Laivybą Nemunu norinti atnaujinti Susisiekimo ministerija prašo ir Klaipėdos valdžios pagalbos. Ši uostamiesčio verslininkus turėtų įtikinti krovinius iš Klaipėdos į Kauną ar Jurbarką gabenti ne sausumos keliu, o Nemunu.

Tokį prašymą išgirdo pirmadienį Vyriausybėje vykusiame pasitarime dėl laivybos Nemunu atnaujinimo dalyvavęs Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys.

Susisiekimo ministerijos nuotr.

Susisiekimo ministerija jau anksčiau pranešė, kad skirs beveik 30 mln. eurų upės vagos gilinimui. Kai darbai bus baigti, esą Nemunu bus galima atnaujinti laivybą, upę paverčiant atvira turistams, keleiviams bei krovinių baržoms.

„Anksčiau, sovietmečiu, iš Kauno, Jurbarko į Klaipėdą Nemunu, o paskui mariomis buvo plukdoma nemažai krovinių – ir smėlis, ir žvyras, ir grūdai. Norima, kad krovinių srautai būtų atkurti. Mūsų paprašyta apie tokią galimybę informuoti Klaipėdos verslininkus. Tačiau ir pasitarime pasakiau, kad tai padaryti galėsime, kai aiškiai žinosime, kada upė bus išgilinta, koks bus laivybos sezonas“, – teigė A. Barbšys.

Numatyta, jog nuo Jurbarko iki Nemuno žiočių upė bus išgilinta iki 1,5 metro, o tarp Kauno ir Jurbarko – iki 1,2 metro.

„Sakoma, kad Nemunu baržomis bus galima gabenti ir jūrinius konteinerius, ir suskystintųjų gamtinių dujų krovinius, ir trąšas, ir grūdus. Skaičiuojama, kad pervežti Nemunu krovinį kainuotų 83 proc. pigiau nei sausumos keliu, tačiau tai užtruktų. Pavyzdžiui, krovinį iš Klaipėdos į Kauną nuvežti sunkvežimiu reikia 3 valandų, o Nemunu tai gali užtrukti ir parą. Verslininkai patys turėtų pasiskaičiuoti, kas jiems naudingiausia. Aišku, mums nesunku juos informuoti apie tokią galimybę, bet turime aiškiai žinoti visas laivybos detales“, – teigė A. Barbšys.

Jo teigimu, Nemunu jau padaryti bandomieji plaukimai. Vienu metu barža gali gabenti 1000 tonų svorio krovinį, o tai atitinka 40 sunkvežimių. Pasitarime kalbėta ir apie tai, jog verslininkams, pasirinkusiems krovinius gabenti Nemunu, o ne sausuma, gali būti skirtos subsidijos.

A. Barbšys pasitarime išsakė Klaipėdos pageidavimą, jog legendinė „Raketa“, Nemunu plukdysianti keleivius, galėtų užsukti ir į uostamiestį. „Mes turime tokį norą, jį ir išsakiau. „Raketa“ kol kas negali startuoti, nes jai neleidžiama plaukti norimu greičiu – 60 km/h. Tačiau jos savininkai patikino, jog kai tik reisas bus atidarytas, jie nemato problemų užsukti ir į Klaipėdą. Tada maršrutas būtų ne Kaunas-Nida, o Kaunas-Klaipėda-Nida ir atgal“, – sakė vicemeras.

Preliminariai planuojama, jog Nemunas galėtų būti išgilintas ir keleivių bei krovinių laivybai pritaikytas iki 2023 metų.