Viešojo transporto geometrija

Nuomonės, Svarbu

Linas Poška
2019-10-12

Komentarų: 23

Aptariant Klaipėdos viešąjį transportą (VT) dažnai paminima, jog jį organizuoti lengviau nei kituose miestuose, mat Klaipėdos gatvių tinklas esąs linijinis, o daugumoje Lietuvos miestų – radialinis. Suprask – trys gatvės mieste, tai ar daug čia proto reikia? Ir taip nušneka ne tik politikai, tačiau kartais – ir samdyti transporto ekspertai.

Taip nutinka dėl to, kad gatvių tinklas nėra skiriamas nuo autobusų maršrutų tinklo. O maršrutų tinklas, nepriklausomai nuo gatvių geometrijos, gali būti ir „linijinis“ (čia tą sąvoką suvokiant kaip kuo artimesnių tiesei linijų tarp dviejų taškų tinklą), tiek ir „nelinijinis“ – raizgalynė.

Klaipėdoje istoriniu laikotarpiu tinklas buvo ir toks, ir anoks.

Miesto autobusai Gorkio (dabar – Liepų gatvėje). Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvo) nuotr.

„Prie ruso“ linijos – buvo!

Apžvelkime tuos laikus, kai mergelės buvo gražesnės, berneliai šaunesni, o ir šiaip viskas buvo geriau.

1986 metų Klaipėdos miesto vadove yra pateikta ir miesto transporto schema, užmeskime akį. Miesto žemėlapis čia nuožmiai apkarpytas, bet autobusų maršrutų sąrašas pateiktas pilnas, ir jų trasas galima įžiūrėti.


Daugumos maršrutų trasos sutampa su linijiniu magistralinių gatvių tinklu, todėl apibendrintai galime sakyti, jog ir VT tame plane yra „linijinis“.

Tuo pačiu (tai mums pravers kiek toliau, aptariant VT perspektyvą) įvertinkime, kokiam gyventojų skaičiui tenka vienas VT maršrutas. Manykime, jog gyventojų tada buvo 195 000, o maršrutų čia suskaičiavome keturiolika. 195 000/14=14 tūkstančių (apvalinant) Klaipėdos gyventojų vienam VT maršrutui.

Žmonių mažiau – maršrutų daugiau

Dabar bendroje Klaipėdos miesto ir regiono VT sistemoje yra 60 maršrutų. Kad istorinis palyginimas būtų korektiškas, išskirkime iš to tinklo I zonos (miesto) maršrutus. Tokių, neskaitant proginių (88, 111 ir pan.) yra iš viso trisdešimt penki: 1, 1A, 2, 2A, 3, 4, 4A, 5, 6, 6E, 7, 8, 8E, 9, 9A, 10, 11, 12, 12A, 13, 14, 14A, 15, 15A, 15B, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 21A, 22, 23, 24.

Klaipėdoje šių metų pradžioje priskaičiuoti 147 898 gyventojai. Vienam maršrutui dabar tenka 147 898/35=4,2 tūkstančio (apvalinant) gyventojų.

Vijosi keleivį, gaudė jį tinklu

Per lyginamą 33 metų intervalą įvyko masinė klaipėdiečių automobilizacija. 1986 metais klaipėdietis nelabai turėjo kelionės būdo pasirinkimo. Arti stotelė – toli stotelė, reikia persėsti – nereikia persėsti,  žmonės buvo priversti naudotis tokiu VT tinklu, kuris buvo.

Dabar gi VT turi konkuruoti su pigiais lengvaisiais automobiliais, ir maršrutų tinklo plėtra buvo natūralus tokios konkurencijos instrumentas. Magistralinėse miesto ašyse viešasis transportas buvo ir liko geras, tačiau atsirado poreikis sukurti maršrutus, jungiančius tas ašis tarpusavyje, kad kelionės tikslą būtų galima pasiekti be persėdimo.

Transportininkas Andrius Samuilovas man yra sakęs, jog dabar jau 94% keleivių tikslą pasiekia be persėdimo. Tai yra įspūdingas procentas.

Tačiau dėl to ir maršrutų tinklas tapo nebe linijinis. Tai jau greičiau nėrinys, suraizgytas iš storesnių ir plonesnių gijų. Tinklas, kuriuo gaudomas aikštingu tapęs keleivis.

Pasižiūrėkime, kad būtų pavaizdu, keletą maršrutų, nutolusių nuo tiesiųjų linijų:

Maršruto logika – surinkti LEZ darbuotojus iš miegamųjų rajonų.

Sukabina persėdimui visas tris magistrales, praveža pro Policijos komisariatą.

Pusę trasos brėžė patys, kitą pusę patikėjo vaikui? Ne, taip užtikrinamas susisiekimas su miegamaisiais rajonais Kolegijai ir naujai išsistačiusiam Danės slėniui.

Tai negali tęstis amžinai

Taigi matome, jog VT požiūriu miestas tapo nebe „linijinis”, ir šnekas apie tai reikėtų pabaigti. Tačiau vien dėl to nebūčiau sėdęs prie rašinio. Kur kas svarbesnis man atrodo klausimas, kiek Klaipėdoje gali tęstis racionali maršrutų tinklo plėtra nuosekliai mažėjant gyventojų skaičiui.

Dabar kasmet gyventojų sumažėja maždaug dviem tūkstančiais, o VT maršrutų mieste padaugėja vienu – dviem.

Ar įmanoma, kad gyventojų skaičiui pasiekus 100 000, VT maršrutų skaičius išaugtų iki 100?

Juk visi žemiau kabantys vaisiai jau nuraškyti, kiekviename naujame maršrute bus tik vis mažiau keleivių. Sveikas protas sako, kad vis nykstantys potencialūs keleiviai nebegalės išlaikyti net esamo tinklo, ką jau bekalbėti apie plėtrą. Esamose sprendimų vėžėse maršrutų tinklą tada teks retinti.

Politikų atsakas

Nesu tikras, ar miesto politikai suvokia šitą problemą, bet ir jie pagal savo proto galias siekia gėrio. Dabartinės valdančiosios daugumos koalicinėje programoje įrašytas siekis laipsniškai įvesti nemokamą važiavimą viešuoju transportu. Tai patiks keleiviui. Tačiau VT sistemoje pinigų nuo to nepadaugės, tiesiog mokės ne konkretus keleivis, o visi mokesčių mokėtojai. Ir maršrutų plėtros/išsaugojimo klausimas čia niekaip nesisprendžia.

Greičiau atvirkščiai: Klaipėdoje yra gana tiksli (kiek patys keleiviai stropūs žymėdami terminuotuosius bilietus) keleivių apskaita pagal įlipimo stoteles. Tad gana nesunkiai konkrečiame maršrute galima apskaičiuoti keleivių skaičių ridos kilometrui ir atrinkti „silpniausius” maršrutus. O atrinkus – „pjauti” taupant pinigus.

Ir taip palaipsniui grįžti prie „linijinio” 1986 metų maršrutų tinklo.

23 Comments

  1. Laimis

    O kazin kodel Klaipedos miesto savivaldybes darbuotojai nevazineja autobusais jug kaip sako jug yra gerai isvystytas viesasis transportas?

    Reply
  2. Savas

    Gyventoju yra daugiau nei ka rašo,tik jie daug kas į priemesti užmiesti išsikėlė

    Reply
  3. Nesvarbu

    Su viešuoju transportu Klaipėdoje tikrai neblogai ( nežiūrint kai kurių taisytinų vietų), bet štai su valdžios ” ptotinėmis galiomis” – nekas. Ne naujų parkingų centre reikėtų, o riboti privatų transportą. Antraip rubuiliai valdžios atstovai, užsiauginsite dar riebesnius užpakalius. Jau dabar nrmalonu žiūrėyi

    Reply
  4. Klaipėdietė

    Centrinė gatvė užkišta autobusais. O štai kitos dvi kaip našlaitės. Daug žmonių,vaikų važiuoja iš Klaipėdos pašonės ( Kalotės, Purmalių km. ,Labrenciškės,Plytinės raj.) Ir tik vienas 17 autobusas važiuoja. Apie 15 M išvis patyliu. Kuo kalti šių rajonų žmonės,kad tenka laukti autobuso net be lietaus pavėsinių? O centrinėm miesto gatvėm autobusai važinėja orą,nes važiuoja viens po kito. Ir iš kitų rajonų žmonės labiau važiuotų autobusais jei miesto ir rajono valdžia sutartų dėl maršrutų ir t.t. O dabar vieni ant kitų varo,kažkokias kvailas pretenzijas reiškia,o kenčia visi gyventojai.

    Reply
  5. Rutututu

    „Kad istorinis palyginimas būtų korektiškas, išskirkime iš to tinklo I zonos (miesto) maršrutus. Tokių, neskaitant proginių (88, 111 ir pan.) yra iš viso trisdešimt penki: 1, 1A, 2, 2A, 3, 4, 4A, 5, 6, 6E, 7, 8, 8E, 9, 9A, 10, 11, 12, 12A, 13, 14, 14A, 15, 15A, 15B, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 21A, 22, 23, 24.” – L.P.
    Palyginimas ne tik kad nekorektiškas, bet dar ir aritmetiškai klaidingas. Gal tegul VT kuria tos srities specialistai, o ne poetai-diletantai.

    Reply
    • Ir pats matantis

      Nepamirskite, kad sitas veikejas Linas Poska kazkokia forma dirba “Klaipedos keleiviniame transporte” (mano supratimu Samuilovo klapciuku atliekanciu komunikacijos darbuotojo funkcijas). Kitaip sakant siuos tekstus mazu maziausiai rieketu vertinti kritiskai.

  6. Tai apie ką mes čia?

    Poetai urbanizmus ir transporto srautus sprendžia ir komunistines planines ekonomikas lygina su kapitalizmu ir rinkos sąlygomis. Šamanas Vaitkus buria miestui kokios turi būti sankryžos ir keliai iš uosto per miestą. Klerkai su merų priešaky klusniai norus vykdo. VGTU transporto profesorius Valaitis per gėdingai architektų sąjungos, su pirmininke priešakyje, pagal gorispolkomo užsakymą suorganizuotą KONFERENCIJĄ!!! moliūgams ( čia aš apie mus) papykęs porina – jūs čia galite svaigti visaip, bet aš šamanizmu neužsiiminėsiu, man reikia visuomeninio transporto, keleivių srautų skaičiavimus pirma atlikti ir tik tada galima vertinti situacija, prognozuoti ir modeliuoti. Bet tai ir ilgai trunka ir brangu. Miesto galvos – ai, tada nereikia, bus gerai ir taip, taupom. Kažką jei norite pabursiu ir pabūrė. Miestelėnai pasiklausė pusvalandį, ausim pakarpė, akim viens į kitą pažvairavo ir nuėjo alum kirminą skandinti. Panašu, kad nei poetas Linas nei komentatoriai šviežiai sukurpto bendrojo plano transporto dalies net neregėjo. Na gal išskyrus Ežį :). Čia, Linai toks naujas poezijos žanras -VT, algai sustiprinti? O šiaip tai viskas nuostabu.

    Reply
  7. Anonimas

    Klaipedoje liks tik 100 000…

    Reply
  8. Linui

    Linai, viską Tu supranti. Įvardinai aiškiai -„…politikai pagal savo proto galias siekia gėrio…” Tik va, KAM? Visos tos Jūsų kalbos apie vieną problemėlę – VT , bergždžios kaip ir diskusijos apie kainas, greiti ir t.t. Kol nebus kalbos apie miestą kaip vieningą kompleksą, sveiką organizmą – Miestas tuštės ir žmonės bėgs, maršrutai ilgės ir viskas brangs. Centre stovi gamyklos , o žmonės gyvena priemiesčiuose :). Nori kitaip, siūlai, – valdžios atsakymas negalima. Miesto gyventojas nėra miesto šeimininkas, o lobistų interesų zona. Natūralu, tada ne tik VT , bet dujų vamzdžiai ir vandens ir elektros ir asfalto kl ir t.t. Reikės daugiau mokyklų, darželių, visi laksto tarp darbo ir jų, tada transporto kamščiai. Viskas brangs. Kol valdžia LEZams, Uosto turčiams lankstysis už paramas festivaliams, kol žmones varys nuo sprendimų priėmimo, natūralu-viskas durnės ir tuo pačiu brangs. Sutinku, paradoksas – žmonių mažiau, bet visko reikia daugiau ir gaunasi brangiau :). Bet taip jau yra – jei tavo ilgos rankos, tai ir ilgesnių rankovių reikia, brangiau. O jei ilgos rankos tai matyt ir kojos, vadinasi ir batai. Tai va taip mes ir suprantam tą darnią plėtrą. Viens apie batus, kits apie ratus, rezultate -SMIRDA.

    Reply
    • ezys

      tik tiek, kad kai tas gamyklas state (pvz. kartona, Mediena, Baldus) jos buvo miesto PAKRASTYJE. Medienos atveju isvis paradoksas – zmones pasistate namus priesais gamykla, o dabar skundziasi, kad smirda 😉
      Ir jus man pasakykit ar tas judejimas i uzmiesti nera susijes su zmonaus noru gyventi name, o ne tarybiniu laiku statybos daugiabutyje? Man atrodo, kad jus ryskiais perspaudziat Klaipedos problemu masta, nes lygiai tas pats vyksta Kaune, nors ten ir meras kitas ir festivaliu nera 😉

  9. G

    Kalbos apie nemokamą visuomeninį transportą baigiasi iškart po rinkimų pabaigos. Tokių planų nėra. Jos vėl atsiras prieš sekančius rinkimus 😉

    Reply
  10. ezys

    Ne tiek svarbu kiek gyventoju mieste, svarbiau kokia dalis tu gyventoju naudojasi VT, o kokia dalis masto taip kaip Brigita 😉

    Reply
    • Anonimas

      gal tam ir kuriamos priemonės, kad brigitos keistų savo mastymus ??

    • Anonimas

      nuvežk, Ežy ryte VT vieną vaiką į darželį, kitą į mokyklą. Po to pats į darbą. Nerealu, bet kad ir po kelias stoteles, pažiūrėsiu ar ilgai tave darbe laikys? Iš kur Jūs tokie genijai ir randatės? Svaigulys – matyt šliaužioji pats sau vienas po senamiestį ir kartą per savaite stotelę kitą pavažiuoji.

    • Anonimas

      šiuolaikiniai ežiai vaikų ir auto nebeturi, jie modernūs – rašo visur komentarus ir kitus moko

    • Anonimas

      O kam mokyklinį vaiką vežti su mašina į mokyklą??? Patys turime vieną darzėlinį, kitą antroką, tai tas antrokas puikiai nuo pirmos klasės iš rajono su autobusu nuvažiuoja. Superglobos sindromas ir tiek.

    • ezys

      Vaiko i mokykla nevezu, o vedu i darzeli, kai buvau pats mokyklinio amziaus ne tik manes, bet nieko ir niekas i mokykla neveziojo, ejau pestute 2 kilometrus 12 metu ir nesiskundziau 😉 Ir siaip, nelabai jus supratote mano komentaro esmes, nes ir pats visur kur reikia ir nereikia vazineju automobiliu, nors tai visiskai neefektyvu.

  11. Agnė

    Paprastai sakant, kol miestas galvos apie automobilių aikštelių plėtrą, tol visiems reikės automobilio prie namų, parduotuvės, teatro įėjimo. Kol nebus apmokestinti automobiliai taip, kad tai jausis kišenėje, tol niekas niekur nepersės. Viešasis transportas ir dabar yra patogus, švarus ir, palyginus su nuosava mašina, pigus. Ir dar, reikia keist galvas. Bet, jei miestas ir toliau centre statys prekybos centrus su „nemokamu” (susimokam pirkdami prekes, negalvokit, kad nemokama) parkųngu, tai tos galvos taip niekada ir nepasikeis, o senamiestis pagaliau visai nudvės.

    Reply
  12. Brigita

    Jeigu viešasis transportas būtų patogesnis nei asmeninis ir nemokamas, ar bent pigesnis, bet komfortiškas, tada galbūt ir galima būtų iš savo automobilių persėsti į viešąjį. Šiuo metu neapsimoka, nes nuosavu transportu važiuoti yra patogu ir pigiau, nei viešuoju.

    Reply
    • Palmira Martinkienė

      Pigiau važiuoti nuosavu automobiliu?! Kiek kainuoja važiuoti nuo Jūrininkų pr. iki miesto (universitetinės) ligoninės su automobiliu ir kiek – su viešuoju transportu? Prieš rašydami, pamąstykite 🙂 Nekalbant apie taršą, kurią kelia automobiliai…

    • XYZ

      Seniai važiavot, jei taip rašot.

  13. Graži nuotrauka, liepos iki šiol galėjo būti ?

    Kokios liepos buvo Liepų gatvėje!. Grožis. Vo debilai debilai ką pridirbo… Susnom užsodino! Tokias liepas nupjauti, kad jie prasmegtų kur berazumiai kiauragalviai… ??☠️??

    Reply
    • Nesvarbu

      Jie nevisai berazumiai. Tiesiog lietuviški mačo be empatijos. Be užuojautos silpnesniam, gyvūnui ar medžiui. Vargšai dvasios ubagėliai mūsų valdžioj.

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija

Pristatys knygą, atgaivinančią tarpukario Klaipėdos kasdienybę 

Trečiadienį, balandžio 17-ąją, 17 val., Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešojoje bibliotekoje (Turgaus g. 8) klaipėdietis žurnalistas Martynas Vainorius pristatys ...
2024-04-17
Skaityti daugiau

Transportas

Integruotiesiems maršrutiniams taksi – 6 metai

Antradienį sukanka 6 metai, kai į viešąjį Klaipėdos transportą kaip integruota jo dalis įsiliejo maršrutiniai taksi. Per tą laiką M5, ...
2024-04-16
Skaityti daugiau

Transportas

100 000 000-asis keleivis gaus dovanų metinį bilietą

Šį ketvirtadienį peržengsime reikšmingą simbolinę ribą – šimtamilijoninę kelionę naujojo elektroninio bilieto sistemoje. Po šio fakto turbūt jau ir nebederės ...
2024-04-08
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This