Gerbiami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai, kviečiame Jus visus į artimiausias kelias dienas (iki 2019-12-16 ) vyksiančius Klaipėdos miestui, klaipėdiečiams ir visai mūsų trumpai Baltijos jūros pakrantei nepaprastai reikšmingus renginius.
Gruodžio 11 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė pakartotinai bandys patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrąjį planą (BP), kurio sprendiniais numatoma statyti išorinį giliavandenį uostą Baltijos jūroje ties Melnrage.
LR Vyriausybei patvirtinus uosto BP, ir toliau ateityje viduryje Klaipėdos miesto bus vykdomi tokie patys kaip ir dabar krovos darbai, kaip ir dabar čia perkraunat geležį, jos rūdą ir laužą, durpes, cementą, naftą ir naftos produktus, baltarusiškas trąšas ir dar daug daug visokių kitokių kenksmingų, bet užtat brangiai apmokamų, krovinių. Tarša (triukšmas, kvapai, chromu užteršti stadionai ir vaikų darželiai ir t.t.) nuo šių būsimų uosto krovos darbų viduryje Klaipėdos nebus tokie kaip dabar, nes uosto BP sprendiniai numato maksimalią uosto plėtrą su maksimalia beveik keturis kartus didesne jo krova (iki 160 mln. tonų), su atitinkamai proporcingai didėsiančia tarša viduryje Klaipėdos.
Tokia bus Klaipėdos miesto plėtros ir raidos artimiausios ateities „vizija”, kuri planuojama įteisinti jau šį trečiadienį, LR Vyriausybei patvirtinus uosto BP.
Uosto BP sprendiniai turės tiesioginį, neigiamą, reikšmingą ir ilgalaikį poveikį visam Lietuvos pajūriui nuo uosto šiaurinio molo iki Latvijos sienos. Tai – pati tikriausia Lietuvos pajūrio krantų ekologinė katastrofa. Deja, tokie yra uosto BP sprendiniai ir būsimas jų poveikis aplinkai ir žmonėms.
Patvirtinus uosto BP, šio teritorijų planavimo dokumento sprendiniai įgaus aukščiausią – valstybės lygmenį ir taps privalomais visų kitų žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų atžvilgiu. Visų pirma, ir tai svarbiausia, – Klaipėdos miesto teritorijos bendrojo plano keitimo projekto atžvilgiu.
Jei LR Vyriausybė trečiadienį patvirtins uosto BP, tai Klaipėdos BP projekto autoriams liks tik pastelinėmis spalvomis pailiustruoti ir paaiškinti klaipėdiečiams, koks “Gėris” jų laukia dar keletą dešimtmečių ateityje gyvenant palei uosto tvorą ir rekordiškai kasmet didėjant uosto taršių, birių, skystų, degių, nuodingų ir sprogių medžiagų krovai viduryje miesto.
Dar reikės Klaipėdos BP numatyti, o po – ir realiai iškirsti apie 30 hektarų Melnragės – Girulių miško būsimai geležinkelio infrastruktūrai, kuri bus reikalinga maksimalios uosto plėtros aptarnavimui. Daug dar ko reikės Klaipėdai padaryti tai maksimaliai uosto plėtrai įgyvendinti pagal Uosto BP sprendinius, tik nuo to klaipėdiečių gyvenimas palei uosto tvorą ir ne tik keisis tik į blogąją pusę.
Parengto Klaipėdos BP sprendinių viešinimo procedūra – susirinkimas įvyks 2019-12-16 savivaldybėje, deja jau po LR Vyriausybės posėdžio, jau žinant apie patvirtintą (o gal?..) uosto BP. Bet jame taip pat būtina dalyvauti.
Tarp LR Vyriausybės posėdžio (2019-12-11) ir Klaipėdos BP viešo susirinkimo (2019-12-11) įvyks dar vienas su uosto BP ir Klaipėdos BP susijęs renginys: I Melnragės bendruomenė šeštadienį, t. y. 2019-12-14, 13 valandą, ant šiaurinio molo kviečia visus klaipėdiečius, neabejingus savo miesto ir Lietuvos pajūrio likimui, į akciją „Apjuoskime rankom Baltijos jūrą“.
Akcija organizuojama palaikant KBA raštą LR vyriausybės atstovams ir siekiant sustabdyti pasekmes Baltijos jūros krantams, medžių kirtimą, plečiantis uostui. Norima LR vyriausybės atstovams parodyti klaipėdiečių nusistatymą – neleisti statyti išorinio uosto Melnragėje, o vietoj to rinktis kitą alternatyvą.
Gerbiami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai, gerbiama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pozicija ir opozicija, gerbiamos visos Klaipėdos miesto politinės partijos, judėjimai, organizacijos, bendruomenės! Miesto BP sprendiniai ir ypač – uosto BP sprendiniai negrįžtamai nulems Klaipėdos ateitį keletui dešimtmečių į priekį. Miesto BP ir Uosto BP sprendiniai nulems ne tik mūsų, bet ir mūsų vaikų ir anūkų ateitį bei jų gyvenamosios aplinkos sąlygas ir kokybę Klaipėdos mieste.
Gerbiami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai, neabejingi savo miesto likimui klaipėdiečiai! Jūs labai laukiami ir šį trečiadienį (2019-12-11) 13 valandą prie LR Vyriausybės, ir kitą pirmadienį (2019-12-16) 17 valandą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje, ir po savaitės šeštadienį (2019-12-14) 13 val. protesto akcijoje ant šiaurinio molo Melnragėje.
Uostas turi plėstis. Jei plėsis uostas plėsis ir miestas. Sutinku su ankstesniu pašnekovu, tarša yra tik techninis klausimas ir nieko neturi bendro su uosto plėtra. Be kita ko, jei uostas išsikels toliau į jūra tai mažiau nukentės ir miesto gyventojai.
Uostas turi plėstis. Jei plėsis uostas plėsis ir miestas. Sutinku su ankstesniu pašnekovu, tarša yra tik techninis klausimas ir nieko neturi bendro su uosto plėtra. Be kita ko, jei uostas išsikels toliau į jūra tai mažiau nukentės ir miesto gyventojai.
Pletra reikalinga tik turtuoliam ir bla bla bla. Nepletra labiausia rekalinga (ne)turtuoliam, kurie turi 4-5 aukstu namus pasistate ant kopu 1oj melnarageje. Gyveno po 15-20 metu, niekas netrugde, tarsu nematavo laimingi, nezinia is kur leidimus tokiom statybom gave , ar pajamu tokioj vietoj isigyti nekilnojamaji turta (paskaicius komentarus atrodo jo ten gyvena eiliniai vadybininkai su lizingine KIA ir gaudami vidutini menesini atlyginima, arba pensininkai arba daugiavaikes , pasalpas gaunancios seimos).
Tai užbetonuokim visa Lietuvos pajūrį nuo Latvijos iki Klaipėdos, ir galėsime pasiekti 500.000.000 tonų per metus krovą, o tai gerai gyvensime…..
Vėžys pradėjo daugintis nuo to laiko, kai Butkevičiaus laikais buvo priimtas įstatymas, leidžiantis valstybinėms BP planams būti aukščiau savivaldos planus. Jis ir toliau sėkmingai plečiasi keičiant įstatymus taip, kaip norisi ir stumiant savo planus kaip norisi, nes klerkų atsikalbinėjimo lygis yra aukčiau visko. Ir jokios darnos tarp miesto ir uosto nebuvo ir nebus tol, kol leisime vėžio navikui plisti. O tie, kas yra prikišę nagus prie jos plėtros bus visiems laikams įrašyti į juodąjį istorijos sąrašą kaip „Gėrio” kūrėjai mūsų unikalaus pajūrio sąskaita.
Tai klausimas kam Giruliose gyliavandenis uostas. Su Rusia priešai. Tai ka kraus ir kur? Va čia tai juokelis. Bus kai su Vilniau stadionu. Statė nedastatė. Pinigus išplovė ir dar plauna…
Rusijos geležinkelių operatorius „Novotrans“ transporto savaitės forume Maskvoje pristatė grandiozinį projektą „Lugaport“.
Jo tikslas esantis iš rytinės Baltijos šalių uostų ištraukti paskutinius rusiškus krovinius – anglis, medieną, metalą ir grūdus ir siųsti juos per „Novotrans“ siūloma kurti terminalą.
Šio metu uostas apkrautas 70 procentu. Nera kuo krauti. Bet reikė dar sunaikinti Melneragė nuplauti milionus ir galimai gabenti atliekas iš Europos. Užteršė Vitės kvartala. Milioneriai pelnus pasisavino o valyti uosta paliko mokesčiu moketojams. Nuodijo apie 20 metu. Vet tarnybos ir savivaldybė slepė tuos faktus. Atstovauja gaunantiems milioninius pelnus
Pletra reikalingi turtoliams gaunantiems pelnus iš uosto krovos. Mums žmonėms nereikalinga pletra. Papasakok ar ne chemines atlekas ateityje gabensit į Lietuva. ?Ar bananams uosto pritruko?pasaku ne pasakok.
Investavimas į vienintelio Lietuvos uosto infrastruktūrą yra būtinas ir neišvengiamas. Manilpuliavimas ekologija, kad uosto plėtra yra blogis – tai tik trumpalaikės naudos siekis ir trumparegiškas požiūris į ilgalaikę visos šalies raidos perspektyvą. Taip, birių prekių krova yra tarši. Bet tai techninė problema, kuri įveikiama techniniais sprendimais. Lietuvos apgyvendinimo tankis yra vienas mažiausių pasaulyje (44 žm./kv.km), 10 kartų mažesnis nei Olandijoje. Tad yra galimybė gyventi pakankamai erdviai ir atokiau nuo taršos židinių. Klaipėda aktyviai plečiasi į Rytų pusę statant vienbučius ir daugiabučius namus, ten ekologija gera. Taip, kad visi protesto argumentai yra silpni ir didelio palaikymo tikrai nesusilauks. Nenoriu kurti sąmokslo teorijų, bet gal iš tikro kažkas yra labai suinteresuotas, kad Lietuva nevystytų arba labai lėtai vystytų uostą.