Politika, Svarbu

Valstiečiai teisme siekia, kad valdantieji „nevažiuotų kaip tankas” (6)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-10-09


Regionų apygardos administracinio teismo rūmai trečiadienį išnagrinėjo bylą, kurią inicijavo visi opozicinės Klaipėdos miesto tarybos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) frakcijos nariai.

Jie pateikė skundą dėl valdančiosios koalicijos sprendimų formuojant komitetų sudėtis. Anot opozicijoje dirbančių politikų, mero pateikti ir priimti sprendimų projektai, kuriais pasiūlyta formuoti 5 komitetus po 7 tarybos narius (dėl to kai kurie Tarybos nariai turi galimybę būti daugiau negu vieno komiteto nariu) buvo neteisėti ir turi būti naikintini, nes pažeidžia Vietos savivaldos įstatyme nustatytus proporcinio daugumo ir mažumos atstovavimo, teisėtumo principus, Tarybos veiklos reglamentą.

Tuo metu miesto Tarybą atstovavę jos sekretoriato darbuotojai tvirtina, kad politikai iš viso neturi teisės teikti tokio pobūdžio ieškinio. Esą tai yra Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje prerogatyva, o ji šiuo atveju jokių pažeidimų nematė.

Teismo posėdyje iš LŽVS frakcijos nedalyvavo tik Viktoras Senčila. Martyno Vainoriaus nuotr.
Kokie argumentai?

„Daugumai priklauso 16 Tarybos narių, kurie dalyvauja komitetų veikloje, o mažumai – 14 Tarybos narių. Vadinasi, Tarybos daugumai, kurie dalyvauti bus skirstomi į komitetus, priklauso 2 tarybos nariais daugiau. Kadangi pagal Klaipėdos miesto savivaldybės reglamentą turi būti sudaromi 5 komitetai, tai paskirsčius daugumos ir mažumos tarybos narius į juos, tik 2 komitetų sudėtyje daugumos tarybos narių turėtų būti po vieną daugiau negu mažumos, o kituose 3-uose komitetuose būtų po lygiai daugumos ir mažumos atstovų. Deja, Tarybos dauguma nusprendė apeiti reikalavimą laikytis proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo komitetuose principo ir skundžiamu sprendimu Nr. T2-119 neteisėtai kiekvieno komiteto narių skaičių padidino nuo 6 iki 7 ir skundžiamu sprendimu Nr. T2-120 paskyrė į kiekvieną komitetą 4 daugumos bei 3 mažumos Tarybos narius tam, kad užsitikrinti balsų daugumą visų komitetų sprendimų priėmime. Tokiu sprendimu iškraipė daugumos ir mažumos proporciją ir dabar jau turi ne 2 Tarybos narių ir balsų persvarą komitetų sudėtyse, o 5 Tarybos nariais daugiau arba vietoje proporcijos 16 daugumos ir 14 mažumos narių komitetuose, tapo 20 daugumos ir 15 mažumos narių komitetuose”, – rašoma LŽVS skunde teismui.

Politikų nuomone, nors formaliai atrodo daugumos proporcingumas išsikraipė nežymiai mažumos atžvilgiu, bet realiai po skundžiamų sprendimų priėmimo visų komitetų sprendimų priėmimas priklauso tik nuo daugumai priklausančių Tarybos narių balsų, nors šioje taryboje daugumos persvara yra minimali.

„Skundžiamais sprendimais dirbtinai esame atriboti nuo visų sprendimų priėmimo komitetuose, taip sudaromos kliūtys lygiomis teisėmis dalyvauti tarybos darbe”, – mano valstiečiai.

Jų nuomone, teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog Tarybos narys turi būti vieno komiteto (neskaitant Kontrolės komiteto) nariu. Kartu akcentuojama, kad iki šios kadencijos Tarybos komitetai taip ir buvo sudaromi.

Kaip argumentas nurodoma ir įžvalga, kad skundžiamais sprendimais įtvirtinta, jog keli Tarybos nariai turi 2 balsus Tarybos veikloje – jie gali balsuoti ir priimti sprendimus 2 komitetuose, o tokiu būdu esą pažeidžiamas atstovaujamosios demokratijos principas.

„Skundžiamais sprendimais Taryba pažeidė mūsų, t. y. Tarybos mažumos narių teises dalyvauti komitetų sprendimų priėmime, nes juos sudarant nebuvo išlaikytas proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principas, kai kuriems Tarybos nariams suteiktas „antras balsas” paskiriant juos į 2 komitetus, taip grubiai pažeidžiant atstovaujamosios demokratijos bei savivaldybės veiklos teisėtumo principus”, – rašoma skunde.

Tarybos posėdžio metu dėl komitetų sudarymo ir jų skaičiaus nustatymo balsuodami tuomet dar Tarybos narius buvęs valstietis Artūras Bogdanovas balsavo prieš, Viktoras Senčila ir Ligita Girskienė susilaikė, Romaldas Idzelevičius pasisakė už, o kiti valstiečiai šiame posėdyje nedalyvavo. Balsuojant dėl komiteto sudėčių Romaldas Idzelevičius, Ligita Girskienė ir Viktoras Senčila palaikė tokį sprendimą, kiti valstiečiai balsavime nedalyvavo.

Sprendimas – po mėnesio

Teismo posėdyje iš LŽVS frakcijos nedalyvavo tik V. Senčila.

Be jau minėtųjų ieškinyje išdėstytų argumentų Arvydas Vaitkus teismui aiškino, kad iki šiol panašaus pobūdžio teisminėse bylose nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl savivaldybių tarybų narių lygiateisiškumo, tad tokie sprendimai esą neturėtų būti laikomi precedentu ar teismine praktika šiam Klaipėdos atvejui.

Jis minėjo ir Konstitucinio teismo nutarimą dėl atstovaujamosios demokratijos, kuriame buvo aiškinama apie Seimo narių darbą komitetuose. Tie principai, anot A. Vaikaus, turėtų būti taikomi ir savivaldybių taryboms.

„Ne tik Taryboje, bet struktūriniuose dariniuose jos dariniuose politikai turi lygiateisiškai dalyvauti. Dabar yra pažeidžiamos visos opozicijos teisės. Už komitetų formavimą balsavome, kad nesustabdytume Tarybos darbo, prabalsavome ir už savo atstovus, kad jie galėtų dirbti ir vykdyti savo pareigas. Jei būtų likusi senojo tvarka, daugumoje komitetų būtų buvę po lygiai opozicijos ir pozicijos, o dabar visur dominuoja valdantieji. Galiausiai, dėl tokios situacijos išsikreipia sprendimų priėmimas. Darbas dviejuose komitetuose apsunkiną ir pasirengimo procesą, o kai kurie politikai įgyja teisę balsuoti keletą kartų dėl tų pačių klausimų”, – dėstė A. Vaitkus.

Jo kolega Vidmantas Dambrauskas akcentavo, kad be mero, kuris nedalyvauja komitetų veikloje, Klaipėdoje yra 30 Tarybos narių „su lygiomis teisėmis, prievolėmis”.

„Tačiau dabar 35 dalyvauja komitetų veikloje, penki iš jų dviejuose. Kodėl yra lygesni už lygius? Kodėl Dambrauskas tik viename gali dirbti? Komitetai turi patariamąjį balsą ir visada skelbiama, ar jie pritaria sprendimo projektui. Kad ir patariamasis, bet vis tiek svarbus. Jei norėjo didinti narių skaičių komitetuose, kad, pavyzdžiui, sprendimai būtų geriau išdiskutuoti, tai ir reikėjo plėsti dvigubai komitetų skaičių bei išlaikyti proporciją. Neteikėme alternatyvaus sprendimo, nes fiziškai neturėjome laiko – gauname medžiagą tik prieš tris darbo dienas. Mes prieštaravome posėdžio metu. Tokiu sprendimu valdantieji revizuoja rinkėjų valią. Atitinkamai reguliuojant komitetų narių skaičių galima užtikrinti daugumą komitetuose nepaisant proporcijos. Dalyvauti yra tik pusė darbo, svarbu – priimti sprendimus. Kai komitete yra trys ir trys – reikia tartis ir diskutuoti, o kai keturi ir trys – gali važiuoti kaip tankas”, – kalbėjo V. Dambrauskas.

Romaldas Idzelevičius teigė, jog jam atrodo, kad valdantieji iš esmės nori paleisti opoziciją ir patys 16 spręsti visus  klausimus.

Miesto Tarybos ir mero sekretoriato vyresnioji patarėja Diana Paliūnaitė savo ruožtu tikino, kad savivaldybių tarybų nariams nėra suteikta teisės ginant viešąjį interesą ginčyti Tarybos sprendimų, tokios pozicijos esą laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Anot jos, Vyriausybės atstovai apskrityse prižiūri, ar savivaldos institucijos laikosi įstatymų ir esant reikalui siūlo panaikinti ar pakeisti sprendimus, o to nedarant gali kreiptis į teismą. Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekį šiuo atveju neturėjo pastabų ar siūlymų.

Pasak D. Paliūnaitės, Vietos savivaldos įstatyme nėra aiškiai nustatyta, kaip turi būti laikomasi proporcijos reikalavimų ir skaičiai įrodinėjo, kad jų Klaipėdoje esą laikomasi. Tiesa, į savo skaičiavimus ji įtraukė ir merą, nors jis komitetų veikloje nedalyvauja.

Tuo metu Tarybos ir mero sekretorius Modestas Vitkus aiškino, kad „politinis gyvenimas rišamas prie kadencijų”.

„Praėjusią pozicijos ir opozicijos santykis buvo, berods, 23 ir 8, tada buvo keistas reglamentas, nes ir merai buvo tiesiogiai renkami. Komitetuose skaičius tada buvo nevienodas. Įstatymas leidžia peržiūrėti jų sudėtis. Dabar buvo keičiama, kad  darbas būtų efektyvus, norėta užtikrinti tvarų darbą. Jei yra komitete yra trys ir trys, gali būti situacija, jog nebus galima patvirtinti pirmininko”, – aiškino M. Vitkus.

Jis taip pat neigė valstiečių poziciją esą jie turėjo per mažai laiko parengti alternatyvų pasiūlymą – sprendimo projektai, anot M. Vitkaus, buvo paskelbti prieš septynias dienas. Pasak sekretoriaus, opozicija ir dabar bet kada gali siūlyti keisti komitetų narius, komitetų pavadinimus, pačių komitetų skaičių.

„Per mano karjerą tai tikriausiai pirmas kartas, kada Tarybos nariai skundžia sprendimus, už kuriuos patys balsavo”, – sakė Modestas Vitkus.

Sakant baigiamąsias kalbas A. Vaitkus užsiminė, kad „bręsta pareiškimas Vyriausybei, kad jos atstovė Klaipėdos apskrityje visiškai kitaip aiškina teisės aktus”.

Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija sprendimą skelbs lapkričio pradžioje.


2019-10-09

6 komentarai apie “Valstiečiai teisme siekia, kad valdantieji „nevažiuotų kaip tankas””

  1. Už Klaipėdą kuria didžiuojamės! Grubliauskai????? Auuuu. Kur tu senas storas dudoriau????

  2. Šaunuoliai skundą padavę tarybos nariai, kiek gi gali Grubliauskas, įsijautęs į caro vaidmenį, tyčiotis iš klaipėdiečių ir jų išrinktų atstovų.
    Tik sunku patikėti, kad Klaipėdos teismas išdrįstų priimti teisingą sprendimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt