Miestas, Svarbu

Pašto epopėja: miestas svarstys galimybę pirkti (15)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-10-31


Po trečiadienį vykusio eilinio pasitarimo dėl Klaipėdos centrinio pašto pastatų likimo, kuriame šįkart dalyvavo ir Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė, uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas komentavo, kad jau artimiausią mėnesį miesto politikams gali tekti apsispręsti, ar pirkti šį paveldo objektą.

Teigiama, kad kol kas tik tokia iniciatyva gali būti pretekstas sustabdyti jau paskelbtą pastato pardavimo aukcioną. 

Martyno Vainoriaus nuotr.
Spręs Taryba?

„Sprendimas priimtas seniai. Mes pateikėme siūlymus ir savivaldybei, ir Turto bankui, ir Kultūros ministerijai. Šiai dienai tokio intereso nebuvo išreikšta ir mes savalaikiai, pagal planą paskelbėme aukcioną. Kol kas neturime jokių priežasčių, kodėl jis negalėtų vykti”, – po beveik valandą už uždarų durų vykusio pasitarimo sakė A. Sungailienė.

Ji teigė, kad kol kas bendrovė nekomentuos, kaip būtų elgiamasi toliau, jei neįvyktų pirmasis aukcionas.

„Šiai dienai nėra ko vynioti į vatą ir reikia aiškiai pasakyti, kad vienintelis kelias stabdyti aukcioną būtų patiems teikti siūlymą, kad perkame paštą. Tai būtų priežastis paštui ne tai kad stabdyti, bet valdybai svarstyti, kaip tokį prašymą vertinti. Tikrai neturiu atsakymo, ar Klaipėdos miestas yra pasirengęs tokiam žingsniui. Šį klausimą reikėtų nagrinėti miesto Tarybos lygmenyje. Neatmesčiau, kad per artimiausią mėnesį visos galimybės bus svarstomos”, – savo ruožtu sakė meras.

Pasak jo, dėl kariljono dar metus galioja patalpų nuomos sutartis.

Paleido valdybą

Dar antradienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis raštu kreipėsi į premjerą, susisiekimo ministrą ir Lietuvos pašto vadovę.

„Valstybinė kultūros paveldo komisija yra ne sykį akcentavusi, jog šie centriniai paštai – vieni svarbiausių miestų simbolių, reprezentuojantys ne tik patį miestą, bet ir valstybę. Mes, tautai atstovauti išrinkti asmenys, turime nepamiršti kultūros paveldo svarbos valstybei, ateities kartoms, ir privalome ieškoti racionalių sprendimų, užtikrinančių atsakingą valstybei priklausančio turto naudojimą visuomenės reikmėms. <…> Prašau atidžiai bei nuodugniai išnagrinėti turimą informaciją bei susilaikyti nuo skubotų sprendimų. Vilniaus. Kauno ir Klaipėdos centriniai paštai reprezentuoja valstybę, yra vieni iš Lietuvos didžiųjų miestų simbolių, todėl nusipelno atsakingesnio, atidesnio ir visuomenei atskaitingesnio požiūrio. Aukcionas negali vykti skubotai, nenumačius ir neaptarus sąlygų, kaip bus disponuojama kultūros paveldu ir kaip bus užtikrinamas jo prieinamumas visuomenei. Pabrėžtina, jog išlaikydama pastatų kultūrinę ir istorinę vertę valstybė kartu su Vilniaus. Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėmis galėtų pritaikyti pastatus kultūrinių, socialinių, administracinių, pilietinių ar net valstybingumo funkcijų vykdymui, tuo pačiu sudarydama galimybę toliau vykdyti pašto funkcijas”, – rašoma R. Karbauskio kreipimesi.

Reaguodamas į jį, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis pavedė Susisiekimo ministerijai kartu su suinteresuotomis institucijomis įvertinti keliamus klausimus ir siūlymus dėl Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pritaikymo „kultūrinėms, socialinėms, administracinėms, pilietinėms ar valstybingumo funkcijoms atlikti bei galimybes toliau atlikti pašto funkcijas sudarymo”.

O ketvirtadienį popiet Susisiekimo ministerija pranešė, kad priėmė sprendimą suformuoti naują Lietuvos pašto valdybą.

“Šiuo pokyčiu yra siekiama glaudesnio bendradarbiavimo ir didesnio bendrovės įsiklausymo į visuomenės poreikius bei valstybės interesus vykdant bendrovės pertvarkas. Laikinoji valdyba užtikrins bendrovės veiklos tęstinumą. Artimiausiu metu bus inicijuotos procedūros naujų nepriklausomų narių atrankai siekiant suformuoti nuolatinę bendrovės valdybą”, – rašoma ministerijos pranešime.

Paleistąją valdybą sudarė jos pirmininkas Nerijus Datkūnas, Janina Laskauskienė, Jūratė Stanišauskienė bei nepriklausomais nariais buvę Danielius Merkinas ir Gražvydas Jukna.

INFORMACIJA

Klaipėdos centrinio pašto rūmai buvo atidaryti 1893 m. spalio 16 d. Jų projektavimą prižiūrėjo ir darbus stebėjo pats Vokietijos imperatorius Vilhelmas II.  

Paštas su bokštu nukentėjo per II pasaulinį karą. Pastato restauracija buvo pradėta 1969 m. Atkurti buvusį pašto interjerą imtasi kur kas vėliau – praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje.

Pirmasis kariljonas Klaipėdos senojo pašto bokšte buvo sumontuotas 1987–aisiais, po dviejų dešimtmečių jis buvo pakeistas nauju, Olandijos varpų liejykloje „Royal Eijsbauts“ nulietu 48 lygaus profilio varpų rinkiniu, kuris sveria net penkias tonas ir garsėja itin kokybišku skambesiu bei tembru.

Lietuvos paštas pastatų ansamblį aukcione parduoda už pradinę 1,56 mln. eurų kainą. Ansamblį sudaro 2103,76 kv. m ploto centrinio pašto, 769,48 kv. m ploto telegrafo-pašto bei du administraciniai pastatai, kurių plotas yra 103,88 kv. m ir 80,55 kv. m. Šie pastatai yra įrašyti į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Aukcione taip pat parduodami ir kiemo statiniai bei garažas.

Aukciono dalyviai bus pradedami registruoti nuo spalio 30 dienos. Registracija truks iki gruodžio 11 dienos. Aukcione norintys registruotis dalyviai turi sumokėti ir 20 tūkst. eurų garantinį įnašą. Aukciono rezultatai paaiškės gruodžio 17 dieną.


2019-10-31

15 komentarai apie “Pašto epopėja: miestas svarstys galimybę pirkti”

  1. Lietuvos Paštas turėtų gauti iš miesto tik tiek, kiek tie žali tinklai ant stogo kainuoja. Nieko daugiau LP į pastatus neinvestavo, jie yra valstybės turtas. Timkamai nesirūpino valstybės turtu, apleido ir nugyveno.

    • Visiškai sutinku. Negana to, kad gavo tuos pašto pastatus veltui, juos nustekeno ir dabar milijonų prašo. Pateikt jiems panašių sumų sąskaitas už tai ir perduoti savivaldybių žinion.

  2. Negaliu garantuoti objektyvumo vertindamas Klaipėdos pašto likimą, nes išaugau jo kieme, koridoriuose ir palėpėse. Bet kyla paprastas klausimas- kas šiais laikais, tiems kuriuos visuomenė įpareigojo tvarkyti valstybės, miesto reikalus , yra tikrosios vertybės, kas turi būti pagrindinis jų rūpestis, sprendžiant miesto reikalus? Ir kas tie tikrieji miesto šeimimininkai – miesto bendruomenė ar jos valią įpareigoti vykdyti valdininkai?

    • iki rinkimų – vienvaldžiais šeimininkais jaučiasi išeinanti valdžia, iškart po rinkimų – naujai išrinktoji. Mes, miesto žmonės juos išsirenkam. Kur ta milisekundė, kai teoriškai bendruomenė lyg ir galėtų jaustis šeimininku – dar aiškinamės 🙂 Kol nebus aiškios tvarkos kaip apsimelavusius ir šiaip nevykėlius realiai galima atšaukti iš renkamos pozicijos, tol ir turėsim vien tą įsivaiduojamą sekundę, kad pavaidinti savo miesto šeimininkus.

    • vien tik įpareigoti nepakanka dar reikia miesto bendruomenei daug dirbti – išmokti ir kontroliuoti ir pareikalauti ir išvyti reikalui esant :). Todėl, kad to neatsitiktu – viskas slepiama 🙂 atšaunant -KOLEGIJA NUSPRENDĖ. Kas trukdė V.Grubliauskui užduoti šį PAŠTO klausimą bendruomenei jau prieš 4 metus? Muzikinis?Atgimimo aikštė? Danės gatvė ir skveras? Bastionų tiltas ir šių objektų finansavimo baimės? Policijos komisariato pastatas taip ir skendi miglose ir jau kuriami nauji mega sporto kompleksai Paryžiaus Komūnos gatvėje su grifu SLAPTAI. Niekas nieko nematė, nesitarė, o konkursai jau rengiami ir lai statybininkai mums sugalvoja ko mes norime. Tame ir problema, kad miesto tarybos nariai pavirsta “valdžia”, o ne miesto bendruomenės atstovais. Jie kurti ir akli partijų tarnai, tik ne miestiečių. Gerai, kai atsiranda išimčių.

  3. Klaipėdos Karališkojo pašto gelbėjimo iniciatyvinės grupės ž m ygiai nepraėjo be atgarsio. Pirmyn, mere, drąsiau, aš su Jumis! 🙂

    • Gal galite sukonkretinti? Ne pirmą kartą meras oraregu, po mano veiksmų.

  4. Nežinau kuo ši istorija baigsis, bet akivaizdu, kad miestiečių balsas ir tik 3-jų padorių miesto tarybos narių Arvydo Vaitkaus, Vidmanto Dambrausko, Ninos Puteikienės sinergija, gali duoti greitų ir apčiuopiamų rezultatų miestui ne tik kažką išsaugant, bet ir kuriant. Šiuo atveju -akivaizdus faktas, kad jei Nina Puteikienė savo asmenine iniciatyva nebūtų pradėjusi organizuoti diskusijos šiuo PAŠTO reikalu, aukcionas tyliai ramiai būtų įvykęs ir Klaipėdoje ir Kaune ir Vilniuje. Mažos miestietiškos kultūros, bendruomeniškumo pamokėlės mums visiems.

  5. Klaipėdos Bendruomenių Asociacija kreipėsi į miesto Tarybos narius, asmeniškai į kiekvieną – prašydama priimti rezoliuciją, pagal kurią pašto pastatų kompleksui būtų suteiktas bendruomenei svarbaus objekto statusas. Tuo pagrindu galima kreiptis į Vyriausybė, kad šis pastatų kompleksas, esantis valstybės nuosavybe ir perduotas valstybinei įmonei Lietuvos Paštas AB valdyti, nebūtų parduodamas aukcione, kol nebus surastas tinkamas Klaipėdai sprendimas, aptartas su miesto žmonėmis ir įgyvendintas. Nei vienas Tarybos narys neatsakė į tą laišką. Manau, kad jie nieko nesuprato kas tas bendruomenei svarbaus objekto statusas ir nesuko sau galvos nei kas tas paštas Klaipėdai, nei kas tie klaipėdiečiai ir ko jie nori ar nenori. Suprask – jie žino viską geriau ir su miestiečiais diskusija nereikalinga.
    Ta proga Tarybos nariams galima priminti, kad 2016m Vilniuje Pamėnkalnio teritorija (Tauro kalnas, buvę Profsąjungų rūmai) buvo numatoma paleisti į aukcioną ir ten būtų atsiradę fgražūs kotedžai, biurų stiklainiai, parkingai ir kiti labai naudingi dalykai. Tačiau Vilniaus miesto taryba priėmė rezoliuciją, kad Pamėnkalnis yra vietos bendruomenei (vilniečiams) svarbi teritorija. Tas valstybinės žemės sklypas patikėjimo teise priklausė Nacionalinei žemės tarnybai ir buvo rengiamasi pardavimui – aišku, kad vilniečiai norėjo procesą stabdyti ir tai padarė. Suteikus bendruomenei svarbios teritorijos statusą, miesto valdžia gavo teisę detaliuoju planu pradėti ne ofisų, o Tautos Namų statybos planavimo procesą, formuoti sklypus ir t.t. Pamėnkalnis bus išvystytas kaip Vilniaus centro traukos centras su Tautos Namais.
    Tokia pat schema per tarybos priimamą rezoliuciją suteikiant bendruomenei svarbų statusą yra apsaugomi daugiabučių kiemai, aikštės, kur verslas nieko prieš užstatyti visokiom “kartonkėm” ir stiklainiais, nes taigi PINIGAIIII… o miestiečių interesai paskui.
    Tegul tyli ta Taryba, tegul neatsako mums nieko, jei nelygis kalbėtis – na, ne pirmnas kartas ir tikrai ne tai esmė šiandien. Dėl visuomenės įtraukimo į sprendimus kalbėsim kita proga. Beje, ta bendruomenių nuomonė taip pat nėra vienalytė – yra ir tokių, kurie sako kuo greičiau parduoti, nes mieste pinigų ir taip nėra. Reikia šiek tiek laiko diskusijai mieste. Lietuvos Paštas ne visagaliai, ne jiems vieniems spręsti – nes ne jie tą pašto pastatų kompleksą pastatė, jo iš miesto niekada nepirko, o tik patikėjimo teise valdė kaip valstybinį turtą, lygiai taip valstybiniu turtu, bet perduotu savivaldybei, jis gali ir išlikti. Jei būtinai reikia parduoti – Klaipėda perka už 1 eur, susiremontuoja ir valdo ta pačia patikėjimo teise ar dar kaip juristai gali reikalą sudėlioti, čia jų toks darbas.
    Šiaip tik nuomonė pasvarstymui, bet pasinaudoti Vilniaus patirtimi tikrai galimybės yra ir būtų kvaila to nepadaryti. Na, mes, KBA – tiek ir teprašėm – naudotis sektinu pavyzdžiu.

    • Gera mintis. Gal KBA gali dar paprašyti ir uosto teritorijos miesto centrinėje dalyje bendruomenei svarbaus statuso? O ką, argi nebesvarbu?

    • Puiki mintis, anonime, širdingas dėkui 😉 Tikriausiai svarstysim tamstos siūlymą susirinkę trečiu klausimu po pirmo ir antro. Pirmas bus apie triukšmo prevencijos taisykles, privalomas visiems ūkio subjektams ir asmenims Klaipėdoje, įskaitant ir uosto kompleksą, organizuojantį darbus mieste ir krovinių gabenimą miesto gatvėmis ir gž per gyvenamus rajonus tylos valandomis. Antras – realiai įdarbinti “teršėjas moka” principą Klaipėdoje. Tai trečias bus jūsų, bet dar kokius 20 mes turim aptarimui, užteks daugeliui metų į priekį.
      Kaip jums tokia darbotvarkė? Dalyvaukit, jei įdomu, teikite daugiau pasiūlymų, atvykite diskusijai, arbata ir sausainiais pavaišinsim 🙂

    • Tinka, tik, jei galima, siūlau darbotvarkės klausimus sukeisti ir 3 kl. padaryti 1-u. Dviejų pirmų bemaž nebereiks 🙂 , o gal dar ir kitų iš tų 20. Arbatos ir sausainių mielai, atsineščiau ir saldainių tik, kad Jūs labai užsikonspiravę ir neviešinat nei kur, nei ką, nei kada svarstysit. Daug ko neišmanau ir negalėčiau visais klausimais diskutuoti, bet dėkui, kad netupit ant sofkučių, nerimstat ir už kvietimą dėkui. Sėkmės Jums visais klausimais.

    • Nejokia ne konspiracija – nes tie, kas seka Klaipėdos Bendruomenių Asociacija paskyrą Facebooke, jau žino, kad lapkričio 8 d. , 18.30 val. renkamės Tauralaukio bendruomenėje, adresu Tauralaukio 1, Balticum sporto klubo salėje antrame aukšte. O po to bus dar daug susitikimų kitose miesto bendruomenėse. Viešumas, informacijos sklaida, dalyvavimas sprendimuose, pilietinė visuomenė per bendruomenių aktyvumą. Nulipkit nuo sofos, galimybė tikrai yra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt