Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija antradienį ne tik apžvelgė pasiruošimą artėjančiai žiemai, bet ir dar kartą sugrįžo prie beveik prieš dvi savaites Klaipėdos gatves užliejusio potvynio.

Pasak Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, šiuo metu gatvėse dirba trys jas valančios specialios transporto priemonės, o nuo lapkričio 4-osios pradės darbuotis ir keturios naujos vakuuminės gatvių valymo mašinos.

Anot jos, žiemą gatves valantis rangovas yra patikinęs, kad jau pasiruošė šaltajam sezonui – turi sukaupęs druskos ir smėlio mišinio. Tiesa, dar nėra aišku, kas perims bankrutavusios UAB „Žemkasa” darbų barą pietinėje miesto dalyje, nes vis dar vyksta konkursinės procedūros, kurios užsitęsė dėl skundų.

„Tikimės lapkričio pradžioje turėti nuolatinį rangovą ir toje miesto dalyje. Jeigu ne, miestą kurį laiką valys vienas rangovas, kas nebūtų labai gerai”, – sakė I. Šakalienė.

Tuo metu Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis informavo, kad atėjus šaltajam periodui didžiausias dėmesys bus skirtas apleistiems pastatams, kad juose nesibūriuotų benamiai, dėmesio esą sulauks ir poledinės žūklės mėgėjai.

„Taip pat spręsime automobilių statymo problemą, kad nuo gatvių valant sniegą jie netrukdytų”, – sakė M. Poimanskis.

I. Šakalienė savo ruožtu informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog po paskutinio potvynio paaiškėjo, kad ne visur valytojai turi galimybę nušluoti gatves, rengiamas labiausiai problemiškų vietų sąrašas, kur bus parengtos automobilių stovėjimo schemos. Jos dar bus derinamos su policija ir sprendžiama, kaip riboti automobilių statymą – valandomis ar dienomis.

AB „Klaipėdos vanduo” atstovas, pristatęs įžvalgas apie paskutinį potvynį, teigė, jog buvo keturios esminės jo priežastys – užlietose vietose iš viso nėra lietaus nuotekų tinklų; per mažo pralaidumo tinklai; užsikimšę tinklai arba užsikimšusios lietaus vandens surinkimo grotelės.

„Per paskutinį potvynį buvo 16 židinių. Dešimtyje iš jų priežastis buvo lapai. Smarki liūtis numušė nuo medžių lapus ir niekas negalėjo įtakoti, dar net ir atpūsti jie buvo iš  ten, kur nėra medžių. Mes savo ruožtu keičiame įprastas groteles į bortines, kurios neužsikemša potvynio metu. Kur per mažo skersmens tinklai, ten per porą valandų išnyksta vanduo. Vienu atveju šaknys buvo peraugusios kolektorių. Tokiose vietose reikia vykdyti rekonstrukciją”, – sakė įmonės atstovas.

Pasak I. Šakalienės, situacija pagerėtų, jei būtų skiriama daugiau lėšų lietaus nuotekų tinklams rekonstruoti. Jos nuomone, kasmet reikėtų sutvarkyti bent po dešimt atkarpų, o ne maždaug po keturias, kaip yra dabar.