Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-10-17 |
Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius uostamiesčio Tarybos nario Viačeslavo Titovo ir prokuroro Simono Genio skundus, ketvirtadienį paskelbė, jog naikina dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir skyrė švelnesnę bausmę.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Pirmosios instancijos teismo nutartimi už sovietų nužudyto Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo paniekinimą, kurstymą prieš bet kokią žmonių grupę bei pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą ruskalbis politikas gavo 12 000 eurų baudą. Apygardos teismas pakeitė tik tą nuosprendžio dalį, kuria buvo bendrinamos bausmės ir sumažino bendrą baudos sumą iki 10 000 eurų. Anot teismo, prieš tai buvo taikomas netinkamas galutinės bausmės skaičiavimo būdas.
Prokuroras prašė nuosprendį pakeisti ir V. Titovui skirti beveik dviejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiųjų. S. Genio nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai skyrė pačią švelniausią bausmę.
V. Titovas prašė panaikinti „žiaurų ir nežmonišką nuosprendį” bei prašė jį išteisinti.
Apygardos teisme bylą nagrinėjo teisėjų kolegija, kurią sudarė teisėjos Dalia Kursevičienė, Kristina Baškienė ir Aurelija Sadauskaitė. Jos konstatavo, kad politikas yra nuteistas pagrįstai, nes menkino Lietuvos partizanų veiklos svarbą, skatino neapykantą šiai žmonių grupei.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir pažymėjo, kad būtent V. Titovo atliktų veiksmų sistemingumas, nuolat keliant V. Ramanauską-Vanagą niekinančias ir abejonių jo veikla keliančias nuorodas į asmeninę socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, lėmė nusikalstamą tokios veikos pobūdį ir pavojingumą.
„Akivaizdu, kad V. Titovas savo veiksmais viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei – Lietuvos partizanams. <…> V. Titovas rėmėsi tik 1957 m. rugsėjo 24–25 d. LTSR Aukščiausiojo Teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu A. Ramanauskui-Vanagui, nors tokia informacija yra neteisinga ir V. Titovui tai buvo žinoma. Dėl to teigti, kad V. Titovas šiuo atveju išsakė tik savo nuomonę, nėra jokio pagrindo“, – konstatavo apygardos teismas.
Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog V. Titovas pagrįstai nuteistas ir už tai, kad viešai šiurkščiai menkino SSRS įvykdytą genocidą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš ginkluoto pasipriešinimo dalyvius – Lietuvos partizanus. V. Titovas, viešai paskelbdamas tikrovės neatitinkančius teiginius apie A. Ramanausko-Vanago bei Lietuvos partizaninio judėjimo neva įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui, dalyvavimą holokauste, „talkinimą“ naciams, šiurkščiai paniekino Lietuvos gyventojus, prieš kuriuos SSRS vykdė genocidą, t. y. Lietuvos partizanus, ir paniekino mirusiojo A. Ramanausko-Vanago atminimą.
Teisėjų kolegija, atmesdama prokuroro apeliacinį skundą dėl V. Titovo išteisinimo dėl nacistinių partijų ir nacistiškai nusiteikusių asmenų niekinimo, pažymėjo, kad nors V. Titovo paskelbta informacija, parašyto komentaro turinys yra neigiamo pobūdžio, nukreiptas prieš partijas, prieš žmones, tačiau tai yra labiau abstraktaus pobūdžio, epizodiški komentarai, nes aptariamomis temomis jis paskleidė informaciją tik po vieną kartą, o pažeistos vertybės gali būti ginamos kitomis teisinėmis priemonėmis.
Anot kolegijos, bauda – piniginė sankcija – yra adekvati, nors padarytos veikos ir sunkios. Ji grindžiama gera V. Titovo charakteristika, tuom, kad jis dirba ir kitomis jam palankiomis aplinkybėmis.
V. Titovas pageidavo, kad nutartis būtų išversta į rusų kalbą.
Po teismo posėdžio jis žurnalistams teigė, kad neabejotinai teiks kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, o gal net kreipsis ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre. V. Titovas taip pat teigė, kad kartu su kolega iš Klaipėdos miesto tarybos Jurijumi Šerkšniovu parašė kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, kad būtų reformuota teismų sistema, kuri dar esą yra nomenklatūrinė. V. Titovo nuomone, teismuose reikia prisiekusiųjų.
Tuo metu viena iš nuteistojo palaikytojų į teismo posėdį atsinešusi medinius skaičiukus nuolat garsiai aiškino, kad rusai nutiesė autostradą Vilnius-Klaipėda. O kai teisėjų kolegijos pirmininkė skaitė nuosprendį, ji demonstratyviai skaičiavo atsineštu sovietinius laikus menančiu prietaisu.
Prokuroras M. Genys teigė, kad kasacinio skundo, ko gero, neteiks.
Dėl melagingų pasisakymų neva A. Ramanauskas-Vanagas yra atsakingas už 8 000 civilių žmonių ir vaikų nužudymą, todėl jo atminimo Klaipėdoje įamžinti negalima, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkritį V. Titovą pripažino sulaužius Tarybos nario priesaiką. Jis, nelaukdamas apkaltos, pats atsisakė Tarybos nario mandato, bet per šių metų kovą vykusius savivaldos rinkimus vėl buvo išrinktas į naująją Klaipėdos miesto tarybą.
Ikiteisminis tyrimas dėl V. Titovo pasisakymų bei įrašų viešojoje erdvėje buvo pradėtas 2018 metų liepą pagal žurnalisto Andriaus Tapino pareiškimą Generalinei prokuratūrai.
Titovas teisus, vanagas kalniškės miškuose žudė nekaltus žmones.
Partizaninė kova stokoja objektyvaus istorinio vertinimo – kiek ir ko laimėta ir kiek padaryta klaidų, žalos ir kodėl net nebuvo bandyta Lietuvos išvaduoti nuo okupacijos, nors Vanagas vadovavo Dainavos apygardai arba visos Pietų Lietuvos partizanams. Jei, sakykim, 1831 m. sukilėliai prieš carinę Rusiją kovo mėnesį užėmė Raseinius, nugalėjo kariuomenę Šiaulių kautynėse, o balandžio mėnesį apgulė Vilnių ir t.t. ir t.t., tai pokario partizanų mūšiai vyko tik dėl to, kad patiems reikėjo gintis savo stovykloje nuo okupacinės kariuomenės dalinių apgulties. Partizanų prioritetai buvo kova su kolektyvizacija, tarybiniu aktyvu ir įvairiais kolaborantais, kaip teigia istorikai. Kaip tai vyko faktiškai? Su kolektyvizacija: žuvo kolūkių pirmininkai, pirmieji kolūkiečiai, jų šeimos… Tarybiniu aktyvu: žuvo ne tik stribai, bet ir pirmieji švietimo, kultūros darbuotojai… Su kolaborantais: o čia tai jau tikra loterija; išliksi, jei neįskųs, neįduos, neapkaltins, nepavydės, nekeršins ir pan. Kas žuvo? Ogi lietuviai. Neginkluoti. Gal archyvuose yra skaičiai? O gal dar daugiau negu rasta popieriuose? Ir kas iš to? Penkiasdešimt metų vis tiek visi ėdėm kolchozų duoną, mokėmės sovietinėse mokyklose, didžiavomės sovietiniais profesoriais. Tos visos aukos, tiek pačių partizanų, tiek tų trobose ar pakelėse žuvusių kaimiečių, buvo beprasmės ir nebylios. O toks dirbtinis, vienpusis, skaudus tų laikų vertinimas – vėl skaldo, kelia erzelį, skausmingus prisiminimus, teisybės paieškas…
Geri pastebėjimai. Ir šitas nuosprendis poliarizaciją tik didina, ir iš Titovo daro kankinį ir auką.
Gaila, kad tiek mažai. Galima buvo daugiau nubausti ir papildyti biudžetą. Vis tiek Maskva mokės.
Šlykštynė. Lietuvos pilietismlia.