Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijai pirmadienį susirinkus į antrą posėdį, skirtą dirvožemio taršai Vitės gyvenamuosiuose rajonuose, teko išgirsti mokslininko pareiškimą, jog tokio užterštumo lygis mažėja ir kartu nusistebėjimą, kodėl nieko nebuvo daroma jau nuo 2006 m.

Tokiais savivaldos veiksmais piktinasi ir uosto, ir visuomeninių organizacijų atstovai. O situaciją komentavęs meras Vytautas Grubliauskas teigė, jog ikiteisminį tyrimą pradėjusi teisėsauga turi nustatyti ir taršos šaltinį, ir asmenis, kurie galbūt laiku nevykdė aiškių rekomendacijų.

Kokių konkrečių veiksmų imtis bus sprendžiama jau tik kitais metais, kai bus atliktas naujas ekogeologinis tyrimas, kuris turi identifikuoti tikslias užterštų teritorijų ribas ir užteršimo mastą. Tad buvo konstatuota, jog skelti ekstremalią situaciją kol kas nėra jokio pagrindo.

Vitės progimnazija gyvena apsitvėrusi žaliuosius plotus STOP juostomis. Martyno Vainoriaus nuotr.

Reikia kitokių tyrimų

Paimtus dirvožemio mėginius tyręs Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas, dr. Ričardas Taraškevičius akcentavo, kad patiekiami duomenys nėra galutinė, o tik tarpinė ataskaita, nes monitoringą bus baigs kitais metais.

Kartu jis priminė, kad jau ir 2007 ir 2012 m. kalbėjo apie tas dirvožemio užteršimo anomalijas, fiksuotas 2006-2010 metų laikotarpiu.

„Tuomet buvo populiarus užterštų teritorijų valymas ir Aplinkos projektų valdymo agentūra manęs tada klausė, kodėl savivaldybė nepasiima europinių pinigų tokiam reikalui”, – sakė mokslininkas.

Pasak jo, nors per tą laiką leistinos chromo normos sumažėjo nuo 100 iki 80 mg/kg, tarša, pavyzdžiui, Vitės stadione sumažėjo nuo 18 iki 12 kartų virš leistinos normos.

„Lyginamosios diagramos yra optimistiškos. Mažėjimą turime, išskyrus vieną vietą – darželį „Traukinukas”. Gali būti, kad tai – likutinė tarša. Jei taip yra, susidoroti su ja paprasta. Bet gal prisidedame ir dabar? Reikia išsiaiškinti, ar dabartiniai taršos šaltiniai prisideda didinant anomalijas. Jei tarša neprisideda, ji šlavimu ir kitomis municipalinėmis priemonėmis gali būti pašalinta. Jei nėra požeminės vandenvietės, nėra ir tragedijos, architektūrinėmis priemonėmis galima palikti taršą vietoje, kad jis nesklistų nebus geriau jei kur nors kitur išvešime”, – kalbėjo R. Taraškevičius.

Tiek jis, tiek ir Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas sakė, kad kitas žingsnis turėtų būti ekogeologinis tyrimas, konkrečių teritorijų kartografavimas, iš kurio būtų matyti tikslias užterštų teritorijų ribas ir užteršimo mastą.

Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė informavo, kad savivaldybė pradės rengti dokumentus tokios paslaugos pirkimui. Kiek užtruks viešųjų pirkimų procedūros ji prognozuoti nesiėmė, o pati paslauga esą turėtų būti teikiama netrumpiau nei tris mėnesius.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas informavo, kad darželiuose „Traukinukas”, „Bitutė” ir „Gintarėlis” bei Vitės progimnazijos teritorijoje buvo paimti dirvožemio paviršiaus ir 10 cm gylio mėginai. Iš vaikų darželių dar paimti ir smėlio mėginiai, kaip galima rodiklis, ar tarša yra nauja, nes smėlis kas metus turi būti keičiamas, nuolat uždengiamas. Atsakymų tikimasi sulaukti lapkričio 25 d.

„Nei to dirvožemio kas valgo, nei tos žolės kramto, jei plaus rankas prieš maitinimąsi, manau, kad apie ekstremalią situaciją tikrai nėra pagrindo kalbėti, kol nėra detalesnių tyrimų”, – sakė Raimundas Grigaliūnas.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža savo ruožtu informavo, kad iš minėtosios teritorijos buvo paimti penki vaisių ir daržovių mėginiai tyrimams.

„Gyventojai norėtų daugiau išsitirti, bet mes limituoti biudžete. Tyrimus atliks Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. Rezultatai turėtų būti šios savaitės pabaigoje ar pradžioje rezultatai. Nėra žinių, kad toje teritorijoje kas nors naudotų šachtinius šulinius, jei tokie būtų reikėtų ištirti”, – teigė A Bauža.

Išklausius visą šią informaciją buvo konstatuota, kad skelti ekstremalią situaciją nėra pagrindo.

Netrūksta pasipiktinimo savivalda

„Klausimas yra sekantis – šita situacija yra žinoma 14 metų. Ir dabar šita transliacija, kuri įvyko apie tai, kad paimti mėginiai ir kad tarša didėja yra netiesa. Ir tai parodo labai aiškus mokslininko pranešimas, požymiai ir rezultatai. Mes žinojome, kad negali būti didėjimo. Ta likutinė tarša, taip, ji visiems žinoma. Bet pabrėžiu, kad nuo 2006 m. „Klasco” ir iš viso uoste nebuv kraunama jokių krovinių, kuriuose būtų žymus kiekis chromo. Kaip sakė mokslininkas, nulio nėra niekur, bet mes labai įtemptai aiškinomės praėjusią savaitę. Vienintelis chromo užterštumo šaltinis gali būti ferochromo rūda. Kai kas prisimena, kad 2003-2006 metais buvo kraunami ferochromo lydiniai. Aiškiai galiu įvardinti kiekį – tai buvo 128 tūkstančiai tonų per keturis metus. Lydinių, bet ne rūdos. Ir praėjusio posėdžio metu sakiau – mes turime išsiaiškinti šaltinį. Šiandien galiu nuraminti, kad nėra židinio ar šaltinio uoste. Kodėl taip buvo ištransliuota, parodyta pirštu į tas teritorijas – nežinau. Galiu bandyti spėti, kad galbūt patogu nekalbėti apie tai, kad pietinėje dalyje pakankamai sudėtinga situacija, tokio paties lygio, bet apie ją niekas nekalba. Norima nustumti ant uosto. O jis šiandien sako – mes nebijome atsakomybės, mes atviri parodyti visus dokumentus, mes norime dalyvauti ir išsiaiškinti šaltinį, panaikinti priežastis, o ne stumdyti atsakomybę vienas kitam”, – po posėdžio sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir miesto Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas.

Pasak jo, uosto kompanijos kalbės apie mero pasiūlytą galimybę finansuoti tyrimus, kurie parodo, ar organizme yra chromo. Tačiau esą norisi palaukti pirmų savarankiškų tyrimų rezultatų.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) vadovas Vytautas Štumbergas savo ruožtu  dar kartą patikino, kad Vitės stadione „niekada nebuvo laikomi ferolydiniai”. Ten esą buvo tik metalo ritiniai, kuriuose „chromo – nulis”.

Tuo metu posėdžio metu pasisakiusi asociacijos Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologija (KIDE) vadovė Alina Andronova dėstė, kad turėtų būti tiriami ir aplinkinių uosto kompanijų dirvožemiai, ir oras, nes asociacijos užsakymu Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimų instituto Vandens transporto ir oto taršos laboratorijos specialistų atlikti matavimai iš oro nusėdusių kietųjų dalelių I. Kanto gatvėje ir Smiltynėje tyrimai rodo, kad jose irgi yra chromo

Tačiau tyrimą atlikę mokslininkai „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad iš jo jokių išvadų negalima daryti, nes pačių kietųjų dalelių normų viršijimo nefiksuojama,o  jų sudėtį gali lemti ir kokie nors kartiniai įvykiai, nes matavimo stotelės kabėjo ir daleles rinkos apie pusantro mėnesio.

„Pikta tikrai yra, kai sužinojome, kad viskas čia vyko daug metų, labai pikta. Kaip mums elgtis? Labai bijome dėl savo vaikų sveiktos. Mes prašome tiek savivaldybės, tiek uosto krovos įmonių, tiek sveikatos apsaugos specialistų rekomendacijų, ką daryti mums, tėvams, vedantiems vaikus į tas įstaigas. Ar užtenka dėti kaukes ir plautis rankas? Aš manau, kad to neužtenka. Ar iš viso vaikai gali eiti ten į lauką ir žaisti? Irgi neaišku. Norime aiškumo. Jei sužinosime, kad tyrimai blogi, ką mus tada daryti? Tikėkimės, kad taip nebus. Mes lauksime tikėkimės geranoriško atsakymo iš uosto kompanijų dėl tyrimų finansavimo. Tada pasitartume su sveikatos specialistai, kokius vaikus ir gyventojus tirti. Tada darysime statistiką ir turėtume tikslesnius rezultatus. Tų, kurie jau pasidarė tyrimus, rezultatų dar nėra, nes reikia laukti dvi savaites”, – teigė VšĮ „Veiklių mamų klubas” Klaipėdos vadovė Robertina Janušauskienė.

„Tuo metu kurie dirbo, tos valdžios ir paklauskit. Tikrai dabar reikia pakelti dokumentus – kokie buvo teikimai, kokie tyrimai, kokios rekomendacijos ir ne tai, kas aš žinojau ar kažkas žinojo. Yra specialistai, kurie privalo juos vertinti ir pasižiūrėsime, kaip vertino. Vertins ir prokuratūra”, – žurnalistų paklaustas, kodėl savivaldybė nesiėmė veiksmų kai buvo  aiškūs jau 2006 m. dirvožemio tyrimų duomenys sakė nuo 2011 m. miestui vadovaujantis meras Vytautas Grubliauskas.

Anot jo, dabar reikia „ieškoti būdų suvaldyti tą ažiotažą, net ir paniką”, o rekomendacijos turi būti labai aiškios.

Tvarko, bet neišveža

„Pagrindinis dalykas dabar yra visus lapus surinkti teritorijoje, valyti gatves, užtikrinti švarą teritorijoje, nes tokios yra rekomendacijos. Sunkieji metalai kaupiasi dulkėse, lapuose, tad siekiama užtikrinti, kad jų būtų maksimaliai mažiau. KOl nebus aiškių sprendimų dėl šios teritorijos, tols tas intensyvesnis teritorijos valdymas bus palaikomas”, – po posėdžio sakė Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Tačiau „Atviros Klaipėdos” žurnalistui nuvykus prie Vitės progimnazijos lapus grėbę vyrai pasakojo, kad jų darbas būna beveik bergždžias, nes juos atpučia nuo gretimų daugiabučių, kur sustumtos lapų krūvos esą guli jau nuo praėjusios savaitės.

Martyno Vainoriaus nuotr.

O ir jų pačių sugriebti labai – pilnas konteineris ir aštuoni vadinamieji bigbag maišai stovi neišvežti mokyklos kieme irgi nuo praėjusios savaitės.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Panešus apie šią situaciją G. Neniškiui, pastarasis pažadėjo, jog bus pravestas atitinkamas pokalbis su atsakingais specialistais ir situacija turėtų pasikeisti. Anot jo, nurodymas tvarkytis buvo duotas ir namų valdoms.

Geologijos tarnyba tirs papildomai

Popiet dėl šios situacijos vyko įvairių institucijų pasitarimas ir Vilniuje, Aplinkos ministerijoje. Jame dalyvavo ir Klaipėdos meras, ir laikinasi Uosto direkcijos vadovas Vidmantas Paukštė. Abu jie patvirtino, kad Geologijos tarnyba pažadėjo ekstrine tvarka paimti keletą papildomų mėginių iš labiausiai užterštomis laikomų vietų ir pateikti savo išvadas.

Pasak mero, pasitarimą inicijavusios Aplinkos ministerijos atstovai patikino, kad supranta situacijos rimtumą ir pažadėjo visokeriopą pagalbą.

„Sutarta, kad savivaldybė bus ta koordinuojanti institucija, į kurią suplauks visi duomenys. Taip pat ministerija mano, kad turi būti sukurta speciali darbo grupė, į kurią ir ir ji deleguos savo atstovus. Kai jau turėsime eko-geologinių tyrimų rezultatų bendrą vaidą, remsimės neginčijamais akredituotų laboratorijų rezultatais, nes dabar kyla įvairiausių klausimų ir abejonių dėl metodologijų, jau bus galima kalbėti ir apie galimus kofinansavimo šaltinius padariniams likviduoti. Bet kokiu atveju ministerija supranta, kad situacija yra labai rimta ir pagrįstai kelia nerimą”, – V. Grubliauskas.

„Sutarta, kad kiek įmanoma skubiau reikia atlikti minėtuosius ekogeologinius tyrimus ir tada jau rengti teritorijos tvarkymo planą. Kokios gali būti jame numatomos priemonės dar anksti kalbėti. Nebūtinai tai turi būti dirvožemio sluoksnio nukasimas ir išvežimas, tai gali būti ir apželdinimas. Visa tai jau nustatys specialistai. Direkcija kol kas talkins kiek galės, pirmiausia ekspertiniame lygyje, nes lėšų skyrimas yra labai griežtai reglamentuotas Vyriausybiniais aktais – kam jas galima skirti. Tačiau ir pasitarime dalyvavę susisiekimo ministerijos atstovai patikino, jog paaiškėjus tikrai padėčiai ir veiksmų planui bus žiūrima, kaip galima prisidėti”, – savo ruožtu teigė V. Paukštė.