Svarbu, Uostas ir jūra

Uosto plėtra: kiek miesto svajonių taps bent pažadais? (atnaujinta) (24)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-11-26


Šį trečiadienį Vyriausybė pagaliau turėtų tvirtinti daug aistrų keliantį uosto bendrąjį planą (BP), numatantį maksimalią uosto plėtrą ir pietuose, ir išorėje.

Prieš priimant šį sprendimą turėtų būti pritarta Klaipėdos savivaldybės išsirūpintai vadinamojo Dalykinių sąlygų sąvado (DSS) priemonių įgyvendinimo programai, kurioje jau vardijami konkrečių projektų įgyvendinimo terminai, preliminarūs kaštai ir juos turinčios padengti institucijos. Pastarojoje yra nelikę apie pusės uostamiesčio norų.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pirmadienį sakė, jog reikia nepamiršti, kad pastarasis sprendimas nėra koks nors privalomasis uosto BP dokumentas, jis esą parodo Vyriausybės norą ieškoti sutarimo su miestu.

O antradienį vakare uostamiesčio savivaldybė jau išplatino pranešimą, kuriame tvirtina, jog nesutinka su tokia programa.

Ką įrašė ir kokie terminai?

DSS įgyvendinimo programoje numatyta, kad Vyriausybė ir Seimas iki 2021 m. birželio turėtų pripažinti Girulius ir Smiltynę kurortinėmis teritorijomis.

Naujo regioninio stadiono statybą priešais prekybos centrą „Ermitažas”, preliminariai vertinamą 31,9 mln. eurų, numatoma įgyvendinti iki 2025 m. vidurio. Statybos finansavimas numatomas iš savivaldos, valstybės biudžetų ir europinių fondų. II šio projekto etapas, apimantis sporto ir sveikatingumo komplekso statybas ( vertė – 6 mln. Eur) numatomas įgyvendinti iki 2026 metų, III etapas (lengvosios atletikos aikštės ir paplūdimio tinklinio aikščių įrengimas, kurio preliminari vertė 5,1 mln. Eur) – iki 2028 m. Abiejų šių projektų lėšų šaltinis būtų tikslinamas po pirmojo etapo įgyvendinimo.

Baltijos pr. ir Šilutės bei Vilniaus pl. rekonstrukciją numatoma baigti iki 2023 m. birželio. Reikiami 25 mln. eurų taip pat būtų gaunami kooperuojant savivaldos, centrinio biudžeto ir europinės paramos lėšas.

Baltijos ir Taikos pr. žiedinės sankryžos rekonstrukcija į dviejų lygių sankryžą numatoma įgyvendinti iki 2023 m. birželio. Šio projekto preliminari vertė – 29 mln. eurų. Finansavimas numatomas iš Uosto direkcijos ir Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP).

Antrąjį Baltijos pr. ir Minijos g. sankryžos rekonstrukcijos etapu numatoma įgyvendinti irgi iki 2026 m. birželio. Jo preliminari vertė yra neaiški.

Pietinio aplinkkelio projektas, preliminariai vertinamas 69 mln. Eur, numatomas įgyvendinti tik iki 2034 metų pabaigos.

Jam lėšas numatoma skirti iš Susisiekimo ministerijos, Kelių direkcijos, valstybės biudžeto ir europinių fondų. Tuo metu Minijos gatvės tęsinį iki Taikos prospekto, kuris būtų reikalingas išvažiavimui į pietinį aplinkkelį, numatomas nutiesti iki 2027 m. rugsėjo naudojant KPPP lėšas.

Centrinės geležinkelio stoties iškėlimo projektas, vertinamas apie 75 mln. eurų, numatytas įgyvendinti iki 2028 m. rugpjūčio.

Statybininkų pr. tęsinio iki Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos projekto įgyvendinimas DSS programoje apsiriboja kaštų-naudos analizės parengimu. Tai turi būti padaryta iki 2020 m. vidurio. Tuo metu krašto kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda atkarpos nuo Jakų žiedo rekonstrukciją, vertinamą apie 5,8 mln. eurų, numatoma atlikti iki 2022 m. pabaigos (KPPP lėšos).

Vyriausybės protokolinio sprendimo projekte rašoma, kad Susisiekimo ministerija kartu su Uosto direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, AB „Lietuvos geležinkeliai” ir Klaipėdos savivaldybės administracija, prireikus – ir kitomis suinteresuotomis institucijomis kiekvienais metais iki gruodžio 1 d. (iki 2034 metų) turi aptarti programos vykdymo eigą ir pateikti Vyriausybei informaciją apie priemonių įgyvendinimą.

Spalio 22-ąją specialioje premjero sudarytoje komisijoje balsuojant dėl galutinės DSS programos projekto parengimo susilaikė vienintelis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Analogiškai jis balsavo ir dėl siūlymo Susisiekimo ministerijai tekti Vyriausybei sprendimo projektą tvirtinti uosto BP.

Ko neliko?

Iš miesto Tarybos Kolegijos pernai balandį patvirtinto 17 punktų DSS, jo įgyvendinimo programos projekte nieko nekalbama apie specialų įstatymą dėl į poveikio zoną patenkančios Melnragės teritorijos konversijos, taip pat apie programą dėl uosto plėtros poveikio zonoje esančio nekilnojamojo turto išpirkimo valstybės lėšomis. Nerašoma ir apie statant išorinį uostą susiformuosiančios įlankos prieš dabartinį Melnragės mikrorajoną pritaikymą rekreacijai.

Nėra ir planų patikslinti Pajūrio juostos įstatymą, kad pajūrio juosta tęstųsi tik iki Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos, o ne iki Klaipėdos uosto šiaurinio molo. Nepasiūlyta ir iš Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų išbraukti Smiltynės teritoriją.

Nenumatomas ir įsipareigojimas valstybės lėšomis taikyti vadinamąsias kietąsias krantotvarkos priemones dėl Uosto plėtros veikiamame pajūrio ruože nuo šiaurinio molo iki Lietuvos-Latvijos valstybinės sienos

Neminimas ir sunkiojo transporto sukaupimo aikštelės Strėvos g. kvartale įrengimas keltais CKT terminale plukdomoms transporto priemonėms; vientisos Nemuno g. suformavimas ir uosto sunkiojo transporto eismo perkėlimas iš Minijos g.; Kalnupės g. ir Minijos g. (į pietus nuo Kalnupės g.) eksploatacinė priežiūra Uosto direkcijos lėšomis; triukšmo valdymo priemonių įrengimas Kalnupės g. ir Minijos g. (į pietus nuo Kalnupės g.); geležinkelio statyba miesto bendrajame plane rezervuojant žemę dviejų lygių sankryžai Senosios Smiltelės ir Minijos g. sankirtoje.

Nėra ir įsipareigojimo valstybės lėšomis įrengti mažųjų ir pramoginių laivelių mariną. Taip pat nėra ir pageidauto Vyriausybės įsipareigojimo praplėsti miesto ribas pietinėje ir šiaurinėje dalyje.

Vyriausybei nesiūloma ir kasmet skirti 10% nuo Uosto direkcijos surenkamų rinkliavų Klaipėdos savivaldybei arba kompensuoti netenkamo žemės nuomos mokestį už uosto teritoriją.

Nusprendė nesutikti

Klaipėdos miesto savivaldybė antradienį, jau po oficialios darbo dienos pabaigos, išplatino pranešimą spaudai, kuriame informuoja, jog nesutinka su tokia programa ir mano, kad Vyriausybė neatsižvelgia į Klaipėdos miesto poreikius.

„Vertindama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos parengtą Programą, Klaipėdos miesto savivaldybė priversta konstatuoti, kad ši Programa gali paspartinti tik uosto bendrojo plano tvirtinimą, kuriame jokių pakeitimų nenumatoma, nenumatoma papildyti ir šio plano įgyvendinimo programą. Uosto plėtrai ir esamai veiklai reikalingos infrastruktūros įgyvendinimui neužtikrinamas valstybės finansavimas, infrastruktūriniai projektai gula ant savivaldybės pečių. Tuo tarpu miesto bendrajam planui primetami sprendiniai, kurie neatitinka aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų ir reikalingi tik uosto plėtros užtikrinimui – kaip, pavyzdžiui, Pauosčio ir Draugystės geležinkelio stočių plėtra. Teikiami nurodymai miestui, kur numatyti gyvenamąją plėtrą, o kur ne (pietinis rekreacinis/paslaugų centras prie marių su mažųjų laivelių uosteliu). IXB transporto koridoriaus įgyvendinimas nespartinamas, kaip prašė miestas, o atidėliojamas ir apipinamas vertinimais, modeliavimu, naudos analizėmis. Pietinio aplinkkelio įrengimo terminai nukeliami į 2034 m., siūloma miestui perimti Baltijos prospekto sankryžų techninius projektus, kuriems nėra statybos leidimų, o šių projektų užbaigimui ir įgyvendinimui lėšų iš Valstybės biudžeto neskiriama. Nenumatoma lėšų naujo regioninio stadiono statybai, o tik miglotai nukreipiama į pasikeisiančius teisės aktus nuo kitų metų sausio mėnesio, kurie savaime turėtų išspręsti dabartinio Centrinio stadiono taršos problemas (stadionas patenka į uosto įmonių SAZ ir šios zonos nustatytos teritorijų planavimo dokumentais)”, – rašoma pranešime spaudai.

Atitinkamas Savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio pasirašytas raštas išsiųstas Vyriausybei.

KOMENTARAS

Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos meras

Nieko naujo kaip ir nėra – buvo tik laiko klausimas, kada Vyriausybė dės parašą ant parengto Uosto bendrojo plano. Diena X kaip ir išaušo. O toliau, kaip ir buvo žadėta, teikiami ir kiti dokumentai, kurių vienas yra komisijos posėdžio protokolinio sprendimo projektas, numatantis, kas bus su mūsų dalykinių sąlygų sąvadu. Įgyvendinimo dalis pagal atskiras priemones yra numatyta iki 2034 metų. Buvo liaudiškai tariant išsiderėta, kad šis dokumentas būtų teikiamas kartu su Uosto bendruoju planu. Tai įvykdyta. Tačiau turime suvokti, kad tai nėra privalomoji uosto bendro plano dalis ar imperatyvus dokumentas, lydintysis uosto bendrąjį planą. Jis labiau Vyriausybės ženklas, kad ieškoma sutarimo su miestu, kiek įmanoma, neignoruojant to dalykinių sąlygų sąvado, išdėstant jį atskirą dokumentą su terminais ir įgyvendinančiomis institucijomis.


2019-11-26

24 komentarai apie “Uosto plėtra: kiek miesto svajonių taps bent pažadais? (atnaujinta)”

    • Tikrai taip. Labiausiai dėl uosto plakėsi miesto piliečiai.

    • Tol sedėtų seime, vyriausybėj ir prezidentūroj ir tol verktų, tartųsi, įkalbinėtų, kol galų gale jiems nebeliktų nieko kito kaip vardan šventos ramybės, sutikti. Jei nepadėtų, tai skųstis – visiems kam tik įmanoma ES, kad vargšą miestą ir jo gyventojus skriaudža, o ne bl* rūpintis tik tik formaliai ir tūpėti neaišku vardon ko komansdiruotėse briuselyje

  1. Savivaldybės adm. nieko iki antradienio vakaro nežinojo apie mero derybų rezultatus Vyriausybės komisijoje? Ir todėl nieko nedarė, kad tas mero “iškovotas” nesusipratimas būtų sprendžiamas miesto naudai? Pasakykit kad jūs čia taip juokaujat.

  2. …nebūtų liūdna dėl tos pačios mūsų klaipėdietiškos savivaldybės antradienio pavakarės “pozicijos”: savivadybei užkliuvo tik uostininkų parengto (!) dalykinių sąlygų įgyvendinimo terminai ir finansavimo šaltiniai. Tiesa, iš 17 “pavasario akimirkų” beliko tik 8 akimirkos, bet, nu, ir kas? Liūdniausia, kad miestui visiškai netrukdo tvirtinamo Uosto BP sprendiniai. O juk Uosto BP – tai maksimali uosto plėtra, 4 kartus didesnė už šiandieninę uosto krova mieste… Tai miesto savivaldybės požiūris į Klaipėdą, klaipėdiečius. Ir į jų ateitį. Dugnas.

  3. Mėlynasis proveržis, ką išsirinkote, dabar jo vaisius ir valgykite. Jau 10 metų su Grubliausku Klaipėda grimzdo žemyn, dabar prieš akis dar 4 metai. Gaila miesto, potencialas buvo didelis, bet vedliai silpni.

  4. Klaipėda turi nežmonišką potencialą tapti šiuolaikiniu, moderniu, žaliu miestu, kur visi norėtų gyventi, dirbti ir leisti laiką prie jūros. Bet kol kas tiek iš Vyriausybės, tiek iš miesto valdžios matome, kad viskas yra daroma atvirkščiai, norima šį miestą paversti dykyne. O pastačius išorinį uostą Būtingėje, iškėlus miesto centre esančias uosto įmones į Būtingę, atsivertų Klaipėdai neregėtos galimybės. Palei marias būtų galima nutiesti promenadą, o buvusioje uosto teritorijoje įkurdinti paslaugų, IT ir verslo centrus, gyvenamuosius namus, miestas kaip mat atsigautų. O dabar norima miestą tik dar labiau skandinti taršoje ir sunkiasvorio transporto spūstyse. Protu yra nesuvokiama kaip gali patvirtinti išorinio uosto plėtrą Melnragėje, net neįsiklausius į čia gyvenančių žmonių nuomonę.. Tai dar kartą parodo, kad seime sėdi tie, kuriems ant žmonių visiškai nusispjauti. Negana to, dar miestas už tai nieko teigiamo negauna, tik taršą, spūstis, krantų eroziją ir apskritai gražaus vaizdo į jūrą sunaikinimu. Visi, kurie balsuos už išorinį uostą Melnragėje, gali pamiršti mano balsus per rinkimus, kad ir kiek jų būtų, niekas šito jau nebeištaisytų. Vienintelė viltis būtų gerb. Prezidentas Nausėda, jeigu turėtų teisę vetuoti tokį sprendimą.

  5. Per Girulius liks tik Keleivinė geležinkelio atšaka . Tai dėl poilsiautojų iš Lietuvos patogumui . Taip pat ir klaipėdiškių ,priekuliškių , šilutiškių patogumams … Tai yra gerai .

    • Ha-ha, pažadus jau išklausėm kai CKT buvo tik kruiziniai laivai švartuojami, dėkui už gerą širdį.

  6. Įdomu kaip vykdomas bus Centrinės geležinkelio stoties iškėlimo projektas. Nejau viską į Pauoščio kelyną mėgins sukišti?

    • Taip, būtent Pauosčio kelyno plėtros dėka bus sukuriama galimybė iškelti g/ž stotį iš miesto centrinės dalies. Pauosčio stotis didės beveik dvigubai, plėtra miško sąskaita. Tai nebėra Klaipėdos plaučiai, tai bus geležinkelio stotis labiau, nei plaučiai. Taip pat miesto bendruoju planu numatoma pastatyti g/ž apvažiavimą apie Girulius, bet pačioje gyvenvietėje paliekant seną kelią. Matyt, jis bus naudojamas tuščių sąstatų formavimui, gal per jį vyks pilni sąstatai, o apylanka bus naudojama kitaip – visuomenė nėra informuojama. Giruliuose planuojama apie geotermiją, apie spa viešbučius, prestižinius kurortus – bet kur jūs dar Pasaulyje rasite prestižinį viešbutį su spa, kur po langais dieną ir naktį barška vagonai, sirenom žadina šilumvežiai? 58 pilni g/ž sąstatai per parą įvažiuos ir tiek pat išvažiuos, arba kas 10 minučių kurorto svečias galės atsibusti ir tuo pasidžiaugti.

      Visa informacija skelbiama Vyriausybės posėdžio, kuris vyks rytoj, medžiagoje. Skaitykite, domėkitės, vertinkite, stebėkitės ir džiaukitės. Klausimas 31 ir 32 http://lrv.lt/lt/posedziai/lietuvos-respublikos-vyriausybes-posedis-81

    • Nebus jokio geležinkelio stoties iškėlimo, juk parašyta kad 28 metai!!! Tada jau būsim mirę… 🤣

  7. Tai kam tą Budiną meras nuvertė balandžio mėnesį? Už tai kad ant plano koncepcijos parašą padėjo? O pats kaip teisingai čia Gintaras rašo per tą laiko neiko nenuveikė tik makaronus kabino. Net teritorijų neišmušė Klaipėdai…

    • nedirba teritorijų išmušinėtoju ir tai ne jazz festivalis, jam labai patinka konstitucijos rėmai, o tuose rėmuose apie makaronus nekalbama, vadinasi – galima

  8. Ačiū Atvirai Klaipėdai, iki jos atsiradimo net neįsivaizdavau kokio lygio bardakas ir nusikalstamas apsileidimas yra Klaipėdos valdžioje. Ačiū Martynui.

    • Pritariu. Labai ačiū už laisvą žodį. Tik nepavark, nenuleisk rankų, Martynai.Girdžiu bruzdėjimus, kad valdžios šulams nepatinka. Ne vienas jau iš kėdės išlėkė.

  9. Tik Vyriausybės posėdžio išvakarėse meras miestą informuoja apie ką ir kaip “suderėjo” . Bravo, tikrai savalaikis visuomenės informavimas ir demokratiškas įtraukimas į miestui svarbių reikalų svarstymą nuo pat proceso pradžių.
    Tylėjo išrinktasis kantriai, kol čia visas miestas visokiose informacinių dūmų uždangose murkdėsi – chromas tai yra-nėra-yra-nėra ir kokiam gylyje reikia žemę pakapstyti Vitėje kad sužinoti ar pietuose smirda, Dangės skveras tai brangus-tai pilotinis su gruoblėtu granitu, net vakarykštis labai svarbaus dienraščio vedamasis apie visus visuomenininkus kurie neva tai arba šiaip idiotai, bet gal labiau dirba užsienio šalims – ir tas straipsnis “laiku” pasirodė ir čia tinka. Net visa Lietuva labiau domėjosi ką koks abudabis ir už kiek suvalgė ir kas jam už tai nebus, o ne kas iš tikrųjų vyksta ir ruošiama mūsų miestui.

    Visokį ir bet kokį informacinį jovalą mes čia Klaipėdoje mynėm, kraujo tyrimus žmonės daro, aistros taškosi, mums jie net savo nykstamai nulinį proveržį parodė, kad tik naujienų daugiau būtų – o viskas tebuvo tik tam, kad kuo lygiau per Vyriausybę praeitų uosto bendrasis planas ir tie niekiniai “liaudiškai tariant” pažadai miestui .

    Mokinkis, klaipėdieti iš mero – kaip rimti reikalai tvarkomi. Na, tai kas pirmas paklaus mero – kada jis pats apie tą išoperuotą ir niekam neprivalomą “liaudiškai sakant” DSS sužinojo, kaip jam pavyko taip jį “liaudiškai sakant” sutrumpinti, kaip jis tarėsi ir kovojo dėl kiekvieno punkto ir kada bei kokiu būdu jis apie savo žygius informavo miestą? Liaudiškai sakant tegul papasakoja, nes kitaip esam per durni suprasti, tikriausiai.

    • o apie valdžios pažadus – jau matome, kaip jie vykdomi, nors ir pasirašyti…

    • ta proga KBA galėtų rytoj dar vieną moliūgų šventę suorganizuoti – simboliška ir nuoseklu.

    • Anonimui>> ryt negalim, į Vilnių varom, tai tamstai parvešim nusipelniusių Klaipėdai sąrašą tolesniam garbinimui vietoje 🙂 Vyriausybė ir miesto valdžia dėjo ant mūsų pastabų, pastangų, veiksmų – bet šis miestas dar turi parako ir nesirengia mirti tyliai. Jie dar įsitikins savo pačių ir savo sprendimų laikinumu, todėl pasilaidoti labai neskubėkit.

      Kaip benervuotų tie moliūgai – silpnų bendruomenių telkimo veikloje efektyviausios priemonės yra šventės, bendros kaimynų kelionės ir visokie edukaciniai projektai, kur žmonės kažką sukuria kartu. Toks pilietinės visuomenės aktyvumas, tokie ir metodai žmonių aktyvumui skatinti yra veiksmingiausi. Rimti tikslai – tik brandžiai bednruomenei įkandami. Miestų pakasynos į tas bendruomenių atrakcijas šiuo metu dar neįeina. 🙂

      Beje, jeigu kas nors domėsis vietos bendruomenių veikla Klaipėdoje ir KBA veiklos tikslais, kaip pradėti dalyvauti bendruomeninėje veikloje – apie tai šiandien, lapk.26d. kalbėsimės su klaipėdiečiais Vytauto Didžiojo gimnazijoje 18.30 val.
      Žinome, kad ši KBA iniciatyva mieste daug kam nepatinka, bet visus kviečiame ateiti ir padiskutuoti.
      Ką mes, Klaipėdos gyventojai darome ne taip, kad su mumis šitaip niekas nesiskaito?

    • esu nes nieko nesuprantu, niekuom nesidomiu ir likimas man kaip per holovyną- būti išpreparuotam. Bet gal be reikalo taip viešini apie Vytauto Didžiojo gimnaziją – meras sužinos apie susirinkimą ir nuims skalpą direktorei Bronytei. Visoms mokykloms ir švietimo įstaigoms mieste uždrausta įsileisti bendruomenes – čia toks V.Grubliausko viešas UKAZAS. Taip mūsų meras skatina bendruomenių kūrimasį – burkitės ir tarkitės pakrūmėse.

  10. Uosto krova ir gyvenimas šalia jos yra visiškai nesuderinami dalykai. Ką miestas (merelis…) padarė, kad TAIP nereikėtų klaipėdiečiams gyventi?.. Teisingai. Nieko.

    • nes netiesa, darė daug ir intensyviai – sakydavo vis, kad kartą per savaitę derina su KVJUD klausimą, tariasi ir net suplūkęs tūpčiojo ir saugojo, bet kad ne tą (kandidatą į prezidentus). Na ir šiaip stropiai visiems 2 metus makaronus kabino ant ausų. Dirbo. Rezultatas yra. Kita vertus, o ką padarė visos kultūrininkų VŠĮ, Klaipėdos architektų sąjunga, klaipėdiečių rinkti seimūnai, miesto tarybos nariai ir svarbiausia – patys miestiečiai?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt