Mums rašo

Dėl uosto bendrojo plano – dar vienas bendruomenių kreipimasis

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2019-11-29


Klaipėdos bendruomenių asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Ramašauskas penktadienį dėl uosto bendrojo plano kreipėsi raštu į prezidentą, premjerą, ir Vyriausybės ministrus.

Pateikiame šio kreipimosi tekstą:

Atskirai rengiami Klaipėdos miesto ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrieji planai lemia darnaus vystymo principų neatitinkančią, nekoordinuotą ir nekompleksišką plėtrą mūsų mieste.

Klaipėdiečiai nerimauja, kad Klaipėdos jūrų uosto bendrojo plano sprendiniai, kurių tvirtinimas š. m. lapkričio 27 d. Vyriausybės posėdyje buvo atmestas, tačiau yra numatomas pačiu artimiausiu metu patvirtinti, ženkliai pablogins gyvenamosios aplinkos sąlygas. Plano sprendiniai turės neigiamą įtaką gyventojų sveikatai ir gyvenimo mieste kokybei. Didžiulė žala numatoma ir gamtiniam karkasui, ypač Baltijos pakrantei šiauriau Klaipėdos, kur pasekmės, numatomos dėl krantų erozijos, kompetetingų specialistų yra įvardinamos kaip Tiesioginės-Neigiamos-Reikšmingos-Ilgalaikės, o minėto bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo pasekoje Baltijos ir Kuršių Nerijos krantų erozijos suvaldymo priemonės numatomos visiškai neadekvačios būsimų pasekmių mastui.

Mes, Klaipėdos bendruomenių asociacijoje bendrų tikslų siekimui suvienijusios pajėgas Klaipėdos miesto vietos bendruomenės, nesame nusistatę prieš jūrų uosto plėtrą ir suvokiame šio strateginio šalies ekonomikos subjekto svarbą ir būtinybę Klaipėdos uostui išlikti konkurencingu. Netgi atsižvelgiant į tai, mes, kaip visuomenė, vis tiek privalome sąžiningai atsakyti į klausimą kokia bus siekiamų ekonominių tikslų kaina pajūrio ir Klaipėdos miesto fizinei, gamtinei, socialinei bei urbanistinei aplinkai, kurioje mes, klaipėdiečiai, gyvename.

Klaipėda siekia tapti moderniu, patraukliu uostamiesčiu, o ne patvoriu, aptarnaujančiu niekaip nesugebantį pramoninės taršos suvaldyti ir agresyvią plėtrą miesto sąskaita vykdantį uostą.

Ieškodami atsakymo į šiuos klausimus, mes aktyviai dalyvavome Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano svarstymo procesuose, teikėme siūlymus ir pastabas, dalyvavome diskusijose ir tuo metu įsitikinome, kad planavimo procesas vyksta ir jau pasiekė galutinę tvirtinimo stadiją nežiūrint į tai, kad nėra parengta objektyvi šio ekonominės plėtros projekto naudos-kaštų analizė, o į Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepciją yra perkeliami nekorektiški ir akivaizdžiai klaidinantys ekonominio pobūdžio duomenys, kurie lems pasirinkimą giliavandenio uosto statybos lokacijai nustatyti.

Ekonominė finansinė galimybių studijos dalis nėra atnaujinta, nors nuo 2011 metų keitėsi ne tik sąlygos, bet ir numatomų darbų apimtys – ir tai patvirtina net patys planavimo organizatoriai. Dokumente „Atnaujinta Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija” (Priedas Nr.1) pateikiama kaštų-naudos analizė yra klaidinanti dėl šių priežasčių:

a) Lyginami skirtingo dydžio investiciniai projektai kaip lygus su lygiu, skaičiuojant kaštus vien pirmam statybų etapui Melnragėje 93 ha terminalų plote, o Būtingėje skaičiuojami abu išvystymo etapai daugiau nei dvigubai didesniame terminalų plote – 189 ha. Taip gauti investicijų poreikio skaičiavimai ir atitinkamai abiejų alternatyvų naudingumo skaičiavimai yra klaidinantys ir privalo būti koreguoti.  Antros alternatyvos vertinimui naudojami Būtingės išlaidų suma 1.163,8 mln.EUR ir pirmos alternatyvos Melnragės išlaidų suma 619 mln.EUR yra paskaičiuotos klaidingai (Priedas Nr.1, psl.15) ir neturėtų būti naudojamos naudos-kaštų vertinimui.

b) Klaipėdos uosto įplaukos kanalo modernizavimo kaštai – 94,7 mln. EUR yra priskaitomi Būtingės investicijų sąmatai. Tai prieštarauja bet kokiai ekonominei logikai ir iškreipia išlaidų skaičiavimo rezultatus. (Priedas Nr.2)

c) Skaičiavime teigiama, kad molų įrengimas maždaug 15 m gylyje Melnragėje kainuos tiek pat (apie 179 mln. EUR), kaip panašios apimties molų įrengimas mažuose gyliuose, besiribojančiuose su kranto juosta Būtingėje. Tai jokios ekonominės logikos neturintis teiginys, akivaizdi klaida, jeigu ne manipuliacija. (Priedas Nr.2)

d) Atliekant investicijų skaičiavimus, nebuvo vertinami aplinkosaugos kaštai, kuriuos patirsime, įrengdami kietąsias krantų erozijos valdymo priemones visame pajūrio ruože į šiaurę nuo Klaipėdos ir nuolatos jas remontuodami dėl jūros poveikio. Aplinkos ministerija, kurios atsakomybėje tai yra, iki šiol neturi jokios studijos, kuri atsakytų kurie kranto ruožai bus pažeisti, kokios priemonės erozijos valdymui (kietosios priemonės – bunų sistemos, ar bangolaužiai, ar apsauginės sienos) bus reikalingos ir bent apytiksliai kiek jos kainuos. Iki šiol vadovaujamasi SPAV ataskaitos nuostatomis, kurios teigia, kad visus erozijos procesus bus galima suvaldyti įrengiant žabtvores kopose ir supilant dirbtinį sėklių ties Šiaurine išorinio uosto riba. Tai seniai paneigta krantotvarkos specialistų, tačiau Aplinkos ministerija ir planavimo organizatoriai atsisako į tai reaguoti. Kaštai, kuriuos patirsime įrengiant kietąsias krantų erozijos priemones visame pakrantės ruože į šiaurę nuo Klaipėdos, bus reikšmingi ir privalo būti deramai įvertinti dar bendrojo plano rengimo etape.

e) Investicijų vertinime nebuvo nustatomos kompensacijos už valstybės reikmėms paimamą būstą ir žemės sklypus. Vėlgi – manipuliuojama ekonominio pobūdžio duomenimis, siekiant pritempti nekorektišką skaičiavimą prie reikiamo rezultato. (Priedas Nr.2)

f) Ekonominiame vertinime nėra atsižvelgiama į kaštus, kurie bus reikalingi įrengiant emisijų, triukšmo, vibracijų kompensavimo priemones prie uosto krovinių transporto koridorių, jau šiuo metu einančių tiesiog per gyvenamus rajonus, ar su jais besiribojančių. Yra žinoma visa šių reikalingų sprendimų geografija mieste, tačiau joks šio pobūdžio kaštų vertinimas nėra atliekamas. Numatyta, kad 12800 sunkvežimių ir 58 pilni geležinkelio sąstatai turės įvažiuoti į miestą ir išvažiuoti kiekvieną parą. Neatleistinai naivu tikėtis, kad miesto gyventojų gyvenimo kokybė dėl to nenuketės, akivaizdu kad kompensacinės priemonės tikrai bus taikomos, tačiau į projekto preliminarius kaštus tai neįskaičiuota.

g) Ekonominiame vertinime nėra duomenų apie kaštus, sietinus su turizmo ir rekreacijos industrijos netekimais Palangoje, Šventojoje, Pajūrio regioniniame parke ir susietais su katastrofišku šio projekto poveikiu pajūrio paplūdimiams. Šie praradimai ir kaštai turi būti bent apytiksliai paskaičiuoti dabar, o ne vėliau, kai eisme paskui pasekmes ir vertinsime jau įvykusius nuostolius.

Gerbiamieji, neturint objektyviai ir kvalifikuotai parengtos ekonominio pobūdžio informacijos, neįmanoma padaryti motyvuoto sprendimo šiuo ekonominiu ir strateginiu klausimu. Mūsų valstybė nusipelno labiau atsakingo ir kvalifikuoto požiūrio į strateginės svarbos planų ir projektų vystymą.

Prašome skirti jūsų dėmesį ir pastangas užtikrinant, kad ir šis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis planas pradėtų atspindėti ne tik organizatorių optimistinius lūkesčius, bet ir realius kaštus bei pasekmes, sietinas su tų lūkesčių realizavimu ir ne taip pražūtingais Klaipėdos miestui ir pajūriui, kaip planuojama šiuo metu.

Prašome atidėti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano tvirtinimą, ir jį papildyti atnaujinta bei objektyviai patikslinta ekonomine dalimi, būtina giliavandenio uosto lokacijos parinkimui per Lietuvos Respublikos bendrojo plano rengimo procesą.

Mes, Klaipėdos miesto vietos bendruomenės, esame pasirengę dalyvauti konstruktyviame procese, kaip tai numatyta galiojančiame dokumente „Lietuvos urbanistinės plėtros politikos pagrindinės kryptys ir jų įgyvendinimo rekomendacijos“.


2019-11-29

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt