Šiuo pareiškimu norime atsakyti į neteisingus teiginius dėl išvykų darbo dienomis Į Burbiškes „Tulpių Šventę“  ir Renavo dvarą „Žibučiu šventę“.

Patvirtiname, kad šios kelionės vyko savaitgaliais: į Burbiškių dvarą vykome 2018 m. gegužės mėn. 12 d. (šeštadienis). Kelionės idėja buvo pasiūlyta pačių centro darbuotojų, siekiant centro darbuotojams pabūti ne darbinėje aplinkoje, pasidžiaugti Lietuvos gamta ir istorija. Dėl šios ekskursijos vyko diskusija Klaipėdos socialinės paramos centro uždaroje grupėje „Facebook” paskyroje. Kadangi atsirado nemažai norinčių vykti, direktorė Diana Stankaitienė pasiteiravo, kas pasirūpins šio renginio organizavimu (sąrašais ir kitais dalykais).

Aš, Natalija Solovjova, lankomosios priežiūros darbuotoja, sutikau ir sudariau norinčių vykti į kelionę sąrašą (sąrašas pridedamas). Vyr. socialiniai darbuotojai surinko išvykstančių į kelionę darbuotojų pinigus po 8 Eur autobuso nuomai. Dalį lėšų centras kompensavo iš Centro paramos sąskaitos, t. y. iš tų lėšų, kurias mes, darbuotojai, Centrui savanoriškai pervedame kaip 1 ar 2 procentus nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio. Taigi Savivaldybės lėšos nebuvo naudojamos. Bilietus į Burbiškių dvare vykstančią „Tulpių šventę” darbuotojai pirko patys. Kelionė buvo puiki, darbuotojai labai buvo patenkinti, nes ne tik pasilsėjo, bet ir pabendravo, autobuse žaidė įvairius žaidimus ir dėkojo už gerai praleistą laiką ir prašė dar daugiau tokių išvykų.

Šių metų balandžio mėn. 13 d. (šeštadienis) buvo pasiūlyta kelionė į Renavo dvarą „Žibučių šventę“ , dėl kurios prieš tai buvo diskutuota centro padaliniuose. Į ekskursiją savanoriškai sutiko vykti Centro darbuotojai (sąrašas pridedamas). Abi kelionės buvo labai įspūdingos, susipažinome su dvarų istorija, kuri yra neatsiejama Lietuvos istorijos dalis. Mes ir toliau norime ir sieksime savo laisvalaikį skirti pažintinėms kelionėms po Lietuvą.

Tikimės, kad šiuo raštišku pareiškimu mes įrodome savo tikslus ir norus keliauti, tobulėti, bendrauti, atgauti savo jėgas, vykdami laisvadieniais į keliones savo noru, niekieno neverčiami. Šios kelionės duoda galimybę daugiau pažinti kolegas, geriau vieniems kitus suprasti, atsipalaiduoti po sunkių klientų. Tokios kelionės yra kaip terapija, todėl tikimės, kad tai taps gera tradicija.

Dar vienas opus klausimas – tai mokymai, kurie būna ir mokami, ir nemokami. Mūsų soc. paslaugų sektoriaus darbuotojai turi dalyvauti kompetencijų tobulinime ne mažiau 16 val. per metus, tai yra, mokymuose, socioedukaciniuose renginiuose, konferencijose, apskrito stalo diskusijose, gerosios patirties vizituose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, supervizijose. Tobulėjimas suteikia galimybę kūrybiškumui ir racionaliems bei optimaliems sprendimams priimti. Svarbiausia yra komandinis darbas, kada yra sprendžiamos socialinės problemos vieningai ir efektyviai.

Mums, kaip socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojams, reikalinga tobulinti kompetencijas, pasikeisti patirtimi pažinti save ir vienas kitą. Visi mokymai, kompetencijų ugdymas, aktyvus ir socialiai atsakingas dalyvavimas Centro veikloje atsispindi mūsų metinės veiklos vertinime. Nuo to priklauso mūsų atlyginimas, kadangi jis susideda iš dviejų dalių – pastovios ir kintamos dalies. Jei metinis vertinimas yra labai geras ir geras, tuomet kiekvienas darbuotojas gauna ir kintamą dalį, o jei patenkinamas, tai kintamos dalies negauni, bet tokių darbuotojų, kurie buvo įvertinti patenkinamai per 2 metus, kai vyksta metinės veiklos vertinimas, buvo labai mažai.

Džiaugiamės, kad direktorė mums parekomenduoja įvairių mokymų ir mokamų, ir nemokamų, iš kurių darbuotojai gali rinktis tai, kas jiems tinka. Tokiu būdu kiekvienas iš darbuotojų siekiame pagal galimybes gauti geriausių vertinimą ir tobulintis dalinai savo lėšomis ir ne tik. Ypač esame dėkingi už organizuotas supervizijas, kuriose dalyvavo ne tik socialiniai darbuotojai, bet ir socialinio darbuotojo padėjėjai ir kiti darbuotojai, esantys komandoje. Tai jaučiame didžiulį Centro direktorės rūpestį ir geranoriškumą, padedant mums sutaupyti laiko mokymų paieškoms.

Kiek teko susidurti mokymuose su kitų socialinių paslaugų įstaigų darbuotojais, tai jie dažnai teigia, kad niekas dėl jų nesistengia ir nepadeda surasti tinkamų mokymų, o dažnai jie patys už mokymus susimoka visą kainą. Mes drįstame teigti, kad mūsų Centro direktorė Diana Stankaitienė yra labai kompetetinga, atsakinga, rūpestinga darbuotojų atžvilgiu. Didžiuojamės ir džiaugiamės, turėdami tokią vadovę, iš kurios daugelis socialinių paslaugų įstaigų vadovų galėtų imti pavyzdį.

Centro direktorės Dianos Stankaitienės iniciatyva mes dalyvavome ir dalyvaujame įvairiose akcijose. Taip mes prisidedame prie Klaipėdos miesto bendruomenės narių gyvenimo sąlygų gerinimo.

Mes dar turime nusiskundimų dėl socialinės paramos skyriaus, Vytauto g. 13, 105 kabineto specialistų darbo sąlygų su lankomosios priežiūros darbuotojais, kurie turėtų žinoti ir suprasti jų darbą bei sąlygas, tarpininkaujant ir atstovaujant klientams. Tikrai mūsų sėdėjimas bendroje eilėje, kai mūsų laukia dar daug kitų klientų, turėtų būti išspręstas geranoriškai. Didesnio supratingumo, palaikymo ir dėmesio sulaukiame iš pirminės sveikatos priežiūros centrų dėl priėmimo laiko be eilės, todėl apgailestaujame, kad mūsų įstaigos veiklą koordinuojantis skyrius yra toks nelankstus, o šio skyriaus darbuotojai netoleruoja, nesupranta ir neįvertina mūsų neefektyviai praleisto darbo laiko, sėdint ir laukiant eilėje už durų. Mūsų manymu, lankomosios priežiūros darbuotojai turi būti priimami be eilės.

Tikimės Jūsų supratingumo sprendžiant šią mūsų lankomosios priežiūros darbuotojams svarbią problemą.

Norėtume atvykti pas Jus, gerb. Mere, į priėmimą ir aptarti šias problemas. O iš dienraščio „Klaipėda“ tikimės, kad mūsų pareiškimas bus publikuotas nemokamai. AČIŪ.