Miestas, Svarbu

Tyrimai dėl smarvės ir lūkesčiai eina skirtingomis kryptimis? (1)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-10-16


Ir antras kartas, kai už 191 tūkst. eurų aplinkos oro kokybės valdymo priemonių plano parengimo paslaugas teikiančios UAB „Estonian, Latvian & Lithuanian environment” atstovės dalinosi informacija apie atliktų darbų rezultatus, kai kuriems klaipėdiečiams bei politikams abejonių neišsklaidė.

Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis savo ruožtu patikino, kad bus surasta resursų pageidaujamų papildomų medžiagų tyrimui, tačiau pabrėžė, kad nupirkta paslaugas nėra skirta konkretiems smardintojams identifikuoti ar bausti. Esą tai tėra tik pagalbinis įrankis kontroliuojančioms institucijoms atkreipti dėmesį ir į naujus faktus.

Kokie rezultatai?

Rūta Kurienė, UAB „Estonian, Latvian & Lithuanian environment” vyresnioji aplinkosaugos specialistė, informavo, kad per antrą ketvirtį buvo atlikta 60 kietųjų dalelių matavimų. Didžiausi viršijimai buvo fiksuoti Rimkuose. Tai siejama su šalia esančio geležinkelio veikla ir neasfaltuotais keliais. Kiek didesnės koncentracijos buvo fiksuotos centrinėje dalyje bei senamiestyje.

Didesnės nei leistinos ribinės vertės azoto oksidų koncentracijos buvo fiksuotos šalia pagrindinių gatvių.

80-yje taškų buvo matuojami lakieji organiniai junginiai (LOJ) – teigiama, kad matavimo prietaisai buvo sustatyti aplink potencialiai taršius objektus. Tačiau kartu pabrėžiama, kad LOJ šaltiniais yra ir ne tik transportas, su kuru susijusi veikla, pramonėje naudojamos medžiagos, bet net ir augalai. Anot tyrėjų, identifikuotos medžiagos neturi ūmaus toksinio efekto, ne visos turi kvapą, o ir jis esą nėra pavojaus indikatorius.

Teigiama, kad beveik visos medžiagos neviršijo normų, tik keturiuose taškuose benzoinė rūgštis pasiekė leistiną ribą arba nežymiai ją viršijo. Didžiausios jos koncentracijos identifikuotos aplink Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną (LEZ).

Tyrėjai per antrą ketvirtį septynis kartus važiavo paimti mėginių pagal žmonių skundus. Du atvejai buvo šiaurinėje, penki – pietinėje miesto dalyje. Šių tyrimų metu identifikuotos aštuonios skirtingos medžiagos – visur buvo aromatiniai vandeniliai, vienu atveju rasta terpeno.

Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad rasta trimetilheksano, nors niekas jo išmetimų nedeklaruoja.

Kokios reakcijos?

Aktyvi visuomenininkė Raimonda Zaborė teiravosi, kokie yra tyrimų ties bendrovės „Grigeo Klaipėda” nuotekų linijos vantuzais rezultatai.

Sulaukusi atsakymo, kad čia buvo fiksuoti vidutinio lygio LOJ išmetimai, kurių didžiąją dalį sudarė aromatiniai vandeniliai ir nė vieno junginio ribinės vertės nebuvo viršytos, ji suabejojo matavimų teisingumu. R. Zaborė tikino, jog pati buvo apsinuodijusi prie tokio vantuzo ir klausė, kas turėtų tada nutikti žmonėms, jei būtų viršijamos normos.

R. Kurienė aiškino, kad tyrimai atliekami naudojant pasyviuosius sorbentus, kurie analizuojami akredituotoje laboratorijoje.

Pristatyme dalyvavęs „Grigeo Klaipėda” vadovas Robertas Krutikovas sakė, kad koncentracija pačiame vantuze iš tiesų gali būti didelė, tačiau per metus iš visų šių įrenginių į atmosferą išmetama tik 62 kg teršalų, kai leidžiama apie 10 000 tonų.

„Aš asmeniškai domiuosi ir ieškau kaip eliminuoti bet kokį galimą kvapų šaltinį”, – tikino jis.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas teiravosi, ar buvo atsižvelgta į pirmo pristatymo metu išsakytus pasiūlymus tikslinti techninę užduotį rangovui.

„Netiriate intensyvaus kvapo priežasties”, – teigė jis.

„Estonian, Latvian & Lithuanian environment” atstovės pavirtino, kad tikrai nebus nustatytas ryšys tarp konkrečios įmonės išmetimų – esą bus tik nustatyti parametrai, kurie turi būti tiriami apie taršos šaltinius. O minimos analizės reikės papildomai.

Kartu buvo aiškinama, kad jau dabar galima identifikuoti, jog šiaurinėje dalyje kvapas yra susijęs su naftos krova, o pietuose – tikriausiai su ūkine veikla centre ir atliekų tvarkymu. Kokia konkrečiai galėtų būti ūkinė veikla, esą reikėtų dar tikslintis nagrinėjant įmonių leidimus, technologijas, nes ne tik tirpikliai, skiedikliai gali skleisti kvapus, bet ir tarpiniai gamybos procese naudojami produktai.

Klaipėdos universiteto mokslininkui Pauliui Rapaliui pasiteiravus, ar tyrėjai lygino tyrimus duomenis, kai buvo reaguojama į skundus ir taršos šaltinius, „Estonian, Latvian & Lithuanian environment” atstovės paaiškino, kad buvo imami mėginiai Dumpiuose, tačiau juose nerasta kokių nors išskirtinių medžiagų. O šiaurėje, kaip jau ir buvo minėta, sutampa ir įmonių išmetimuose, ir ilgalaikiuose, ir pagal žmonių iškvietimus atliktuose matavimuose rastos medžiagos.

Nuomonės, kad reikėtų tikslinti techninę užduotį, laikėsi ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.

O kai kurie pristatyme dalyvavę gyventojai tvirtino, kad tyrimu metu matuojama per mažai medžiagų.

Savivaldybės administracijos direktorius G. Neniškis teigė, jog potencialūs smardintojai ir taip žinomi, o esama sutartis su „Estonian, Latvian & Lithuanian environment” yra paveldėta iš senosios administracijos vadovybės.

„Tikimės, įvardins taršos židinius ir elementus, kurių nė viena įmonė nedeklaruoja. Aplinkos apsaugos departamentas gaus duomenis ir turės aiškinti, kaip taip gali būti. Kietosios dalelės yra didelė problema. Gausime priemonių planą. Jei yra klausimų dėl kai kurių medžiagų matavimų, reikia įtraukti papildomus, kad jų nebūtų, kad nebūtų kalbama, jog tyrimas daromas tik dėl paukščiuko. Jei reikia papildomai sumokėti, susiplanuokime. Tačiau reikia suprasti, kad šios studijos pagrindu nebus galima skirti baudų konkrečioms įmonės, čia pagalba aplinkosaugininkams”, – sakė G. Neniškis.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas patikino, kad ši institucija seka „Estonian, Latvian & Lithuanian environment” tyrimus ir visą procesą.

„Dėl benzoinės rūgšties, kur fiksuojama prie LEZ, pasižiūrėsime. Ar nėra išmetama tiesiogiai”, – sakė A. Šepštas, minėjęs, kad kitų teršalų šaltiniu gali būti laivų dažymu užsiimančios įmonės.


2019-10-16

Vienas komentaras apie “Tyrimai dėl smarvės ir lūkesčiai eina skirtingomis kryptimis?”

  1. Tai medžiagos kurios pietinėje dalyje galimai sukelia sukelia pagrindinį kvapą nebuvo tirtos??? Kodėl kvapo intensyvumas netirtas??? Kam tokie tyrimai apskritai reikalingi???

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt