Dėl apriboto atliekų kiekio besibylinėjanti kompostavimo paslaugas Dumpiuose teikianti bendrovė „Branda LT” teismui pateikė ir ieškinį dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento nurodymo parengti veiksmų planą sklindantiems kvapams mažinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija jau išnagrinėjo šią bylą ir sprendimą numato skelbti lapkričio viduryje.

„Branda LT” atstovai kelia abejones dėl šio kvapų sklaidos modeliavimo rezultatų.

„Branda LT” advokatas Tomas Šliogeris teismui aiškino, kad NVSC esą neturėjo teisės duoti privalomąjį nurodymą įmonei sudaryti veiksmų planą.

Anot jo, bet kuri modeliavimo programa turi paklaidą ir ji neva gali siekti nuo 1 iki 40 proc.

„Pateikiami kvapo sklaidos žemėlapiai iš esmės yra tik prognostiniai, netikslūs. Šiuo atveju net nenustačius kvapo vietoje buvo padarytas modeliavimas, kuris kelia labai rimtų, pagrįstų abejonių. Iš tų vietų, kur rodomas kvapo normų viršijimas, žmonių skundų nėra. Remiamasi tik prielaidomis. Mes galime sukurti priemones, bet net nežinome nuo ko jos turi būti. Sako kažkur kažką įgyvendinkite. Mes negalime sugalvoti, turi būti konkretus kvapas, jo dydis”, – dėstė advokatas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad visiškai nelogiškai atrodo, kad vien jo atstovaujamos įmonės kvapo sklaida pagal žemėlapius yra didesnė nei suminė visų keturių, veikiančių Dumpiuose.

„Negalėtume objektyviai įgyvendinti privalomojo nurodymo, nes nežinome, ką padaryti, nekalbant apie tai, kad jis neteisėtas. Be to, pavedimas patikrinimą atlikti duotas 6 dieną, o pats patikrinimas vykdytas diena anksčiau. Toks patikrinimas negali būti laikomas teisėtu, gyvename ne Rusijoje ar Afrikos valstybėse, yra užtikrinamos mūsų teisės. Didelių tyčinių ekscesų nebuvo, mes orientuoti ateitį, tik dėl to ir bylinėjamės. Nenori niekas, normaliai veikiantis, pyktis su institucijomis. Tačiau šiuo atveju yra patinė situacija – niekas nežino, iš kur tas kvapas. O Klaipėdos regione nėra kas daugiau kompostuotų atliekas. Galime vežti kitur, bet tai kaštų klausimas, gyventojai turėtų mokėti brangiau”, – dėstė T. Šliogeris.

Pasak advokato, „Branda LT” jau prieš pusantro mėnesio įdiegė europinio standarto, britišką kvapų technologiją „Airnborn”, tačiau NVSC esą tai net neįdomu, nes jo specialistai neatvažiavo, nepasidomėjo.

„Bendradarbiaukim, o ne pasakykit padarykit bet ką. Atvažiuokit, pamatuokit, jei bus dar pažeidimas, kitas priemones įgyvendinsime. Žmogiškai net neįgyvendinimas reikalavimas.  Einame bylinėtis tik dėl to, kad nežinome, kaip tai įgyvendinti, o juk  bylinėtis kainuoja. Žmonės važinėja, yra žinios feisbuke, viena aktyvistė sako, kad „Brandoje” dabar viskas tvarkoje, o jūs nevažiuojate. Mes siūlėme apmokėti matavimus, bet niekas to nenori daryti”, – kalbėjo advokatas.

Tuo metu NVSC byloje atstovavusi Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė akcentavo, kad „Branda LT” gali bet kada pati kreiptis ir pati pasisamdyti bet kurią akredituotą laboratoriją, kad ji atliktų kvapo matavimus.

„Šis modeliavimas parodo, kad gali susidaryti tokios sąlygos. Negali įmonė gyventi tik šiandiena, reikia galvoti, kad technologijos keičiasi, sensta. Visos ten veikiančios įmonės taiko kvapų mažinimo priemones, turi ir „Branda” tai daryti, juolab kad norma mažės, tai susitvarkyti bus tik į naudą”, – sakė A. Šlepetienė.

Ji taip pat tvirtino, kad leidimas atlikti įmonės patikrinimą buvo išduotas tą pačią dieną, tik nespėta jo įregistruoti sistemoje.

Specialistė taip pat akcentavo, kad toks privalomasis nurodymas nesukuria kokių nors apribojimų įmonei – ji tiesiog turi pateikti planą, kokias naujas aplinkosaugos priemones įgyvendins, kad sumažėtų kvapų sklaida iš jos teritorijos.

Byloje liudyti buvo iškviestas ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos  Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyrius vedėjo pavaduotojas Algirdas Keblas, atlikęs minėtuosius kvapų modeliavimus.

Jis aiškino, kad tokiam modeliavimui atlikti šiuo metu pasaulyje yra apie dešimt kompiuterinių programų, iš kurių dvi yra populiariausios. Laboratorija nuo 2012 m. naudoja vieną iš jų, sukurtą Kembridžo mokslininkų.

„Reikia žinoti šaltinius, turėti kvapų mėginius, meteorologines sąlygas – visų metų valandinius duomenis, ir tada paleidžiami skaičiavimai – visų metų, kiekvienos valandos. Beveik du procentai aukščiausių verčių nuimama. Naudojama praėjusių metų meteorologija, kiek vėliau tai atitinka realybę – pasakyti negalima”, – pasakojo specialistas.

Aiškindamas, kodėl „Branda LT” kvapų sklaidos zona yra didesnė nei visų keturių įmonių sudėjus, jis teigė, kad kuo mažesnė pradinio šaltinio apimtis, tuo tikslesnė prognozuojama sklaidos teritorija.

Tuo metu „Branda LT” iniciatyva kaip ekspertas apklaustas Vilniaus Gedimino techniko universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros prof. dr. Saulius Vasarevičius akcentavo, kad atliekant tokius modeliavimus labai svarbu, kokie įvedami pradiniai duomenys.

„Svarbiausia kvapo koncentracija ir plotas, iš kurio jis išsiskiria. „Brados” teritorijoje yra šešios zonos. Tačiau medžiagoje niekur neradau plotų, zonų, iš kur paimti mėginiai. Papildomos paklaidos gali atsirasti ir dėl skirtingo naudojamo aukščio, mastelių. Trečias pastebėjimas – maksimali kvapo koncentracija „Brandos” daugiau kaip du kartus didesnė nei keturių įmonių suminė. Logiška, kad kažkas netvarkoje”, – sakė profesorius.