Svarbu, Uostas ir jūra

Keltų leidimų bylose – pirmieji nuteistieji

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2019-10-15


Daugiau nei 1000 kartų nemokamai, bet neteisėtai keltais per Kuršių marias persikėlę trys vyrai nuteisti už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą. Tokį sprendimą paskelbė jau du teismai.

Machinacijos keltų leidimais šią trijulę atvedė į teismo suolą. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Atvira Klaipėda“ rašė, jog pernai liepą Klaipėdos apygardos prokuratūra Klaipėdos apylinkės teismui perdavė pirmąją iš šešių baudžiamųjų bylų, kurioje kaltinimai sukčiavimu ir dokumento klastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu pareikšti bendrovėms „Feltura“ ir „Ramotransa“ bei su jomis susijusiems asmenims Donatui Baužinskiui, Audriui Zukui ir Ramūnui Ščiukai. Įtariama, kad jų atveju transporto priemonės keltais iš Klaipėdos į Kuršių neriją buvo nelegaliai plukdomos trejus metus – iš viso keltasi 1151 kartą nesumokėjus daugiau nei 91 tūkst. eurų mokesčio. Dalį padarytos žalos kaltinamieji jau atlygino.

Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, šiemet birželį paskelbė nuosprendį. Juo trims verslininkams paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuo 9 mėnesių iki 1 metų 9 mėnesių, bausmės vykdymo terminą atidedant. Teismas taip pat nurodė, kad nuteistieji turi atlyginti valstybei padarytą žalą – iš viso 91 tūkst. 706 eurus, nes tiek būtų kainavę susimokėti už visus tuos kartus, kai per marias persikelta keltu.

Nuteistieji Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį apskundė. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas antradienį nuteistųjų apeliacinį skundą atmetė, todėl jiems liko galioti anksčiau paskirtos bausmės.

Teisme nustatyta, kad dviejų, dabar jau nuteistų, juridinių asmenų sunkvežimiai nelegaliai į Kuršių neriją buvo plukdomi 2014–2016 metais. Iš viso neteisėtai keltais plaukta 1151 kartą, o už tai bendrovei „Smiltynės perkėla“ turėjo būti, bet nebuvo sumokėta 91 tūkst. 706 eurai.

„Keliantis per Kuršių marias privaloma mokėti nustatytus mokesčius, o kaltinamieji apgaule siekė išvengti turtinės prievolės. Padaryta didelė žala valstybės biudžetui. Už suteiktas automobilių perkėlimo paslaugas valstybės kontroliuojamai bendrovei „Smiltynės perkėla“ buvo sumokėta pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą“, – anksčiau žiniasklaidai aiškino kaltinimą palaikiusi Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Vaida Pužauskienė.

Bylos duomenimis, leidimai keltis nemokamai per Kuršių marias būdavo išduodami Kuršių nerijoje registruotoms įmonėms. Neringoje neregistruotos įmonės su neringiškiais sudarė panaudos sutartis dėl savo automobilių ir jų vardu gavo leidimus keltis nemokamai. „Pagal tas panaudos sutartis automobiliai neva buvo perduoti Kuršių nerijoje registruotoms įmonėms. Tačiau tai buvo tik formalumas, reikalingas apeiti įstatymus ir gauti galimybę keltis nemokamai“, – sakė V. Pužauskienė.

Privačių įmonių, kurios yra nuteistos, autotransportas pagal sutartis iš Kuršių nerijos ir atgal gabendavo statybų atliekas, veždavo žvyrą, juodžemį.

Šios transporto priemonės keltais buvo keliamos nemokamai, nes Klaipėdos ir Kretingos rajono verslininkai dangstėsi Neringos savivaldybės administracijos išduotais leidimais, suteikiančiais galimybę nemokamai naudotis „Smiltynės perkėlos“ keltų paslaugomis tik kurorte registruotų įmonių automobiliams ir vietiniams gyventojams.

Įprastai vienkartinis kelto mokestis už krovininį automobilį siekė 80, už lengvąjį – 11 eurų. Iš Neringos savivaldybės verslininkai leidimus nemokamai naudotis keltų paslaugomis gavo pateikę suklastotas įmonių autotransporto panaudos sutartis, nes realiai sunkvežimiai Neringos įmonei nebuvo perduoti.

Kaltinimai dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo teisme buvo grindžiami „Smiltynės perkėlos“ duomenimis, keltuose filmuotais įrašais.

Kaltinamieji tvirtino, jog įstatymams nenusižengė, o mokesčius už kėlimąsi keltais turėjo mokėti užsakovai, tačiau valstybei padarytus nuostolius pradėjo atlyginti.

Informacija

*Susisiekimo ministerija pranešė, kad bendradarbiaujant su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) buvo nustatyta sukčiavimo schema, kai pasinaudojus nepriklausiančiomis perkėlimo keltais kompensacijomis šimtai krovininių transporto priemonių nelegaliai kėlėsi į Neringą ir iš jos. Teigiama, kad valstybei padaryta žala viršija 350 tūkst. eurų.

*FNTT tyrimo metu nustatyta, kad per dvejus metus Susisiekimo ministerijos valdomos „Smiltynės perkėlos“ keltais, pasinaudojus šešių Neringoje registruotų bendrovių leidimais, nemokamai buvo perkelta apie 4 tūkst. krovininių transporto priemonių. Išaiškėjus šiai piktnaudžiavimo schemai, per pirmąjį ketvirtį 50-60 proc. sumažėjo nemokamai besikeliančių transporto priemonių skaičius.

*FNTT nustatė, kad tarp Neringoje registruotų įmonių ir Klaipėdos regiono bendrovių buvo sudaromos fiktyvios transporto priemonių panaudos sutartys, kuriomis remiantis, Neringos savivaldybė dviem metams išduodavo leidimus nemokamai keltu persikelti į Neringą ir iš jos.

*Nustatyta, kad Neringoje registruotos įmonės šių automobilių savo veikloje nenaudojo, o leidimai buvo perduodami kelių tiesimu ir statybomis besiverčiančioms Klaipėdos regiono bendrovėms. Tokiu būdu komercine veikla Neringoje užsiimantys verslininkai išvengdavo už vieną transporto priemonės persikėlimą sumokėti 80 eurų.

*Tarp apgaule leidimus gavusių Neringos bendrovių yra du prekybos kioskus Neringoje turėjusi ir jau bankrutavusi įmonė, kuri gavo leidimus 14 transporto priemonių. Taip pat kelios nekilnojamuoju turtu prekiaujančios įmonės, turinčios po 2–3 darbuotojus, tačiau pagal fiktyvias panaudos sutartis neva besinaudojančios 7–11 sunkvežimių. Įtarimų sukėlė ir bendrovė, kurioje dirba tik vienas darbuotojas, tačiau ji turėjo leidimus 20 transporto priemonių.


2019-10-15

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt