Amžinojo poilsio vietoje nerimsta gyvųjų konfliktai. Artimųjų kapus Lėbartų kapinėse prižiūrinčius klaipėdiečius dažnai piktina tai, kad esą gretimi kapai tvarkomi be leidimų.

Klaipėdietės jau 20 metų prižiūrimas kapas esą pradėjo skęsti dėl greta esančios kapavietės rekonstrukcijos.

Klaipėdietė Viliutė Bochnig jau 20 metų prižiūri Lėbartų kapnėse esančią kapavietę, kurioje palaidoti jos brolis, mama ir vyras. „Stengiausi, jog kapavietė atrodytų kuo gražiau, todėl jau seniai prie jos pasodinau kalnų pušeles. Patikėkite, kaip nustebau, kai vieną dieną jų neberadau. Maždaug 80 centimetrų aukščio pušelės, kurios buvo pasodintos prie paminklo, tiesiog dingo, neliko nė ženklo apie jų egzistavimą“, – piktinosi moteris.

Ji įtarė, kad dėl pušelių dingimo galima kaltinti gretimos kapavietės prižiūrėtojus, nes neseniai pradėta šios kapavietės rekonstrukcija.

„Akivaizdu, jog kapavietė bus gerokai didesnė nei iki šiol, nes klojamos plytelės ir už kapo ribų. Matyt, mano pušelės tokiai plėtrai trukdė, todėl jos paslaptingai dingo“, – svarstė V. Bochnig.

Prie kapavietės (kairėje pusėje) augusios pušelės dingo taip, kad neliko jokių pėdsakų, kad jos čia būtų buvusios.

Ji dėl pušelių vagystės kreipėsi į uostamiesčio policiją, parašė pareiškimą. „Tačiau iš pareigūnų gavau atsakymą, kad ikiteisminis tyrimas nebus pradėtas, esą nenustatytas joks nusikaltimas. Pareigūnai manęs tik paklausė, ar nekonfliktuoju su kaimynais, patarė pačiai aiškintis“, – teigė pašnekovė.

Ją itin suglumino greta esančios kapavietės rekonstrukcija, dėl kurios ji kreipėsi ir į Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyrių. Moteris įtaria, jog kapavietė tvarkoma nelegaliai, kad ji „išlįs“ iš savo ribų ir „užlips“ ant gretimo kapo.

„Jau dabar akivaizdu, kad kaimyninė kapavietė užims didesnį plotą, juk visi matome, kaip klojamos plytelės. Be to, ta kapavietė dar bus paaukštinta, todėl lietaus vanduo užlies mano artimųjų kapus. Todėl ir kreipiausi į Kapinių priežiūros skyrių, kad tokia rekonstrukcija būtų sustabdyta. Nesuprantu, kaip galima pritarti tokiai rekonstrukcijai. Ar ji su kuo nors derinta? Ar gauti visi reikalingi leidimai?“ – klausė V. Bochnig.

Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė aiškino, jog kapavietės statiniams jokie leidimai nereikalingi. „Žinome tą situaciją, šiuo metu atliekame tyrimą, nes gavome skundą. Pasikvietėme rekonstruojamą kapavietę prižiūrinčius žmones, norime išgirsti jų pasiaiškinimą. Tačiau kapavietės matavimus jau atlikome. Nustatėme, kad kapavietės ir po rekonstrukcijos „neišlįs“ iš savo ribų, todėl bent kol kas nefiksavome jokių pažeidimų, todėl nėra tikslo stabdyti darbų“, – aiškino Z. Stankienė.

Ji pabrėžė, jog vienintelis reikalavimas kapaviečių sutvarkymui yra toks, kad visi darbai turi vykti kapavietės ribose, jokie kiti leidimai nei paminklo pastatymui, nei plokščių paklojimui nereikalingi.

„Tarp minėtos moters prižiūrimos kapavietės ir tos, kuri tvarkoma, net tada, kai darbai bus baigti, išliks apie 50 cm atstumas, taigi, nėra jokių pažeidimų. Taip, kapinėse yra problema dėl lietaus. Kapinėse ne visur yra drenažas, todėl kai kurie kapai po lietaus būna apsemti. Tačiau šioje vietoje tiesiog yra toks reljefas, kad vienas kapas yra aukščiau“, – teigė Z. Stankienė.

Ji patikino, kad tyrimas dėl kapavietės sutvarkymo bus baigtas ir išvados pateiktos V. Bochnig.

Z. Stankienė neslėpė, jog kapinėse konfliktai tarp gyvųjų yra labai dažni. Pagrindinė jų priežastis – kapaviečių tvarkymas, kai kaimynams atrodo, kad tvarkytojai išlenda iš ribų.

„Žmonės skundžiasi, kad takeliai paliekami per siauri, kad purvu užteršiamos gretimos kapavietės. Reikia suprasti, kad vykstant tvarkymo darbams purvo neįmanoma išvengti, kaip ir kasant kapo duobę. Visiems linkėčiau daugiau pakantumo ir supratingumo“, – sakė Kapinių priežiūros skyriaus vedėja.