Svarbu, Temos

Tarša chromu: ekstremalios situacijos nebus (19)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-11-18


Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijai pirmadienį susirinkus į antrą posėdį, skirtą dirvožemio taršai Vitės gyvenamuosiuose rajonuose, teko išgirsti mokslininko pareiškimą, jog tokio užterštumo lygis mažėja ir kartu nusistebėjimą, kodėl nieko nebuvo daroma jau nuo 2006 m.

Tokiais savivaldos veiksmais piktinasi ir uosto, ir visuomeninių organizacijų atstovai. O situaciją komentavęs meras Vytautas Grubliauskas teigė, jog ikiteisminį tyrimą pradėjusi teisėsauga turi nustatyti ir taršos šaltinį, ir asmenis, kurie galbūt laiku nevykdė aiškių rekomendacijų.

Kokių konkrečių veiksmų imtis bus sprendžiama jau tik kitais metais, kai bus atliktas naujas ekogeologinis tyrimas, kuris turi identifikuoti tikslias užterštų teritorijų ribas ir užteršimo mastą. Tad buvo konstatuota, jog skelti ekstremalią situaciją kol kas nėra jokio pagrindo.

Vitės progimnazija gyvena apsitvėrusi žaliuosius plotus STOP juostomis. Martyno Vainoriaus nuotr.
Reikia kitokių tyrimų

Paimtus dirvožemio mėginius tyręs Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas, dr. Ričardas Taraškevičius akcentavo, kad patiekiami duomenys nėra galutinė, o tik tarpinė ataskaita, nes monitoringą bus baigs kitais metais.

Kartu jis priminė, kad jau ir 2007 ir 2012 m. kalbėjo apie tas dirvožemio užteršimo anomalijas, fiksuotas 2006-2010 metų laikotarpiu.

„Tuomet buvo populiarus užterštų teritorijų valymas ir Aplinkos projektų valdymo agentūra manęs tada klausė, kodėl savivaldybė nepasiima europinių pinigų tokiam reikalui”, – sakė mokslininkas.

Pasak jo, nors per tą laiką leistinos chromo normos sumažėjo nuo 100 iki 80 mg/kg, tarša, pavyzdžiui, Vitės stadione sumažėjo nuo 18 iki 12 kartų virš leistinos normos.

„Lyginamosios diagramos yra optimistiškos. Mažėjimą turime, išskyrus vieną vietą – darželį „Traukinukas”. Gali būti, kad tai – likutinė tarša. Jei taip yra, susidoroti su ja paprasta. Bet gal prisidedame ir dabar? Reikia išsiaiškinti, ar dabartiniai taršos šaltiniai prisideda didinant anomalijas. Jei tarša neprisideda, ji šlavimu ir kitomis municipalinėmis priemonėmis gali būti pašalinta. Jei nėra požeminės vandenvietės, nėra ir tragedijos, architektūrinėmis priemonėmis galima palikti taršą vietoje, kad jis nesklistų nebus geriau jei kur nors kitur išvešime”, – kalbėjo R. Taraškevičius.

Tiek jis, tiek ir Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininkas Alfredas Šepštas sakė, kad kitas žingsnis turėtų būti ekogeologinis tyrimas, konkrečių teritorijų kartografavimas, iš kurio būtų matyti tikslias užterštų teritorijų ribas ir užteršimo mastą.

Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė informavo, kad savivaldybė pradės rengti dokumentus tokios paslaugos pirkimui. Kiek užtruks viešųjų pirkimų procedūros ji prognozuoti nesiėmė, o pati paslauga esą turėtų būti teikiama netrumpiau nei tris mėnesius.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas informavo, kad darželiuose „Traukinukas”, „Bitutė” ir „Gintarėlis” bei Vitės progimnazijos teritorijoje buvo paimti dirvožemio paviršiaus ir 10 cm gylio mėginai. Iš vaikų darželių dar paimti ir smėlio mėginiai, kaip galima rodiklis, ar tarša yra nauja, nes smėlis kas metus turi būti keičiamas, nuolat uždengiamas. Atsakymų tikimasi sulaukti lapkričio 25 d.

„Nei to dirvožemio kas valgo, nei tos žolės kramto, jei plaus rankas prieš maitinimąsi, manau, kad apie ekstremalią situaciją tikrai nėra pagrindo kalbėti, kol nėra detalesnių tyrimų”, – sakė Raimundas Grigaliūnas.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža savo ruožtu informavo, kad iš minėtosios teritorijos buvo paimti penki vaisių ir daržovių mėginiai tyrimams.

„Gyventojai norėtų daugiau išsitirti, bet mes limituoti biudžete. Tyrimus atliks Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. Rezultatai turėtų būti šios savaitės pabaigoje ar pradžioje rezultatai. Nėra žinių, kad toje teritorijoje kas nors naudotų šachtinius šulinius, jei tokie būtų reikėtų ištirti”, – teigė A Bauža.

Išklausius visą šią informaciją buvo konstatuota, kad skelti ekstremalią situaciją nėra pagrindo.

Netrūksta pasipiktinimo savivalda

„Klausimas yra sekantis – šita situacija yra žinoma 14 metų. Ir dabar šita transliacija, kuri įvyko apie tai, kad paimti mėginiai ir kad tarša didėja yra netiesa. Ir tai parodo labai aiškus mokslininko pranešimas, požymiai ir rezultatai. Mes žinojome, kad negali būti didėjimo. Ta likutinė tarša, taip, ji visiems žinoma. Bet pabrėžiu, kad nuo 2006 m. „Klasco” ir iš viso uoste nebuv kraunama jokių krovinių, kuriuose būtų žymus kiekis chromo. Kaip sakė mokslininkas, nulio nėra niekur, bet mes labai įtemptai aiškinomės praėjusią savaitę. Vienintelis chromo užterštumo šaltinis gali būti ferochromo rūda. Kai kas prisimena, kad 2003-2006 metais buvo kraunami ferochromo lydiniai. Aiškiai galiu įvardinti kiekį – tai buvo 128 tūkstančiai tonų per keturis metus. Lydinių, bet ne rūdos. Ir praėjusio posėdžio metu sakiau – mes turime išsiaiškinti šaltinį. Šiandien galiu nuraminti, kad nėra židinio ar šaltinio uoste. Kodėl taip buvo ištransliuota, parodyta pirštu į tas teritorijas – nežinau. Galiu bandyti spėti, kad galbūt patogu nekalbėti apie tai, kad pietinėje dalyje pakankamai sudėtinga situacija, tokio paties lygio, bet apie ją niekas nekalba. Norima nustumti ant uosto. O jis šiandien sako – mes nebijome atsakomybės, mes atviri parodyti visus dokumentus, mes norime dalyvauti ir išsiaiškinti šaltinį, panaikinti priežastis, o ne stumdyti atsakomybę vienas kitam”, – po posėdžio sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir miesto Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas.

Pasak jo, uosto kompanijos kalbės apie mero pasiūlytą galimybę finansuoti tyrimus, kurie parodo, ar organizme yra chromo. Tačiau esą norisi palaukti pirmų savarankiškų tyrimų rezultatų.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) vadovas Vytautas Štumbergas savo ruožtu  dar kartą patikino, kad Vitės stadione „niekada nebuvo laikomi ferolydiniai”. Ten esą buvo tik metalo ritiniai, kuriuose „chromo – nulis”.

Tuo metu posėdžio metu pasisakiusi asociacijos Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologija (KIDE) vadovė Alina Andronova dėstė, kad turėtų būti tiriami ir aplinkinių uosto kompanijų dirvožemiai, ir oras, nes asociacijos užsakymu Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimų instituto Vandens transporto ir oto taršos laboratorijos specialistų atlikti matavimai iš oro nusėdusių kietųjų dalelių I. Kanto gatvėje ir Smiltynėje tyrimai rodo, kad jose irgi yra chromo

Tačiau tyrimą atlikę mokslininkai „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad iš jo jokių išvadų negalima daryti, nes pačių kietųjų dalelių normų viršijimo nefiksuojama,o  jų sudėtį gali lemti ir kokie nors kartiniai įvykiai, nes matavimo stotelės kabėjo ir daleles rinkos apie pusantro mėnesio.

„Pikta tikrai yra, kai sužinojome, kad viskas čia vyko daug metų, labai pikta. Kaip mums elgtis? Labai bijome dėl savo vaikų sveiktos. Mes prašome tiek savivaldybės, tiek uosto krovos įmonių, tiek sveikatos apsaugos specialistų rekomendacijų, ką daryti mums, tėvams, vedantiems vaikus į tas įstaigas. Ar užtenka dėti kaukes ir plautis rankas? Aš manau, kad to neužtenka. Ar iš viso vaikai gali eiti ten į lauką ir žaisti? Irgi neaišku. Norime aiškumo. Jei sužinosime, kad tyrimai blogi, ką mus tada daryti? Tikėkimės, kad taip nebus. Mes lauksime tikėkimės geranoriško atsakymo iš uosto kompanijų dėl tyrimų finansavimo. Tada pasitartume su sveikatos specialistai, kokius vaikus ir gyventojus tirti. Tada darysime statistiką ir turėtume tikslesnius rezultatus. Tų, kurie jau pasidarė tyrimus, rezultatų dar nėra, nes reikia laukti dvi savaites”, – teigė VšĮ „Veiklių mamų klubas” Klaipėdos vadovė Robertina Janušauskienė.

„Tuo metu kurie dirbo, tos valdžios ir paklauskit. Tikrai dabar reikia pakelti dokumentus – kokie buvo teikimai, kokie tyrimai, kokios rekomendacijos ir ne tai, kas aš žinojau ar kažkas žinojo. Yra specialistai, kurie privalo juos vertinti ir pasižiūrėsime, kaip vertino. Vertins ir prokuratūra”, – žurnalistų paklaustas, kodėl savivaldybė nesiėmė veiksmų kai buvo  aiškūs jau 2006 m. dirvožemio tyrimų duomenys sakė nuo 2011 m. miestui vadovaujantis meras Vytautas Grubliauskas.

Anot jo, dabar reikia „ieškoti būdų suvaldyti tą ažiotažą, net ir paniką”, o rekomendacijos turi būti labai aiškios.

Tvarko, bet neišveža

„Pagrindinis dalykas dabar yra visus lapus surinkti teritorijoje, valyti gatves, užtikrinti švarą teritorijoje, nes tokios yra rekomendacijos. Sunkieji metalai kaupiasi dulkėse, lapuose, tad siekiama užtikrinti, kad jų būtų maksimaliai mažiau. KOl nebus aiškių sprendimų dėl šios teritorijos, tols tas intensyvesnis teritorijos valdymas bus palaikomas”, – po posėdžio sakė Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Tačiau „Atviros Klaipėdos” žurnalistui nuvykus prie Vitės progimnazijos lapus grėbę vyrai pasakojo, kad jų darbas būna beveik bergždžias, nes juos atpučia nuo gretimų daugiabučių, kur sustumtos lapų krūvos esą guli jau nuo praėjusios savaitės.

Martyno Vainoriaus nuotr.

O ir jų pačių sugriebti labai – pilnas konteineris ir aštuoni vadinamieji bigbag maišai stovi neišvežti mokyklos kieme irgi nuo praėjusios savaitės.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Panešus apie šią situaciją G. Neniškiui, pastarasis pažadėjo, jog bus pravestas atitinkamas pokalbis su atsakingais specialistais ir situacija turėtų pasikeisti. Anot jo, nurodymas tvarkytis buvo duotas ir namų valdoms.

Geologijos tarnyba tirs papildomai

Popiet dėl šios situacijos vyko įvairių institucijų pasitarimas ir Vilniuje, Aplinkos ministerijoje. Jame dalyvavo ir Klaipėdos meras, ir laikinasi Uosto direkcijos vadovas Vidmantas Paukštė. Abu jie patvirtino, kad Geologijos tarnyba pažadėjo ekstrine tvarka paimti keletą papildomų mėginių iš labiausiai užterštomis laikomų vietų ir pateikti savo išvadas.

Pasak mero, pasitarimą inicijavusios Aplinkos ministerijos atstovai patikino, kad supranta situacijos rimtumą ir pažadėjo visokeriopą pagalbą.

„Sutarta, kad savivaldybė bus ta koordinuojanti institucija, į kurią suplauks visi duomenys. Taip pat ministerija mano, kad turi būti sukurta speciali darbo grupė, į kurią ir ir ji deleguos savo atstovus. Kai jau turėsime eko-geologinių tyrimų rezultatų bendrą vaidą, remsimės neginčijamais akredituotų laboratorijų rezultatais, nes dabar kyla įvairiausių klausimų ir abejonių dėl metodologijų, jau bus galima kalbėti ir apie galimus kofinansavimo šaltinius padariniams likviduoti. Bet kokiu atveju ministerija supranta, kad situacija yra labai rimta ir pagrįstai kelia nerimą”, – V. Grubliauskas.

„Sutarta, kad kiek įmanoma skubiau reikia atlikti minėtuosius ekogeologinius tyrimus ir tada jau rengti teritorijos tvarkymo planą. Kokios gali būti jame numatomos priemonės dar anksti kalbėti. Nebūtinai tai turi būti dirvožemio sluoksnio nukasimas ir išvežimas, tai gali būti ir apželdinimas. Visa tai jau nustatys specialistai. Direkcija kol kas talkins kiek galės, pirmiausia ekspertiniame lygyje, nes lėšų skyrimas yra labai griežtai reglamentuotas Vyriausybiniais aktais – kam jas galima skirti. Tačiau ir pasitarime dalyvavę susisiekimo ministerijos atstovai patikino, jog paaiškėjus tikrai padėčiai ir veiksmų planui bus žiūrima, kaip galima prisidėti”, – savo ruožtu teigė V. Paukštė.


2019-11-18

19 komentarai apie “Tarša chromu: ekstremalios situacijos nebus”

  1. protingiausia išvažiuoti iš šito miesto ir pamiršti kaip baisų košmarą, dievaži turėčiau galimybę spjaučiau į tą korupcijoje ir valdininkų neveiksnume paskandusi miestą

  2. Sunkiųjų metalų taršos normos viršijimas daugiau nei 10 kartų – nauja norma, super. Gerbiamieji, kaip viešoje erdvėje skelbiama, jūs net neturite duomenų motyvuotam sprendimui priimti – yra ta situacija ar ne, nes dirvos taršos monitoringo duomenų nėra, kraujo tyrimo išvadų nėra, krovinio šiuo metu tvarkomo uoste tyrimų nėra, oro kuriuo kvėpuojam tyrimo dėl sunkiųjų metalų, one bendrai dėl KD10/KD2,5 irgi nėra, yra tik patvirtinimas, kad Cr taršos norma viršyta ir raportas kad lapus išvežė. Nėra pakankamos ir objektyvios informacijos, kad skelbti ar neskelbti tą ekstremalią situaciją. O kad nedirbama tos trūkstamos informacijos kaupimui – tas akivaizdu. Be informacijos sprendimas neturi būti daromas, nes tai tik spėliojimas. Kodėl visi Vitės ir BomelVitės gyventojai iki šiol neinformuoti, kurioje miesto poliklinikoje ar ligoninėje jie gali nemokamai pasidaryti kraujo tyrimą sau, vaikams, kodėl jiems tai yra svarbu? Nes realiai žmonių sveikata dzin, svarbiau vėl gesinti ilgalaikės problemos paviešinimą pezalais apie “senus gyventojų dyzeliukus”.
    Na, kaip tiems mūsų vadovautojams prieinamai paaiškinti, kad esmė yra nustatyti, ar buvo/yra ilgalaikės taršos poveikis gyventojų sveikatai, o ne kaip čia išsisukti iš situacijos. Net jeigu neužilgo bus gauti savarankiškai darytų tyrimų rezulatai, neduokdie prasti dėl taršos sunkiasiais metalais – miesto vadovai juk žino, kad neturim toksikologo, galinčio teikti profesionalias konsultacijas dėl gydymo. Kaip esate pasirengę tai situacijai, ar tai kaip ir sveikatos tyrimai – privati problema?
    Todėl plaukit rankas, nes lapai išvežti ir viskas gerai, jei per žolę neisit.

  3. kodel neistiria tos rudos meginiu? visi zino, kad cia tos dulkes is uosto…kazkas su valdzia negerai!!!

    • Na tikrai, iš kur gi tas chromas? Bet pinigai nesmirdi nei juos kraunant, nei užsimerkiant prieš kenksmingus krovinius miesto centre. Visi akli, visi kurti…

  4. musu valdzios vyrai galimai yra stipriai pamaitinti vokeliais…visi zmones mato, kas cia dedasi… kalnai gelezies rudos, didziuliai dulkiu debesys, kuriuos vejas isnesioja po visa rajona. namu stogai, medziai, langai , palanges pajuodavusios, padengtos juodomis kietuju daleliu dulkemis. o, svarbiausiai salia yra mokykla, darzeliai. sveikatos centro , aplinkosaugos vadovus reiketu teisti uz pareigu neatlikima, uz neveikluma. reiketu tik paimti gelezies rudos meginiu is uosto , ir taippat , kad ir nuo mokyklos palangiu ir istirti nepriklausomoje laboratorijoje. lietuvoje, tarsos stoteliu duomenys yra nepatikimi, kas skaite, tai zino, kad pirmasias alytaus gaisro dienas oro tarsos stoteliu duomenys rode, oras yra neuzterstas, kol neatvaziavo stotele is lenkijos, tik tada pradejo rodyti tarsa. o, po lietaus, tas visas, brudas nuteka i kanalizacija ir marias…baisu, kiek klaipedai kainuoja tas , rusiskas biznis, net rusu laikais nekrove, tokiu nuodingu kroviniu. pietine klaipeda smirda, meras sako, kad ne, siaurine dalis uznuodyta, meras irgi sako ne…tai matyt gyventojai durni…neigalus…

    • Ar domitės, kiek nuosėdų – ir nebūtinai rožinių – lieka po automobilių, autobusų pradundėjimo tomis pačiomis uosto prieigų gatvelėmis? Ar reikia visiems neįgaliems būtinai važinėti pirmyn atgal? Degalai per pigūs??? Kojelėm nepaeina net trijų žingsnių, sėda prasiskolinę dešimtimis tūkstančių eurų į kuo didesnius ratus ir darda išdidžiai, darda net senjorės virš 85 metukų – juk namie nuobodu, o miestu dardėdamos gali kaimynių rūkančius anūkus suskaičiuoti ir dukras pastverti su fotoaparatu besitrainiojančias su uosto ateiviais… nuolatiniai skundai ir sopuliai… vaikai iki tų uosto darželių kelių žingsnių nenueina, reikia juos vežti net iš miesto rajonų – visi su ratais… neteršia nieko jie, ne?

  5. Žr. Eltos pranešimus 2019-11-11 ir 2019-11-12/ Ne pro šalį pasidairyti ir į darželių direktorių pajamų ir turto deklaracijas pradedadant 1993 m.

  6. Daugiau tegul sėdi Briuselyje kad visus ES pinigus praš^tume:
    Tuomet buvo populiarus užterštų teritorijų valymas ir Aplinkos projektų valdymo agentūra manęs tada klausė, kodėl savivaldybė nepasiima europinių pinigų tokiam reikalui”, – sakė mokslininkas.

  7. Atsleiskit už keiskmažodžius bet kas toje savibldybėja darosi gal laikas visus atleisti ir susodinti į belanges? 14 metų tarša jūs ką!!!????? Man žodžių trūksta kokioje atsiprašant šiknoje mes gyvename o meras tesugeba numykt nekelkim ažiotažo!!!!???? Koks tu meras??? Nesugebi tavrkos mieste padaryt varyk dūdos pusti!!!!!? Iki ko žmoes reikia privesti kad anie per lietų su mažais vaikais eitu į protestuoti!!!???

  8. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas teigia :-svarbu nusiplauti rankas ir tarša nebebaisi. Bet ponas Grigaliūnas pamiršo, kad teršalai sklinda ir oru, kuriuo mes kvėpuojame ir kurio nei išluosi, nei pridengsi. Lygiai taip pat, kaip Aplinkos apsaugos ministras tvirtina, kad Lietuva gali pati atlikti tyrimus dėl kenksmingų medžiagų taršos. Tai ko Alytaus meras kreipėsi pas kaimynus lenkus dėl teršalų nustatymo.

    • Todėl kad mėginių paėmimo procedūros 2006 ir 2019 metais buvo identiškos. O dėl 2015 metų mėginių paėmimo yra nemažai klausimų.

    • O kokių klausymų kyla dėl 2015 metų?

    • Žr. Klaipėdos darželinukų pasiekimų lygį – jau pasiekė sostinės bakalaurų išsilavinimo lygį, kuria projektus ir patys juos vykdo, moka po kelias užsienio kalbas, įskaitant Rybporto žargoną, geba naudotis žirklėmis… kirpėjo profesijos įsisavinimas jau praeity ir reikalui esant auklytėm sėkmingai padaroma braziliška depiliacija tiesiog darželio gupėje… o vaikučiam dar nesukako nė 6-i metukai… kokie čia dar neaiškumai? Kas dar gali jaudinti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt