Klaipėdai jau rimtai gresia dideli nemalonumai – liko vos dveji metai ir Lėbartų kapinėse nebebus galima laidoti žmonių, o vieta naujoms kapinėms dar net nenumatyta, nes Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybės niekaip neranda bendros kalbos.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Lėbartų kapinių plėsti nebegalima

„Atvira Klaipėda“ jau ne kartą rašė, jog Klaipėdos savivaldybės užsakymu dar 2017 metais buvo atlikta Kapinių plėtros galimybių studija ir nustatyta, kad geriausiu atveju Lėbartų kapinėse esamų plotų naujoms kapavietėms užteks tik iki 2022 metų. Šių kapinių plėtra nebegalima, nes teisės aktai numato, kad vienerioms kapinėms skiriamas plotas negali viršyti 40 hektarų, o Lėbartų kapinės jau dabar užima apie 60 ha plotą.

Studijos rengėjai identifikavo tris geriausias vietas naujoms kapinėms. Visos jos – Klaipėdos rajone, todėl pasiūlyta kreiptis į jo savivaldybę, kad ji taip pat jas pažymėtų rengiamame naujame bendrajame plane.

Konstatuota, kad nuo 2022 iki 2050 metų net ir pesimistiškiausio demografinio scenarijaus atveju naujoms kapinėms reikėtų 92 ha ploto, tad būtina formuoti bent dvejas kapines, nes vienerių plotas negali viršyti 40 ha.

Studijos rengėjai nurodė, kad dėl geologijos ir kitų priežasčių geriausia vieta pradėti kurti naujas kapines yra Klaipėdos rajone, Kretingalės seniūnijoje, prie Sarčių kaimo. Todėl esą Klaipėdos savivaldybė dėl vietos naujoms kapinėms turėtų tartis su Klaipėdos rajono savivaldybe.

Šiemet sausį Klaipėdos rajono tarybos posėdyje miesto norus dėl naujų kapinių išdėstė tuometis Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Jį ir miesto planus rajono politikai pasitiko itin priešiškai. Esą Klaipėda užsimanė šeimininkauti rajono teritorijoje, nes pati nusimatė vietas naujoms kapinėms, o rajono valdžios net neatsiklausė. Esą būtų buvę etiška, jei vietų naujoms kapinėms, gavusi tokį Klaipėdos miesto prašymą, būtų ieškojusi Klaipėdos rajono savivaldybė.

Tikisi, kad prašymai bus išgirsti

„Mes Klaipėdos rajono savivaldybei jau esame parašę ne vieną raštą, buvo ir privačių pokalbių, tačiau kol kas klausimas nėra sprendžiamas. Mūsų noras yra, jog Klaipėdos rajono savivaldybė savo bendrajame plane, kuris dabar rengiamas, numatytų vietas kapinėms. O paskui jau kitas klausimas, kas jas įrengtų – Klaipėdos savivaldybė, o gal privatūs investuotojai“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiutė-Amšiejienė taip pat tikino, jog miestas tikrai neprašo rajono, kad šis naujas kapines įrengtų savo lėšomis. „Mes tik prašome, kad Klaipėdos rajono savivaldybė savo bendrajame plane neužkirstų galimybės įrengti naujas kapines. Jei tai būtų padaryta, miestas savo lėšomis galėtų parengti kapinių įrengimo projektą. Yra įvairių variantų – koncesija, nusipirkti paslaugą, įrengti biudžeto lėšomis. Kiek žinome, laidojimo vietų trūkumo problema aktuali ne tik miestui, bet ir rajonui“, – kalbėjo M. Černiutė-Amšiejienė.

Ji tvirtino, jog aiškaus atsakymo – nei teigiamo, nei neigiamo iš Klaipėdos rajono savivaldybės nesulaukta.

Paskutiniu raštu Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko prašyta susitikti su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku, susitikime turėtų dalyvauti ir abiejų savivaldybių administracijos direktoriai. Susitikimo tikslas – aukščiausiu politiniu lygiu rasti sprendimą dėl naujų kapinių.

„Miesto ir rajono administracinės ribos dažnai kertasi, nes žmonės gyvena ne pagal jas. Klaipėdos miesto ribos yra siauros, todėl net nelogiška viską sudėti į miestą. Žymiai efektyviau būtų, jei kapinės būtų įrengtos rajono teritorijoje, nes joje yra daug žemės ūkio paskirties sklypų, prie kurių neplanuojama jokia plėtra. Tokius sklypus ir pasiūlė studijos rengėjai. Labai tikimės, jog Klaipėdos rajono savivaldybė atsižvelgs į mūsų prašymus, nes bendrojo plano rengimo procedūros jau eina į pabaigą. Dabar esmė yra ne konkreti vieta, o galimybė. Gal mes neradome tinkamos vietos ir ją gali pasiūlyti rajonas. Kai rengėme šią galimybių studiją, tikėjomės bendradarbiauti su rajono savivaldybe, bet sulaukėme priešiškumo“, – aiškino M. Černiutė-Amšiejienė.

Pasigedo bendradarbiavimo

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas patvirtino sulaukęs pasiūlymo priimti Klaipėdos merą ir savivaldybės administracijos direktorių, kad būtų realiai sprendžiamas klausimas dėl kapinių plėtros.

„Mūsų susitikimas turi įvykti, o tada ir bus aiškiau. Mes jau ne kartą svarstėme naujų kapinių klausimą. Miestas formuoja labai aiškų pageidavimą dėl vietos, bet Kretingalės bendruomenė didelio entuziazmo nerodo. Mes suprantame miesto susirūpinimą, bet ir savo bendruomenes turime girdėti. Jei Klaipėda nusiteikusi geranoriškai, mes – taip pat“, – tikino B. Markauskas.

Jis pabrėžė, jog Klaipėdos savivaldybė galėjo anksčiau pradėti bendradarbiauti su rajonu dėl vietų naujoms kapinėms. „O dabar išėjo taip, kad miestas susiplanavo vietas rajone ir viskas. Manome, kad ir be Kretingalės seniūnijos rajone yra vietų, kur galima įrengti naujas kapines“, – kalbėjo B. Markauskas.

Jo teigimu, rajono bendrojo plano sprendiniai nebus patvirtinti anksčiau nei po dviejų mėnesių, nes dar laukia viešo svarstymo procedūra.

„Bendrajame plane tikrai nenumatysime konkrečių vietų, kur turėtų būti kapinės. Jame veikiausiai bus numatyta tik galimybė kai kuriose vietose įrengti kapines“, – teigė Klaipėdos rajono meras.

Teisės aktuose numatyta, kad žmonės gali būti laidojami bet kuriose kapinėse, nepriklausomai nuo to, kur jie gyveno, jei tik jos yra veikiančios. Tad ir naujose Klaipėdos miesto kapinėse, jei tokios bus įrengtos rajone, bus galima laidoti ne tik klaipėdiečius.