Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-10-08 |
Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija nusprendė, kad yra pernelyg mažai Antano Smetonos nuopelnų Klaipėdai ar sąsajų su ja, kad artimiausiu metu reikėtų kaip nors atskirtai įamžinti šio prezidento atminimą uostamiestyje.
Tokį prašymą miesto vadovams, premjerui, Seimo pirmininkui, kultūros ministrui ir kai kuriems pavieniams parlamentarams buvo pateikęs Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius.
Prezidentas Antanas Smetona ir pirmosios Jūros šventės Klaipėdos organizacinio komiteto pirmininkas J. Šimoliūnas eina pro minias ties šiauriniu molu. Lietuvos jūrų muziejaus archyvo (R. Beniušio) rinkinys nuotr.
Jame pirmiausia primenama, kad šiemet sukanka 100 metų Lietuvos prezidento institucijai ir 2019-ieji Seimo nutarimu yra paskelbti A. Smetonos metais. Kadangi pirmasis prezidentas, anot kreipimosi autorių, yra „nemažai prisidėjęs ir prie Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos Respublikos sudėties diplomatinėmis pastangomis”, prašoma jam pastatyti skulptūrinę kompoziciją centrinėje miesto dalyje. Minėtosios Tarybos Klaipėdos skyrius vylėsi, jog tai bus padaryta iki 2023-iųjų kada minėsime šimtąsias Klaipėdos krašto prijungimo metines.
Komisijos posėdyje dalyvavęs šio skyriaus pirmininkas Petras Šmitas teigė, jog, jo nuomone, reikėtų galvoti apie A. Smetonos biustą, kuris esą galėtų atsirasti „už arkos, kur eina alėja”.
Visgi komisijos narys, istorikas prof. Vasilijus Safronovas tokią iniciatyvą pasitiko gana šaltokai.
„Jūsų minimi argumentai yra niekiniai. Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva laikotarpiu Smetona jokio vaidmens neturėjo, o kai buvo paskiras įgaliotiniu, čia vykdė politiką, dėl kurios buvo paprašytas atsistatydinti, nes ji buvo nesuderinta su Lietuvos Vyriausybe. Jūrinių tradicijų jis irgi neišgalvojo, jam buvo siūloma nevienerius metus tuo užsiimti ir tik iš reikalo Jūros diena 1934 metais ėmė rengti. Tik tiek, kad jis buvo vienas iš šalies vadovų, prezidentų, bet gal visus tada reikia įamžinti jo neišskiriant”, – sakė V. Safronovas.
Komisijos posėdžiui pirmininkavęs vicemeras Arvydas Cesiulis sakė pritariantis istorikui. Jo nuomone, šis klausimas kvepia politika.
„Susilaikyčiau ir aš. Turėsime 1923 m. Gal atsiras kokia forma. Jo nuopelnai valstybei žinomi, bet Klaipėdai yra ir daugiau nuveikusių asmenybių”, – sakė istorikė Zita Genienė.
Analogiškai kalbėjo ir Ugdymo ir kultūros departamento vadovė Nijolė Laužikienė, kurios nuomone, šis klausimas dar yra ir „visiškai žalias”.
Sprendimą kol kas susilaikyti nuo A. Smetonos atminimo įamžinimo Klaipėdoje komisija priėmė vienbalsiai.
ISTORIJA
Apie Antano Smetonos vaidmenį Klaipėdos istorijoje ir jo sąsajas su uostamiesčiu galima paskaityti „Atviros Klaipėdos” rašinių cikle „Prezidentiniai pėdsakai Klaipėdoje”.
Kažin kieno interesus atstovauja ta komisija?
Sveiką protą atstovauja .
Pritariu komisijai .