Naujoji Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija nepakluso Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijai šalia Liepojos gatvės esantį ežerą pavadinti Žvejonės vardu.
Anot Kęstučio Demerecko, Svijanės ežeras istoriniuose dokumentuose pirmą kartą minimas 1503 metais, kai Memelio miestiečiams reikėjo patvirtinti Hanso von Tiefeno dovanotus miestui 14 ūbų žemės. Šis ežeras, tuomet vadintas Schweyaneschen See, buvo viena iš miestiečių žemės ribų. Martyno Vainoriaus nuotr.
Dar 2017-ųjų balandį praėjusios kadencijos komisija nusprendė pritarti Šilojų seniūnaičio Aurimo Mockaus prašymui vietoje klaidingai iki tol vartotojo Mumlaukio pavadinimo sugrąžinti šiam ežerui autentišką Svijanės pavadinimą. Tačiau pasirodo, kad ežeras vis tiek iki šiol oficialiai yra bevardis ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija komisija rekomendavo Klaipėdos savivaldybės administracijos Geodezijos ir GIS skyriui jį pavadinti Žvejone. Esą jos vardyno ekspertų vertinimu Svijanė ar Svijonė yra netinkamai atkurtos iš užrašymų vokiečių kalba formos. Dėl Žvejonės bent kaip upėvardžio abejonių nėra, tad ta pati vardo forma esą tinkama ir ežerui.
Komisija prie savo rašto kaip priedą pridėjo Lietuvių kalbos instituto profesorės Dalios Kiseliūnaitės išvadas dėl šio ežero vardo. Anot jos, „kiekvieną kartą susidūrus su svetimtaučių užrašytais vietovardžiais, reikia būti apdairiam ir kritiškam, tikrinti viską – ne tik kartografiją, bet ir pačios kalbos, tarmės, rašybos raidą, ir ypač svarbu ieškoti liudijimo gyvojoje kalboje”. Anot profesorės, atstatyti junginio su šaknimi sv nėra jokio pagrindo.
Į tokią Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendaciją ir D. Kiseliūnaitės argumentus gana karštokai sureagavo savivaldybės komisijos posėdyje sudalyvavęs kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas. Jis išdėstė net devynis argumentus, kodėl nepritaria tokiai nuomonei.
Pirmiausia jam kliuvo tai, kad kalbos komisija remiasi vienintele D. Kiseliūnaitės išvada, kuri esą yra tendencinga, nukreipta prieš vokiečių kultūrą ir primena sovietinius laikus, kai neva vokiški pavadinimai buvo keičiami į lietuviškus.
K. Demerecko nuomone, toks pavadinimo keitimas „suardytų seniausią vakarų baltų vandenvardžių sluoksnį” ir peržengtų labai pavojingą vardažodžių keitimo ribą ir galbūt ateityje jau reikės atsisakyti Melnragės, Purmalių ir kitų kuršiškų vardų. Anot jo, Svijanė yra blizganis, švytintis ežeras, turintis atitikmenų latvių ir prūsų kalbose.
Nors savivaldybės komisijos narys, kalbininkas prof. Albinas Drukteinis akcentavo, jog kalbos komisija rėmėsi išaiškinimais ir Svijanė prieštarauja užrašymo reikalavimams, dauguma kitų jos narių buvo linkę palaikyti K. Demerecko siūlymą susilaikyti nuo pavadinimo keitimo.
„Lietuviškoje spaudoje niekada nerasti kuršiško pavadinimo”, – apie senesnius rašytinius šaltinius sakė komisijos narys, istorikas Vasilijus Safronovas.
Galiausiai buvo nutarta šio klausimo svarstymą atidėti iki bus gautos dar bent vienos eksperto išvados.
tik ne žvejonė. kažkoks absurdas, toks pasiilgto sovietinio žuvies restorano pavadinimas buvo