciuju taku kas automatiskai sukelia konflikta . Namu kiemai baisus , zaidimu aiksteles ant zoles , po lietaus teslos , miesto planuotojai vis dar nezino kas yra drenazas , galvoja , kad vanduo mieste turi naturaliai susigerti 🙂 , o juk vanduo yra miesto priesas ,nes ardo asfalta ir t.t… Vienu zodziu nesusipratimas prioritetuose , nesidomejimas kitu saliu praktika yra totalus .
lt Lithuanian
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Miestas
Atgimimo aikštės parkingas: antras „taip” (14)
Avatar Martynas Vainorius
2019-09-25Print Friendly, PDF & Email
Klaipėdos miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas įkandin kolegoms iš Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto trečiadienį išreiškė nuomonę, kad Atgimimo aikštę reikia rekonstruoti kartu po ja įrengiant požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, kuri gali atsieiti daugiau nei 11 mln. eurų.
„Atvira Klaipėda” pirmadienį jau rašė, kad Savivaldybės administracija politikams teikia svarstyti ir aikštės sutvarkymo be tokios aikštelės projektą, kurio skaičiuojamoji vertė – 4,86 mln. eurų.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Visuomenininkai nepritaria
Gautinį sprendimą jau ketvirtadienį turės priimti miesto Taryba. Prieš jos posėdį ketvirtadienį, 8.30 val., visuomenininkai jau pranešė rengsiantys piketą „Atgimimo aikštę visuomenei ir istorijai!”
Likus dviem valandom iki Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio, laišką jo nariams atsiuntė ir Klaipėdos bendruomenių asociacijos pirmininkas Renaldas Kulikauskas.
„Dar 2014-2015 metais Klaipėdos savivaldybė atliko miestiečių ir architektų apklausą (dalyvavo virš 500 žmonių) ir patvirtino jų sprendimą tvarkyti tik aikštės viršų (be parkingo). Miestiečiai sakė norime sutvarkytos aikštės už 1,5 mln., o jiems primygtinai siūloma už 16 kartų daugiau. Ankstesnė Klaipėdos miesto taryba 2018 m. patvirtino Darnaus judumo strategiją. Joje pažymėta, kad zona be CO2 numatoma ne tik senamiestis, bet visa centrinė miesto dalis. Atgimimo aikštė yra pačiame šios zonos centre. Taigi, aiškinimai, kad reikia mums čia aikštelės, kad galėtume realizuoti Darnaus judumo strategijos planus, yra klaidinantys. Įsivaizduojate situaciją po 5 metų, kai pastačius tokį parkingą, joks benzinu ar dyzeliu varomas automobilis negalės jos pasiekti, nes pagal tą Darnaus judumo strategiją jiems nebus leista privažiuoti į šią teritoriją. Kasime tunelį?” – rašė R. Kulikauskas.
Jis priminė ir faktus, kad Kauno Laisvės kario-Vyčio skulptūra kainavo 470 tūkst. EUR, dar 170 tūkst. atsiėjo postamento įrengimas ir visos aikštės sutvarkymas.
„Klaipėdos Atgimimo aikštės projekte pavadinto „Skulptūrinio plieninio akcento – Dangaus veidrodžio” įrengimas kainuos 2,1 mln. EUR. Tai yra beveik 4 kartus brangiau, nei Vyčio projektas. Neglumina? Kas bus tas laimingasis skulptorius, kuriam pasisekė savo idėją be jokio konkurso parduoti miestui už 2,1 mln. EUR?” – klausia R. Kulikauskas.
Jis akcentavo, kad Savivaldos administracijos direktoriaus komanda siūlo Tarybos nariams rinktis variantą be požeminės aikštelės, nurodydami, kad Muzikiniam teatrui reikalingas automobilių stovėjimo vietų skaičius artimoje aplinkoje yra pakankamas ir be požeminio parkingo.
„70 tūkst. EUR vienos parkingo vietos kaina yra nederama miestui, turinčiam biudžetą, nepakankamą šiuo metu jau patvirtintų projektų savalaikiam realizavimui”, – mano bendruomenių asociacijos pirmininkas.
Komiteto posėdyje svečių teisėmis dalyvavo ir asociacijos „Klaipėdos žalieji” pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė bei buvusi seniūnaitė Aida Dumbrauskaitė, neslėpusios pasipiktinimo tokiais užmojais.
Kokie argumentai?
Buvęs Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas pirmiausia priminė, kad paskutinį kartą aikštės rekonstrukcijos projektas buvo pristatytas miesto Tarybos Kolegijai šį sausį ir klausė Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, kodėl dabar „pristatoma praktiškai ta pati medžiaga”.
„Ką mes iki tol laiko veikėme? Praradome devynis mėnesius. Kodėl pusę metų nėjome su sprendimu?” – klausė jis.
R. Zulcas savo ruožtu priminė, kad S. Budinas pats buvo šio projekto priežiūros komisijos pirmininkas ir buvo padaręs sprendimą toliau projektuoti rekonstrukciją pagal techninę užduotį.
„Žymiai daugiau praradome, nei devynis mėnesius. Ir politikus, ir visuomenę šokiruoja pateikti skaičiai. Parkingas būtų tikslingas ir prasmingas šioje vietoje. Tačiau reikia apsvarstyti galimybes sumažinti kaštus. Vien du milijonai skiriami ryšiui su kosmosu. Ir viršutinėje dalyje, ir požeminėje galima žiūrėti alternatyvų, gal yra kiti techniniai sprendimai. Kas projektuoja? Panevėžio statybos trestas? Kad tik statybininkai nepasirinktų sau varianto su kuo daugiau betono ir armatūros. Ar tikrai nėra galimybės atpiginti? Vien poliai sudarys tikriausiai pusę sąmatos. 600 diametro poliai visu perimetru – geras darbas. Reikia vykdyti, bet numatyti, kad rangovas gali keisti ir siūlyti kitas projektines alternatyvas”, – savo poziciją dėstė Rimantas Taraškevičius.
„Nesu šalininkas požeminio. Geriau į pietų rajoną investuoti, kur trūksta stovėjimo vietų. O Atgimimo aikštėje pastatyti geriau paminklą daugiavaikių šeimų tradicijai”, – pareiškė Viačeslavas Titovas.
„Nedovanotinai vėluojame, turime susitvarkyti, tai yra šašas miestui, priekaištas nuo laikų, kai buvo nugriautas tarybinis stabas. Nereikia iš naujo spręsti dėl paviršinių sprendinių, buvo juk kelios komisijos, kurios sprendė, jei vėl svarstysime iš naujo, iki senatvės tikriausiai nieko nenuspręsime. Jei ne požeminis parkingas, tai kirsim medžius Danės skvere, kad įvykdytume įsipareigojimus Muzikiniam teatrui. Reikia daryti kuo greičiau ir ieškoti sprendimų mažinant parkingo kaštus”, – sakė S. Budinas.
Posėdžiui pirmininkavęs Vytis Radvila irgi sakė esantis už požeminę stovėjimo aikštelę.
„Ir administracijos direktorius sakė, kad neverta fiksuoti viešai linksniuojamą sąmatų – bus dedamos pastangos, kad racionaliai būtų naudojamos lėšos. Turime turėti tokį objektą, nes artėja 2030 metai su nuliniu CO2 senamiestyje”, – sakė politikas.
Balsuojant už tokį rekonstrukcijos variantą pasisakė jis, R. Taraškevičius ir S. Budinas. Prieš buvo tik V. Titovas.
Pranešti klaidą
Aida Dumbrauskaitė Atgimimo aikštė Liudvika Kuzminčiūtė Panevėžio statybos trestas Renaldas Kulikauskas Ričardas Zulcas Rimantas Taraškevičius Saulius Budinas Viačeslav Titov Vytis Radvila
2019-09-25Print Friendly, PDF & Email
Kretingos moliūgo šventėje – ir pieno šampanasTurizmo dieną – nemokamos ekskursijos po Neringą
14 KOMENTARAI APIE “ATGIMIMO AIKŠTĖS PARKINGAS: ANTRAS „TAIP””
AvatarDėl parkingo muzikiniui?… parašė:
2019-09-28 9:20
Klaipėdos įsisteigtoji “valdžia” užsiima savivale. Dar 2015 metais buvo nuspręsta kad jokių garažų Atgimimo aikštėje nebus. Visuomenė tam prieštarauja ir dabar. Vadinasi Klaipedos įsisteigtoji “valdžia” atstovauja tik save, visuomenės neatstovauja. Kodėl ji iki šiol nepaleista? Ar patys save įsisteigę, patys save ir paleidžia? Visuomenei tokia teisė net nesuteikiama? Prokuratūra taip pat nebeturi teisės ginti viešojo intereso. Labai įdomu, kaip yra leidžiama susikurti tokius reglamentus demokratinėje valstybėje? Čia gi absoliučiai nieko bendro su demokratija, bet visiškai tam prieštarauja, ir Konstitucijai, kuri dar galioja, ar jau nebe?
Tiesiog niekšiški pono Petrošiaus samprotavimai.
Tik prieš keletą mėnesių Klaipėdos miesto savivaldybės Taryba priėmė 2019-04-12 sprendimą Nr. T2-82, kuriuo dar labiau leido sumažinti teisės aktais nustatytas automobių stovėjimo vietų normas prie statomų gyvenamosios ar prekybos, administracinės paskirties namų. Taip pat patvirtino Aprašą, kurio 10 punkte nurodyta:
„10. Kompensacijos dydis už vieną automobilių stovėjimo vietą, dėl kurios kompensavimo sutartis sudaryta iki Aprašo įsigaliojimo, yra 700,00 Eur, nuo Aprašo įsigaliojimo kompensacijos dydis yra 1500,00 Eur.”
Taigi, sumokėjus tam tikrą pinigų sumą automobilių stovėjimo vietų galima neįrengti, tarsi nuo gautų pinigų gatvės prasiplės ir sutalpins daugiau jose paliekamų automobilių.
Be to, teko skaityti, kad vienos vietos požeminėje aikštelėje įrengimas kainuos apie 60-70 tūkst. Tad jos neįrengimas turėtų būti vertinamas tokia pačia suma, kuri sudarytų galimybę įrengti parkavimo vietą požeminėje aikštelėje.
Rezultatas toks, kad pastaraisais metais dygsta daugybė statinių miesto centrinėje dalyje, neturinčių parkavimo vietų arba turinčių jų neprotingai mažai. Apie tai, kad teisės aktai be stovėjimo vietų reikalauja įrengti dar ir laikino sustojimo vietas prie visuomeninių pastatų – pataikaudama statytojams savivaldybė apskritai užmiršo.
Ir padėtis tik blogėja.
Pavyzdžiui, ir šiuo metu jau yra parengti projektiniai pasiūlymai statyti daugiabutį 4 aukštų namą su parduotuvėmis S. Daukanto ir K. Donelaičio gatvių kampe, bet nesuprojektuota nė vienos automobilų stovėjmo vietos name ar sklype, apeinant ir tas neprotingai sumažintas normas. Tas pats su viešbučiu, numatytu statyti J. Janonio ir Manto gatvių kampe, prie kurio taip pat leista neįrengti reikiamos automobilių aikštelės. Ir taip yra su kiekviena nauja statyba. O paskui stebimasi, kad gatvės užgrūstos automobiliais ir norima požeminei aikštelei skirti 16 MILIJONŲ!!!
Na iš tiesų klaipėdiečiai be galo pakantūs korupcijai, kad tiek dešimtmečių išrenka į valdžią tuos pačius asmenis.