Klaipėdos rajone bendrojo ugdymo mokyklose dirba 455 mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai, ikimokyklinėse ugdymo įstaigose – 152 ir neformaliojo švietimo mokyklose – 72.

Į bendrojo ugdymo mokyklas atėjo 4978 mokiniai (iš jų pirmokų 520),  ̶  23 daugiau, negu praėjusiais mokslo metais.

Trys Metų mokytojai  ̶  Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė Giedra Aliuliene, biologijos mokytoja metodininkė Raimonda Kundrotiene ir Gargždų muzikos mokyklos mokytojas Sigitas Stalmokas  ̶  šiemet buvo atrinkti iš 8 kandidatūrų, kurias siūlė šešios įstaigos. Jie buvo atrinkti komisijos, kuriai vadovavo mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, ir patvirtinti Savivaldybės tarybos sprendimu. Premijos vertė – 500 eurų.

rajone išrinkti trys metų mokytojai: Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė Giedra Aliuliene, biologijos mokytoja metodininkė Raimonda Kundrotiene ir Gargždų muzikos mokyklos mokytojas Sigitas Stalmokas. Rajono savivaldybės nuotr.

Mokytojos G. Aliulienė ir R. Kundrotienė mokėsi skirtingose Gargždų vidurinėse mokyklose, vėliau – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, o susipažino tik pradėjusios dirbti „Vaivorykštės“ gimnazijoje. Mokytojas S. Stalmokas muziko kelią pradėjo Gargždų muzikos mokykloje, kur ir dirba dabar, vėliau dabartinėje Stasio Šimkaus konservatorijoje Klaipėdoje, Muzikos ir teatro akademijoje Vilniuje. Iš viso specialybės mokėsi 16 metų.

Kaip pasirinkote savo gyvenimo kelią – būti mokytoju? Kokia buvo pradžia?

Giedra: Anglų kalba – mano vaikystės svajonė, kurią įgyvendinau tik padirbėjusi Panevėžyje, Alytuje ir Gribžėnuose geografijos mokytoja, – tuomet persikvalifikavau, o dabar jau dirbu 23 metus.

Raimonda: Mano specialybė – biologas, biologijos ir chemijos dėstytojas. Pirmoji mano darbovietė –  tuometinis Enzimologijos institutas Vilniuje (dabar „Thermo Fisher“), kur dirbau mokslinį darbą. Mokslinė veikla man buvo įdomi, netgi buvau atradusi naują restriktazę, tyrimus būčiau galėjusi tęsti ir apsiginti disertaciją, bet, pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, teko grįžti Į  Gargždus. Taip tapau mokytoja.

Sigitas: Gargžduose dirbu nuo 1995-ųjų, taigi – jau 24 metai be pertraukos. Buvo nelengvų laikotarpių,  ̶  iš karto po Atginimo daugeliui gerų muzikantų teko netgi braškes skinti, man pavyko toli „nenubėgti“ nuo muzikos. Niekad nepatiko pedagoginis darbas. Neseniai  supratau, kad taip dar geriau, neprisiriši prie darbo ir netampi darboholiku, tačiau jei lemta ir jei taip nori Dievas, vis tiek anksčiau ar vėliau grįžti prie savo pašaukimo – mokau vaikus groti saksofonu ir pats groju ir kuriu.

Kaip sekasi mokyti vaikus ir ugdyti juos asmenybėmis? Kiek svarbios šiais laikais akademinės žinios, o kiek – įtraukimas į projektus, mokslinius darbus?

Raimonda: Akademinis ugdymas ir žinių įsisavinimas yra svarbu, bet mokiniai atsiskleidžia per projektus – bendrą veiklą, kurioje kiekvienam pasistengus galima sudaryti galimybę atrasti save pagal pomėgius ir gebėjimus. Daug metų aktyviai dalyvavome Jaunųjų mokslininkų konkursuose, dabar daugiau dirbame VGTU projekte „Ateities inžinerija“, eksperimentuodami su inovatyviomis technologijomis. Būtent dalyvaudami tokiose veiklose – nuo idėjos iki jos įgyvendinimo bei pritaikymo – mokiniai pagilina akademines žinias. Man, kaip mokytojai, džiugu, kad tokiose veiklose atsiskleidžia uždaresni mokiniai, kurie vėliau su šia patirtimi sieja savo karjerą. Nuolat ieškau pati, kokiuose dar projektuose, konkursuose galiu dalyvauti, siekdama padėti mokiniams kūrybiškai atsiskleisti. Dažnai idėjų duoda ir patys mokiniai.

Giedra: Aš pati stebiuosi savimi, kad darbe pradėjau taip aktyviai taikyti išmaniąsias technologijas. Regis, šiuolaikiniai mokiniai daug geriau už mokytojus jas įvaldę, bet dabar jau ir juos galiu kai ko naujo išmokyti: mūsų pamokinis darbas nuolat vyksta naudojant išmaniuosius telefonus. Naudojame įvairias išmaniąsias aplikacijas, tokias kaip Edmodo, Quizlet, Padlet, el.portfelį ir kitas. Visose klasėse naudoju mąstymo žemėlapius. Vyresnėse klasėse taikau atvirkščios pamokos elementus. Esu dalyvavusi mokymuose, kur iš tarptautinių lektorių gavau vertingų įgūdžių, o dabar mokau jų ir kitus mokytojus. Technologijų panaudojimas labai padeda ne tik išmokti, bet ir ugdyti komandinio darbo įgūdžius. Nors anglų kalbos vadovėlių tekstai skirti pažinti anglakalbėms šalims, stengiamės per pamokas pažinti ir savo kraštą – ėjome į miestą apžiūrėti įvairių vietų ir kalbėjome, kaip jos gali būti pritaikytos jaunimui.

Kokius paminėtumėt savo mokinių pasiekimus?  

Giedra: Būtų daug galima vardinti. Iš pastarųjų pasiekimų – Gabrielės Čiunkaitės užimta pirmoji vieta Lietuvos anglų kalbos konkurse, Žanas Zabėlius tapo laureatu rašinio konkurse apie žmogaus teises. Su juo dalyvavome priėmime JAV ambasadoje, buvo didelė garbė. Daug metų po keletą mano mokinių iš anglų kalbos egzamino gauna šimtukus.

Raimonda: Be abejo, visų puikių vaikų neišvardysi, norėčiau paminėti ypač darbščius ir gabius vaikus: Gytį Kalvį, Eidenį Kasperavičių, Deimantę Meškytę, kurie labai aktyviai dalyvauja visose veiklose, projektuose, turi ir savo idėjų.

Sigitas: Daug savo mokinių galėčiau vardinti, sėkmingai dalyvavusių konkursuose, koncertavusių, po muzikos mokyklos pasirinkusių muziko kelią, tačiau ypač norėčiau paminėti tris mergaites – Barborą Račkauskaitę,  Beatričę Gadeikytę ir Jazminą Preibytę. Pirmoji „džiazmenė“, kitos dvi linkusios į klasikinę kryptį. Muziko kelias atsiveria tada, kai sugebi susikaupti ne vien konkursui pasiruošti ir jame sėkmingai pasirodyti, bet kiek sugebi išlaikyti vidinę energiją, nuolat likti aukštumoje. Gera matyti, kai mokiniai gauna iš muzikos dvasinių paskatų, tampa kultūros žmonėmis plačiąja prasme.

Kaip vyksta asmenybės ugdymas muzikos mokykloje, ką žmogui duoda muzika plačiąja prasme? Kiek Jūsų mokiniai koncertuoja, dalyvauja konkursuose?

Sigitas: Šiuo metu turiu 9 mokinius, o jaunystėje esu turėjęs 10-čia daugiau, dirbau 40 valandų per savaitę. Tai buvo milžiniškas krūvis, tačiau tuomet jis buvo įmanomas. Kiekvienas mokinys – individualybė, tačiau mokinių kartos taip pat turi savo bruožų. Tai ir yra įdomiausia – su kiekviena karta – naujo gaivaus vėjo gūsis. Džiaugiuosi, kad atsiranda mokinių, kurie mėgsta klasikinę saksofonu atliekamą muziką. Vis dėlto akademinei muzikai – jau per pusantro tūkstančio metų, o džiazui – tik daugiau nei šimtas. Su mokiniais stengiamės išmokti „apvaldyti“ abu žanrus, tačiau pirmenybę teikiame klasikiniam atlikimui. O svarbiausia dirbant su mokiniais – nuoširdus rūpinimasis jais. Jie savo mokytoją priima, patiki juo ir išmoksta ko nors tik tada, kai pajunta, kad rūpinamasi jais ir tikima jų mokslo sėkme.

Per metus vidutiniškai – 10 koncertų. Išvykstame ir į užsienį, bet visada smagu dalyvauti vietiniuose koncertuose, ypač festivalyje „Ruduo Gargžduose“. Teko koncertuoti ir šiemet su pianistu Mariumi Sūdžiumi. Spalio 22 d. festivalyje grosime kartu su mokiniais ir kolegomis.

Ką patariate mokinių tėveliams, kad jie tikėtų savo vaiku, padėtų jiems sėkmingai mokytis?

Raimonda ir Giedra: Pagrindinis patarimas – džiaugtis kiekvienu vaiko pasiekimu, net ir mažiausiu ir niekada nepamiršti pagirti. Nėra blogų vaikų, gali būti tik blogas kelias, jei vaikas nenoriai mokosi. Mokytojų pareiga atrasti, kuo jis domisi ir stengtis, kad savo mėgstamoje srityje kuo daugiau išmoktų ir suprastų, tėvų – palaikyti, skatinti, sudaryti sąlygas, bet jokiu būdu neapkrauti vaiko nuolatiniais reikalavimais, priekaištauti dėl nesėkmių.

Švietimo sistemą nuolat purto nesibaigiančios reformos, pertvarkos. Kokias pagrindines problemas įvardytumėte mokytojo darbe?

Raimonda: Mokytojams turėtų būti sudarytos sąlygos mažiau dirbti su dokumentais, kad daugiau laiko būtų galima skirti individualiam darbui su mokiniais – su jais norisi dar tiek daug atrasti, suprasti ir įgyvendinti.

Giedra: Pritariu. Tikrintojai vertina, kaip užpildyti popieriai, bet tai neteisinga. Tie, kurie kuria taisykles, turėtų labiau pasitikėti mokytoju,  ̶  kaip ir mes pasitikime mokiniais, – tik tuomet jie ir pasiekia gerų rezultatų.

Sigitas: Visų pirma noriu pasidžiaugti, kad jų vis naujų ateina, kad su jais ne tik dalykiškai bendraujame, bet ir kartu muzikuojame, muzikos mokykloje esame įkūrę džiazo skyrių. Jie taip pat visada atneša naujų gaivių vėjų, naujų spalvų į mūsų bendrystę ir muzikinį gyvenimą. O palinkėti noriu nepasitikėti vien savo žiniomis.