Vilties ir S. Nėries gatvėse medžių būklės tyrimą su kolegomis atlikęs Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto Miškininkystės skyriaus vedėjas dr. Gintautas Urbaitis viešo jo rezultatų pristatymo metu pripažino, kad galima ir nesivadovauti rekomendacijomis kirsti visus jose stovinčius medžius.

Tačiau, mokslininko teigimu, vis tiek reikėtų imtis gana drastiškų veiksmų – 7-8 metrų aukštyje pjauti sergančių medžių viršūnes ir kiekvienais metais du kartus individualiai formuoti lajas.

Į penktadienį per pietus vykusį tyrimo pristatymą susirinko tiek žmonių, kad buvo beveik pilna miesto Tarybos posėdžių salė.

Klaipėdietis Gintarius Petkus įteikė ne tik oficialų prašymą sustabdyti tokius projektus ir paliko merui juodu kaspinu perrištą medžio gabalą „už gražią medžių priežiūrą”. Martyno Vainoriaus nuotr.

G. Urbaitis akcentavo, kad instituto specialistai tik įvertino medžių būklę, o ką toliau daryti su jais, turi spręsti specialios komisijos, kurias sudaro keleto įvairių institucijų atstovai.

Pasak mokslininko, 120 metų liepų, kiek yra sulaukusios augančios minėtosiose gatvėse, gamtoje nėra daug, tačiau mieste yra daug veiksnių, trumpinančių medžio amžių. Tai ir žiemą barstoma druska, transportas, bet šiems medžiams didžiausias peilis buvo apipjaustymai. Tai buvo daroma du-tris kartus ir dėl to nuo pat viršūnės į medžius įsimetė puvinys.

„Tik laiko klausimas, kada šakos pradės skilinėti, lūžinėti. O žmogui sužaloti ar net užmušti nereikia storos šakos, jei ji krenta iš aukštai. Tie, kurie pavojingi, reikia šalinti kuo greičiau”, – sakė tyrimo vadovas.

Jis akcentavo, kad nors yra Aplinkos ministerijos rekomendacija tais atvejais, kai gatvėje auga daugiau nei pusė prastos būklės medžių, šalinti visus, taip elgtis nėra būtina. Esą didžiąją dalį medžių galima bandyti gydyti.

„Pirmiausia dar kartą reikia septynių-aštuonių metrų aukštyje pjauti viršūnes, nes jų neišlaikys, per didelė laja. Maitinimas pakankamas, gal tik keletas yra silpstančių. Dvejus metus po tokio apipjaustymo medžiai žiauriai atrodys, kol ataugs lajos. Vėliau kiekvienais metais du kartus reikės genėti, formuoti lajas, bus reikalinga individuali priežiūra”, – sakė mokslininkas.

Pristatyme dalyvavusi asociacijos „Klaipėdos žalieji” pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė teigė, jog tyrimas atliktas labai kruopščiai ir tiksliai atskleidė blogos medžių būklės priežastį – prastą genėjimą. Jos nuomone, nereikia vadovautis minėtąja rekomendacija kirsti visus medžius.

Klaipėdietė Rūta Jurkuvienė savo ruožtu dėstė, kad kiekvienas medis su laja yra milžiniškos vertės. Ji ragino Savivaldybės administracijos darbuotojus siekti išsaugoti viską, ką įmanoma.

„Nebūkite pamotės savo miestui. Mums tiesiog skauda”, – sakė moteris.

Tuo metu Gintarius Petkus įteikė ne tik oficialų prašymą sustabdyti tokius projektus, bet ir paliko merui juodu kaspinu perrištą medžio gabalą „už gražią medžių priežiūrą”.

O į susirinkimą atėjusi Nadežda Sitalo siūlė Savivaldybės administracijoje įkurti arboristo etatą.

Savivaldybės administracijos darbuotojai – Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda ir Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė akcentavo, kad niekas medžių dabar nesiruošia kirsti – nerengiami net projektai, nėra tam skirta ir pinigų. Sprendimai, kaip elgtis, esą bus priimami vėliau pasitarus su atsakingomis institucijomis, o projektai būtų pristatomi visuomenei.

Minėtasis tyrimas savivaldybei kainavo 10 000 eurų. Jo metu buvo tirta ir kitose miesto vietose esančių medžių būklė.