Paskutiniame rašinyje apie Laisvosios rinkos instituto kuriamus reitingus išreiškiau abejonę, kad šiais metais įstaiga pataisys savo tyrimų metodiką.

Liūdna, bet buvau teisus. Savivaldybių viešojo transporto organizavimo pažangumo skaičiavimo metodika liko ta pati, tai ir rezultatai panašūs – „shit in – shit out“.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Pirmąsias vietas tarp didžiųjų savivaldybių transporto dalyje užėmė, skliaustuose vertinimo balai iš šimto: Klaipėda (82), Alytus (80), Vilnius ir Kaunas (54). Tarp mažiukų šiemet pirmąsias vietas transporte dalijasi 13 savivaldybių, visos po 100 balų. Tarp jų – Palanga ir Klaipėdos rajonas.

Fundamentali instituto transporto dalies tyrimo metodikos klaida yra išankstinė nuostata, kad savivaldybei priklausantis vežėjas paslaugą teiks brangiau, prasčiau nei privatus, ir pagal tai instituto skaičiuojami balai. Kitaip tariant, institutas neklausia „kaip gerai katė gaudo peles?“ Jis klausia „kokios spalvos katė gaudo peles?“ Baltos – puiku, pridedame balų. Juodos – čia jau nelabai gerai, mažinsime vertinimą.

Tiesiogiai ta instituto nuostata išdėstyta reitingo gale esančiuose atsakymuose į DUK, ten specialiai nesupratingiems paaiškinta. Klausimas: „Kodėl savivaldybių indekse žemesnį vertinimą gauna tos savivaldybės, kuriose savivaldybei priklausančios įmonės vykdo komercinę veiklą?“ – Atsakymas: „Geresnį vertinimą gauna tos savivaldybės, kurios transporto […] sektoriuose užtikrina sąlygas verslo dalyvavimui. Privataus sektoriaus įtraukimas sudaro sąlygas mažesnėms kainoms ir aukštesnei kokybei.“

Klaida čia yra ta, kad tapatinami „šiltas su pailgu“. Mažesnes kainas ir aukštesnę kokybę iš tikrųjų užtikrina ne privatus sektorius savaime, tačiau veiksnūs civilizuotos rinkos mechanizmai (už aptarimo ribų palikime reitingų metodikoje kiekybiškai nevertinamas savivaldybių biudžetų dotacijas, kurios ženkliai veikia abu parametrus, bei sektoriaus valdymo profesionalumo dalykus).

Viešojo transporto kokybės parametrų daug, juos nagrinėjant rašinys taptų nebepaskaitomas, taigi palyginkime tik porą kainų.

Šiauliuose su jų 33 transporto balais (kokia gėda Šiaulių savivaldybei!) kelionės viešuoju transportu kaina yra 54 ct. Alytuje su jo 80 balų – 60 ct. Tikiu, kad privačios „Kautros“ paslaugos kokybė geresnė nei valdiško „Busturo“. Neabejoju, kad Šiauliuose paslaugos ekonomika jau verkiant reikalauja didinti kelionės kainą. Yra tiesos, kad dar pakėlus kelionės kainą iki 70 centų Alytaus biudžetas taupys dotacijoms leidžiamus pinigus.

Tačiau, kaip matome, gyvenimas į šipulius sumala tiek Laisvosios rinkos religinį tikėjimą privataus verslo galimybe sumažinti kainas keleiviams, tiek ir pačius jų reitingus.