Dėl preliminarių Bomelio Vitės ir Didžiosios Vitės gyvenamųjų mikrorajonų dirvožemio tyrimų rezultatų, vėl rodančių, kad čia tarša chromu viršija normą kartais, ketvirtadienį sušaukta savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija pirmiausia sprendė ne pačią problemą, o tai, ar posėdį daryti uždarą.

Žiniasklaidos priemonių atstovams pareikalavus surengti balsavimą, nes komisijos nuostatose punkto apie uždarus posėdžius nėra, dauguma jos narių visgi pasisakė už atvirą posėdį. O jo metu paaiškėjo, kad galima tokios taršos šaltinis yra neaiškus, nes uostas, į kurį strėles trečiadienį vakarop paleido savivaldybė, tokių krovinių teigia nekrovęs ir nekraunantis.

Renaldo Kulikausko nuotr.

Kol kas sutarta tik dėl to, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centras ims mėginius iš šioje teritorijoje esančių darželių smėlio dėžių, kurie gali parodyti, ar tokie tarša yra nauja, ar įsisenėjęs reikalas. Detalesnį veiksmų planą tikimasi sudaryti po lapkričio 15-osios, kai VšĮ Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas turi pateikti ir visus tyrimus, ir konkrečias rekomendacijas. Dėl pastarųjų tyrimų kai kuriems specialistams irgi kilo klausimų.

Savivaldybė bando žiūrėti į uostą

„Situacija neeilinė, pirminiai duomenys iškalbingi. Atrodo, kad eina pirminis užterštumas nuo krovos įmonių”, – pradėjus svarstyti taršos klausimą, pareiškė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.

Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė savo ruožtu tvirtino, jog labiausiai nerimą kelia tai, kad 2015 m. po tokių tyrimų daugiausiai chromo normos buvo viršijamos du kartus, o dabar fiksuojamas ryškus padidėjimas kai kuriuose taškuose.

„Tyrimas darytas atsitiktiniu būdu, paimant mėginius 10 centimetrų gylyje, nežinome konkrečių lokalių vietų. Ar nuo vietos pasirinkimo tai priklauso, ar nuo ko kito. Bet aišku, kad geografiškai einant nuo uosto ta tarša mažėja. Pagal Švyturio gatvę tarša didžiulė ir ji rodo, koks tai gali būti šaltinis. Ir tai galimai galėtų būti nuo uoste vykdomos veiklos”, – dėstė ji.

Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė savo ruožtu pristatė susirinktą informaciją apie chromą ir jo poveikį.

„Jis įeina į sunkiųjų metalų grupę, tai yra nesuyrantys taršalai, keliaujantys iš vienos ekologinės terpės į kitą. Kai išdžiūva dirvožemis, vėl dulka ir kyla į orą. Gali reaguoti su kitais teršalais ir poveikis gaunasi įvairus. Šie teršalai yra žalingi visiems gyviesiems organizmams, žmonėms ir ypač vaikams. Priklauso žala nuo dozės. Nėra specifinio apsinuodijimo požymio, tik sukeliamos ligos. Chromas kaupiasi plaučiuose, kepenyse, kraujyje, kaulų čiulpuose. Jo poveikis būna kancerogeninis, mutageninis arba pasireiškia kaip alergija. Neįmanoma pasakyti, kad jis iššaukia vieną liga visiems. Būna individualus poveikis. O jo išvedimas iš organizmo yra ilgalaikis ir sudėtingas procesas. Kol jis išvedamas, gali jau pažeisti organus. Pagrinde į organizmą jis patenka įkvepiant, gali ir su maistu, mažiausiai – per odą”, – aiškino skyriaus vedėja.

Pasak jos, nustatyti, ar organizme yra chromo, galima atliekant kraujo tyrimus, kurie yra tikslesni nei šlapimo. Šie kraujo tyrimai yra mokami (apie 20-40 Eur žmogui). Jų mėginiai siunčiami į Latviją arba Vokietiją. Latvijos atveju atsakymo reikia laukti 14 dienų, Vokietijos – mėnesį ar du. Nustačius, kad chromo organizme yra, reikia toksikologo planinės konsultacijos. Ją galima gauti Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centre.

Į posėdį atėjusi asociacijos Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją (KIDE) vadovė Alina Andronova teigė, jog jau artimiausiu metu bus gauti Klaipėdos universiteto mokslininkų I. Kanto gatvėje vykdytų kietųjų dalelių taršos matavimo rezultatai. Preliminariai esą žinoma, kad ir juose identifikuotas chromas.

„Tai reiškia, kad chromo yra ir ore”, – teigė ji.

Reaguodamas į šiuos pasisakymus, Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos viršininkas Marius Garbenis pareiškė, kad tokiu atveju pavojinga situacija klostosi ne tik dviejuose minėtuose rajonuose.

„Yra nudžiuvę sausi lapai, medžiai, statiniai. Kilus gaisrui, sklindant dūmui nežinotume, kokie susidarys junginiai. Kyla pavojus ir mūsų gaisrininkams, kad ir gesinant atrodytų nepavojingą lapų gaisrą. Čia kompleksas, kurį reikėtų spręsti”, – sakė viršininkas.

Afrika svarbiau už Klaipėdą?

Sulaukęs Klaipėdos vicemero Arvydo Cesiulio klausimo, kokių konkrečių priemonių reikia imtis esant tokiai situacijai, Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas sakė, jog jau prieš mėnesį raštu paprašyta Geologijos tarnybos išaiškinimo, nes tai esą yra jos kompetencija.

„Ten už tai yra atsakingas vienas žmogus. Jis buvo užsiėmęs su Alytaus reikalais, o dabar yra komandiruotėje į Afriką mokyti, sako, kad grįš lapkričio 18 dieną. Jie įvertins, ar viskas gerai su tų tyrimų metodais, pateiks rekomendacijas. Dabar neaišku, ar taškiniai taršos šaltiniai, ar visa teritorija užteršta, kokio dydžio, kokio lygio tarša. Jei ne iš to pačio taško ėmė kaip ir ankstesniais metais, neaišku, ar šaltinis buvo ir 2015 metais, ar tai jau tendencija.  Gali būti, kad reikės ekobiologinių tyrimų. Lapkričio 15 dienų turi būti ir rekomendacijos tyrimo darytojų”, – sakė A. Šepštas.

Uostas: tokių krovinių nėra

Tuo metu posėdyje dalyvavęs Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir miesto Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas savo ruožtu akcentavo, jog ne ką mažiau svarbus klausimas yra, kas gi tas taršos šaltinis.

„Kas gali pasakyti, iš kur tas chromas atsirado? Dabar yra netiesioginis kaltinimas uostui. Galima peržiūrėti visus krovinius, nėra jokio slapto. Vakar labai aiškiai nagrinėjome – nei „Klaso”, nei Krovinių terminalas, nei „Klaipėdos nafta” neturėjo nė vieno krovinio, kur buvo chromas. Yra saugos lapai. Iš viso Klaipėdos uoste tokių nėra. Jei būtų geležis, galėtume suprasti, iš kur yra. Pateiksime visas krovinių rūšis ir už dešimt metų, jei reikės. Kiek man buvo pasakyta – chromas išsiskiria virinant specialus metalus. Kur tie suvirinimai, kur tie metalai?  Gal to šaltinio nebėra, gal jis iš seniau ir dabar vis vaikšto, kaip minėta, iš vienos terpės į kitą”, – sakė V. Dambrauskas.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”) generalinis direktorius Vytautas Štumbergas savo ruožtu priminė savivaldybės dar 2005 m. darytą monitoringą.

„Ten juk irgi buvo chromo didžiulė tarša, ir gyvsidabrio, ir kitų sunkiųjų metalų. Buvo žemėlapis. Reikia išsiaiškinti šaltinį. Buvo kariniai daliniai, tankų batalionas. Mes nežinome, kokia tarša buvo, išėjus sovietinei armijai. Gal ji kaip tik dabar sklaidosi – juk, pavyzdžiui, Klaipėdos universiteto teritorijoje dabar fiksuota mažesnė tarša”, – sakė V. Štumbergas.

Uosto direkcijos Teisės departamento direktorius Linas Rudys tikino, kad ji „dės visas pastangas išsiaiškinti taršos šaltinius”. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ir visose iki tol dirvožemio tyrimų ataskaitose buvo fiksuojami tokie taršos viršijimai.

„Galbūt tai yra ilgalaikis, dešimtmečius vykęs procesas. Reikia nedelsiant imtis priemonių, kad būtų užkirsta sklaida, jei tokia yra. Savo turimomis priemonėmis tirsime orą, ar jame yra chromo. O radus bandysime nustatyti, iš kur jis”, – teigė Uosto direkcijos atstovas.

Buvo byla

Jau pasirodžius publikacijai vienas iš „Atviros Klaipėdos” skaitytojų atsiuntė nuorodą į neskundžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužę priimtą nutartį dėl „Klasco” skundo, kuriuo buvo siekiama panaikinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvadą, kuria vienam iš buvusių ilgamečių įmonės darbuotojų buvo pripažinta profesinė liga.

Teismo sprendime rašoma, kad minėtoji komisija „įvertinusi ligos anamnezę ( – ), kliniką, atliktus tyrimus, specialistų konsultacijas, darbo stažą, profesinės rizikos veiksnius (31,48 metų veikiant triukšmui, vibracijai, nuolat pasikartojantiems rankų judesiams, rankomis keliamo krovinio masė, liemens daugkartiniai priverstiniai pasilenkimai, ferolydinių (sudėtyje 50–70 proc. chromo), trąšų dulkės)” pagrįstai konstatavo, jog šio darbuotojo liga yra profesinės kilmės.

Anot teismo, buvo nustatyta, jog vyras daugiau nei 31-erius metus dirbo aplinkoje, kurioje buvo veikiamas triukšmo, vibracijos, nuolat pasikartojančių rankų judesių, rankomis keliamo krovinio masės, liemens daugkartinių priverstinių pasilenkimų, ferolydinių (sudėtyje 50–70 proc. chromo) ir trąšų dulkių.

„Vien tai, ar darbo zonos oro tarša ferolydinių dulkėmis bei trąšų dulkėmis neperžengė leistino ribinio dydžio, nelaikytina lemiančiu veiksniu, nulemiančiu priimtos išvados teisėtumą”, – rašoma teismo sprendime.

Bylos medžiaga rodo, kad vyras 1999–2007 m. dirbdamas „Klasco” krovė ferolydinius.

Pasak „Klasco” vadovo V. Štumbergo, įmonė chromo turinčių ferolydinių nekrauna mažiausiai 11 metų – prieš tiek laiko jis pradėjo dirbti šioje įmonėje ir tada jų čia esą jau nebuvo.

Konkrečiau – lapkričio 18 dieną?

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža teigė, jog dar nežinoma, ar šiose miesto vietose yra deklaruota kokia nors žemės ūkio veikla.

„Gal yra pavieniai augintojai, gal šiltnamius turi, vaismedžius. Prašysime, kad jie atsilieptų, paimsime mėginius ir išsiųsime į laboratoriją, ar galima maisto tarša. Tada bus pateiktos rekomendacijos. Reikia dar išsiaiškinti dėl vandens užteršimo, bet vandenvietės nuolat ir taip kontroliuojamos, pačios daro tyrimus”, – sakė viršininkas.

Tuo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas išreiškė nuomonę, kad reikėtų dėmesį kreipti ir į Melnragės gyventojus, kurie turi sklypus, „nes metalai migruoja” bei gali patekti ir į šioje gyvenvietėje auginamas daržoves ar vaisius.

Jis taip pat pasiūlė iš šioje teritorijoje esančių darželių smėlio dėžių imti mėginius tyrimams, nes smėlis pagal higienos normas turi būti keičiamas kasmet ir galėtų būti kaip vienas iš indikatorių, rodančių, ar tokie tarša yra nauja, ar įsisenėjęs reikalas.

„Taip pat būtų rekomendacija vaikus vesti pasivaikščioti bent jau į parką. Reikia ir tyrimus daryti tendencingai kelis kartus toje pačioje vietoje. Yra ir švino, ne tik chromo viršijimai, kalba turi būti apie visus sunkiuosius metalus”, – teigė R. Grigaliūnas.

Savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė savo ruožtu informavo, kad jau ketvirtadienį minėtoje teritorijoje esančių ugdymo įtaigų vadovai yra sukviesti į savivaldybę ir jiems bus išsakyti visi specialistų, taip pat ir Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio metu išsakyti patarimai bei rekomendacijos.

A. Andronova savo ruožtu siūlė kuo plačiau skleisti raginimus apie minėtus sveikatos tyrimus ir raginti šių teritorijų gyventojus juos atlikti, o rizikos grupės šeimoms, kurioms jie gali būti neįkandai, ir kompensuoti išlaidas.

„Juk kas galėjo būti tokią sausą vasarą?” – sakė ji.

Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė patikino, kad bus suorganizuota, jog iš šios teritorijos lapai būtų išvežami sparčiau.

Nutarta kitą šios komisijos posėdį šaukti lapkričio 18-ąją, kai jau bus aiškios bent pirminės mokslininkų rekomendacijos.

„Savivaldybė vis tiek kreipsis į prokuratūrą, kad būtų išsiaiškintas teršėjas”, – teigė A. Dobranskis.

Tuo metu A. Andronova pasiūlė prieš kreipiantis į prokuratūrą savivaldybei pačiai įsivertinti savo atsakomybę.

„Mažiausiai nuo 2015 metų žinojote apie tokią situaciją. Kodėl nesiėmėte priemonių?” – klausė KIDE vadovė.

INFORMACIJA

Po posėdžio Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija išplatino pranešimą spaudai, kuriame pareiškė, jog trečiadieninis Klaipėdos savivaldybės pranešimas buvo „nekorektiškas, klaidinantis ir bauginantis visuomenę, nes iš monitoringo konteksto iškeliama viena miesto dalis, turinti ilgametę pramonės aplinkai istoriją”.

Pranešime cituojamas V. Dambrauskas nurodo, kad Klaipėdos savivaldybės teritorijų dirvožemio monitoringas atliekamas nuo 2005 metų ir dėl sunkiųjų metalų koncentracijos gyvenamosios aplinkos dirvožemyje nebuvo reiškiama pastabų nei uostui kaip ūkio subjektui, nei atskiroms krovos kompanijoms.

Pabrėžiama, jog ankstesnėse specialistų ataskaitose, be kita ko, pažymima, kad „didžiausi sunkiųjų metalų kiekiai dažniausiai aptinkami greta uosto – vakarinėje miesto dalyje. Tai yra technogeninės taršos pasekmė, nes sunkieji metalai čia sutinkami su naftos produktais“. Toks pastebėjimas esą rodo, kad jau prieš dešimtmetį buvo kalbama apie ankstesnių laikų pasekmes, o ne tuo metu uoste kraunamos produkcijos skleidžiamą taršą. Taip pat buvo pažymima, kad pietinės miesto dalies miesto parkų ir skverų dirvožemis „stipriai užterštas“, kai kurie vandens telkiniai gali būti vertinami kaip „vidutinio pavojingumo“, „pavojingai užteršti“. Dauguma tų anksčiau tirtų teritorijų yra gerokai nutolusios nuo uosto ir pramoninių teritorijų.

„Iki šiol savivaldybė dėl dirvožemio užterštumo pietinėse miesto teritorijose klausimo neaštrino ir rekomendacijų pietinės dalies ugdymo įstaigoms bei gyventojams neviešino. Todėl šiuo metu kaip pavojinga vertinama išskirtinai Vitės kvartalo dirvožemio būklė, kuri teikiama svarstyti Ekstremalių situacijų komisijoje, rodo išankstines nuostatas ir galimai nukreipta prieš uosto verslą“, – sako V. Dambrauskas.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija ragina „ne svaidytis nepagrįstais kaltinimais, o sutelkti bendras visų institucijų jėgas ir išsiaiškinti tikrąjį taršos šaltinį bei imtis skubių priemonių padėčiai gerinti”.

Kiek vėliau pranešimą išplatino ir Uosto direkcija, patikinusi, kad bendradarbiaus siekiant atsakyti į visus keliamus klausimus.

„Reikia pakartotinai atlikti aiškius ir išsamius tyrimus, kurie atskleistų šio elemento atsiradimo dirvožemyje priežastis. Manome, kad turi būti parengtas aiškus veiksmų planas,  įvardintos visos reikalingos priemonės. Uosto direkcijai svarbu, kad būtų užtikrinta saugi gyvenamoji aplinka, todėl ieškosime būdų, kaip savo turimomis priemonėmis galėtume prisidėti prie šios problemos sprendimo. Svarbu, kad aplinkosaugininkai, kartu su savivaldybės specialistais, uosto atstovais konstruktyviai bendradarbiautų, kad šis klausimas būtų operatyviai išspręstas“, –  pranešime spaudai cituojamas Vidmantas Paukštė, Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas.

Direkcija irgi priminė, kad Klaipėdos savivaldybės teritorijų dirvožemio monitoringas atliekamas nuo 2005 metų ir jau nuo tada dirvožemyje yra aptinkama didesnė nei leistina chromo koncentracija, tačiau dėl šio klausimo į Uosto direkciją ar uosto kompanijas nebuvo kreiptasi.

„Jeigu tai yra įsisenėjusi, kelis dešimtmečius egzistuojanti problema, turi būti numatytos priemonės, galinčios padėti šias pasekmes pašalinti”, – rašoma direkcijos pranešime.