Pirmąjį šios valdančiosios daugumos pusmetį (2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje) Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Seime gana intensyviai svarstė, ką padaryti tokio, kas išskirtų tada dar naujus valdančiuosius iš ligi tol įprastai buvusių.
Sprendimai, kurie LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio galėjo būti priimti, buvo du – nutraukti ydingą, kelias paskutines parlamento kadencijas trukusią, todėl įprastą praktiką seimūnams savo veiklą parlamente pradėti nuo automobilių įsigijimo, juos vėliau išsiperkant lizingu iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų (jos skiriamos virš jų algos). Kita vertus, „kitokie“ valdantieji galėtų savanoriškai sutrumpinti savo kadenciją pusmečiu, taigi išsiskirstyti po 3,5 metų darbo tam, kad artimiausi visuotiniai rinkimai į Seimą vyktų nebe spalį, o kada nors pavasarį, kad rinkimus laimėjusios partijos pavasarį arba ankstyvą vasarą suformavusios Vyriausybę savo rinkimų pažadus galėtų integruoti į valstybės biudžeto projektą ir išvengtų prievolės valdyti valstybę su buvusių valdančiųjų suformuotais finansų ištekliais ir finansavimo prioritetais.
Ramūnas Karbauskis – ne lyderis, o „lūzeris“, per trejus metus sugebėjęs pralaimėti politikoje viską – partnerių pasitikėjimą (paklauskite apie tai Remigijaus Žemaitaičio), autoritetą tarp bendražygių (apie galėtų nemažai pasakyti Povilas Urbšys, Dovilė Šakalienė, Mindaugas Puidokas, Viktoras Pranckietis arba Justas Džiugelis), net tų, kurie tebėra LVŽS frakcijoje. Martyno Vainoriaus nuotr.
Automobilių lizingo problemą, kaip ir dėl to iš Seimo kylančius skandalus LVŽS pavyko įveikti. Dabar naujienų ta tema galima išgirsti tik tada, jeigu kuris nors Seimo turčius, įskaitant patį LVŽS lyderį, įsigyja kokią nors prabangią transporto priemonę iš savo kišenės. Tačiau tokia gerovė greitai gali baigtis: Seime vis daugiau iniciatyvų riboti viešą informaciją apie politikų turtą, asmeninį gyvenimą bei investicijas.
Žadėta daugiau ligi šiol nematyto skaidrumo, tačiau gali būti, kad valdymo pabaigoje turėsime daugiau dumblo bei tamsos.
Dešinioji p. Karbauskio ranka, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė prieš TV kameras šiandien nerausdama porina, kad išankstinių rinkimų idėja yra politinės opozicijos eibės. Tačiau kiek pasistengusi galėtų prisiminti diskusijas tuo klausimu Seimo LVŽS frakcijoje vos prieš trejus metus. Nepatogu.
Po teisybei, išankstinių rinkimų idėjos šmėkla kaip taisyklė randasi kiekvienos Seimo kadencijos metu, likus maždaug metams-pusantrų ligi paskutinio skambučio seimūnams.
Valdantieji paprastai per tris ketvirčius laiko valdžioje spėja kaip reikalas prisidirbti, prisimeluoti, susivaidyti su žiniasklaida. Mažesnieji koalicijų partneriai pasijunta nepelnytai užgožti didžiųjų (Arūno Valinsko „prisikėlėliai“ ir liberalai su konservatoriais prieš dešimtmetį, „darbiečiai ir „tvarkiečiai“ su Algirdo Butkevičiaus tada dar socialdemokratais kiek vėliau), juos apima paniška baimė, kad tokioje partnerystėje per kitus rinkimus tiesiog niekas „nešviečia“.
Dažniausiai mažiukams taip ir nutinka, nebent jie turi tvirtesnį ideologinį pamatą kaip liberalai, arba gelžbetoniu sutvirtintas savo rinkėjų simpatijas, kaip Lenkų rinkimų akcija. Net tradiciniais laikomi socialdemokratų rinkėjai šiandien neįtikėtinai pasimetę, svarstydami ką remti: Gintauto Palucko partiją ar nomenklatūrinius Gedimino Kirkilo bebrus. Labiau atrodo, kad būtent bebrams mažėja vietos po visiems lygia saule.
Dabartinė politinė suirutė, krečianti viešąją erdvę, galima sakyti, neturi precedento.
Panaši buvo gal tik 1992 metais, kada Aukščiausioje Taryboje (Atkuriamajame Seime) galutinai suaižėjo Sąjūdžio deputatų blokas ir viskas kaip tik ir baigėsi išankstiniais rinkimais. Tąsyk parlamente užteko sveiko proto. Pirmiausia Vytautui Landsbergiui ir jo rėmėjams, supratusiems, kad imituoti valdžią susiskaldžiusiame parlamente nėra jokios prasmės: nėra galimybių įgyvendinti reformas, susitarti svarbiausiais klausimais.
Kada Seimas tampa mišku, kuriame ošia daug medžių, – tai jau nebe parlamentas, o jo parodija.
Tačiau p. Landsbergis buvo ir tebėra politikos lyderis. Nesvarbu, kad ne visiems patinka. Šiandien tokio Seime, deja, nėra. Nes p. Karbauskis – ne lyderis, o „lūzeris“, per trejus metus sugebėjęs pralaimėti politikoje viską – partnerių pasitikėjimą (paklauskite apie tai Remigijaus Žemaitaičio), autoritetą tarp bendražygių (apie galėtų nemažai pasakyti Povilas Urbšys, Dovilė Šakalienė, Mindaugas Puidokas, Viktoras Pranckietis arba Justas Džiugelis), net tų, kurie tebėra LVŽS frakcijoje.
Ponas Karbauskis, visą kadenciją nesėkmingai siekęs bent pajudinti, kaip jis įsivaizduoja, landsberginės Lietuvos pamatus, šiandien nebeturi jokių idėjų, kurios galėtų aplink jį suburti senus ir naujus bendražygius. Galima įtarti, kad šiandien vienintelis jo tikslas – neprarasti ir nenususinti jo ir jo tėvo valdomo verslo.
Taigi paneigti ligi šiol buvusią lietuvišką tradiciją, kad veik be išimčių tiems verslininkams, kurie rasdavosi politikoje, iš jos išeinant tekdavo įvertinti tik gryną nuostolį.
Mano nuomone,DABAR LABAI paprasta yra pasakyti : valdantieji nepadarė to ,nepadarė ano ,p.Ramūnas Karbauskis šioks,toks ir anoks ! Bet SU KOKIA JĖGA ir PASIPRIEŠINIMU BUVO PRADĖTAS šios kadencijos Seimo DARBAS ?! NEĮVERTINO valdantieji ,kad šimtams tūkstančių žmonių LABAI PATIKO NESĄŽININGAS GYVENIMO būdas ! Sukilo sukliko ,,GRUPĖS DRAUGŲ „,kuriems eilinis paprastas žmogus buvo lygus apskritam NULIUI ! Beveik TRIS dešimtmečius jiems buvo visai NESVARBU KIEK tūkstančių piliečių gyvena skurdžiai ,kiek stovi eilėse prie Maisto banko dalijamos paramos ,kiek senolių , dirbę visą gyvenimą ir atidavę SAVO BRANGIAUSIĄ TURTĄ su ašaromis pasitinka maltiečius ,kurie ATNEŠA lėkštę sriubos , kiek žmonių tiesiog NEINA pas gydytojus,nes ŽINO ,kad vaistų NEGALĖS nusipirkti ,nes maistui pinigėlių neužteks ! Ir atrado ,, grupė draugų ” Seimo narių ,kurie nuo pirmos dienos KELTŲ SUMAIŠTĮ Seime ( ,,NE TIE LAIMĖJO „! Darė klaidų ir Seimas ir vyriausybė , bet ir taisė ! Ne be pagrindo signataras,buvęs VSD vadovas gerb.M.Laurinkus rašė :,,kovoja ne Karbauskis su Pranckiečiu,o gana didelė grupė politikų, visuomeninikų ir net žiniasklaidos atstovų su R.Karbauskiu ir p.Pranckietis-tik įrankis.Kova ne už Lietuvą,o prieš asmenį .”Aiškiai p.E.Gentvilas pasakė :,,MUMS NEREIKALINGAS Pranckietis,MUMS ir KARBAUSKIS NEREIKALINGAS ” Ar GALI BŪTI AIŠKIAU KAS YRA REIKALINGAS !