P0

Uostas ir jūra

Kur nekeliavo į jūrą paleisti ruoniai?

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2019-11-18


Prieš mėnesį Lietuvos jūrų muziejus paleido į Baltiją vienuolika Baltijos jūros pilkųjų ruonių jauniklių, kurie pavasarį sužaloti ir nusilpę buvo rasti pakrantėje. Trys ruoniai  – Žaibas, Plocius ir Paklydėlis  – muziejaus rėmėjo AB „Novaturas“ dėka buvo paleisti su specialiais siųstuvais, kurie rodė jų judėjimo trajektoriją. Paskutinį kartą tokia informacija rinkta daugiau nei prieš porą dešimčių metų.

Pasak Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, siųstuvai ne tik padės sužinoti paleistų gyvūnų judėjimo trajektoriją, bet ir duos mokslinių duomenų, praplėsdami žinias apie jų biologiją, mitybos bei gyvenimo įpročius.

Per pirmuosius gyvenimo metus neišgyvena iki trečdalio ruonių jauniklių. Alfonso Mažūno nuotr.

Ruoniukų siųstuvų signalai yra susieiti su mobiliojo tinklo stotimis Baltijos pakrantėse, todėl nutolus gyvūnams į atvirą jūrą, signalas nutrūksta ir yra fiksuojamas tik tada, kai vėl pagaunamas ryšys.

Paklydėlio signalas nutrūko iš karto, kai jis panėrė į jūrą Smiltynėje. Tačiau prieš keletą dienų atsinaujino jau Švedijos pakrantėje prie Gotlando salos, parodydamas visą gyvūno nuplauktą kelią. Per tą laiką jis nebuvo nė karto išlipęs į krantą. Paleistas Smiltynėje ruoniukas patraukė link Rusijos ir po kelių dienų atsirado jau prie Karaliaučiaus. Nuo Karaliaučiaus, vingiuodamas per Baltiją, per  tris savaites jis nukeliavo iki Švedijos, nuplaukdamas daugiau nei 300 kilometrų. Kelionėje gyvūnas demonstravo gerus nardymo įgūdžius – dažnai pasiekdavo net 100 m gylį. Taip giliai ruoniai paprastai neria, ieškodami žuvies.

Uosto vidus kompas

Paklydėlis į laisvę iškeliavo gerai pasiruošęs: per pusę reabilitacijos muziejuje metų priaugo svorio trigubai. Į muziejų iš Nemirsetos pateko sverdamas vos 14 kg, o paliko jį jau būdamas gerai įmitęs – 45 kg. Storas riebalų sluoksnis leido jam lengvai prisitaikyti Baltijoje prie vandens temperatūros kaitos. Kai jis buvo paleistas į jūrą, vandens temperatūra siekė net 15 laipsnių, plaukiant į Šiaurę, o ypač paneriant gilyn, ji krito iki 4 laipsnių šilumos.

„Kito ruoniuko –  Plociaus – signalą sekėme iki Ventspilio”, –  Jūrų muziejaus pranešime cituojamas A. Grušas. – Jis giliai nardė, sekdamas žuvį ar ieškodamas jos, buvo išlipęs į krantą, tačiau dabar jo signalo nefiksuojame. Plocius tikriausiai yra toli jūroje ir jo signalas atsinaujins vėl, kai jie tik pasieks krantą”.

Tačiau liūdna žinia pasiekė muziejų dėl Žaibo – pirmojo ruoniuko, kuris buvo paleistas su siųstuvu į jūrą. Jis sėkmingai buvo stebėtas iki Liepojos. Irgi panerdavo giliai, kas rodė jo gerą fizinę būklę, bet, pasak A. Grušo, prieš keletą dienų kolegos iš Latvijos pranešė, kad  gyvūnas rastas ties Liepojos pakrantėje negyvas.

Gamtininko teigimu, per pirmuosius gyvenimo metus neišgyvena iki trečdalio ruonių jauniklių. Jūroje veikia ne tik natūralios atrankos dėsniai, jūroje yra vykdoma ir žmogaus ūkinė veikla. Todėl neatmetama galimybė, kad ruoniukas galėjo žūti, patekęs į tinklus.

Iš viso šiemet į muziejų buvo atgabenta net 16 ruoniukų, penki, deja,  neišgyveno. Iki šiol daugiausia ruoniukų buvo sulaukta pernai – keturiolikos.

Per 29 metus Lietuvos jūrų muziejuje išgelbėta arti šimto Baltijos pilkųjų ruoniukų. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie gyvūnai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.

INFORMACIJA 

Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpinti Aplinkos ministerija. Kasmet ji gydymui ir priežiūrai skirdavo apie 7000 eurų, o nuo pernai padvigubino sumą. Aplinkos ministerijos dėka jau pradėtas statyti šalia Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kuriame bus rūpinamasi ruoniais ir kitais Baltijos jūroje negandą patyrusiais gyvūnais. Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ numatė 1,4 mln. eurų. Tačiau šiam centrui pastatyti reikia dvigubai didesnės sumos. Todėl prie paramos rinkimo prisijungė AB „Novaturas“, jau dabar ženkliais prisidedanti prie muziejaus aplinkosauginės veiklos: bendrovės dėka muziejus įsigijo už 7,5 tūkst. eurų tris siųstuvus, kurie pritvirtinti prie į jūrą išplaukusių ruoniukų.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.


2019-11-18

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt