Klaipėdoje norima dar aiškiau įamžinti Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus atminimą – siekiama jam pastatyti paminklą. Tačiau dar neaišku, kurioje vietoje jis galėtų atsirasti, kas turėtų jį finansuoti. Be to, yra abejojančių M. Jankaus sąsajomis su Klaipėda, todėl esą yra labiau paminklų nusipelniusių žmonių.

Martynas Jankus.

Klaipėdos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija antradienį pritarė idėjai uostamiestyje pastatyti paminklą M. Jankui, tačiau nurodė, kad tolimesnių žingsnių turi imtis idėjos iniciatoriai – Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyrius.

Jo pirmininko pavaduotojas Benas Volodzka idėją ir pristatė komisijai. „Vilnius turi paminklą Jonui Basanavičiui, o Klaipėda turi turėti paminklą Martynui Jankui, nes jie abu yra Didžiosios ir Mažosios Lietuvos patriarchai, lietuvybės puoselėtojai. Kaip buvo gražu, kai Prezidentas Gitanas Nausėda savo inauguracijos iškilmes pradėjo prie J. Basanavičiaus paminklo, nes jis yra lietuvybės simbolis. Manome, kad M. Jankaus paminklas Klaipėdoje taip pat taptų ta vieta, prie kurios galėtų vykti įvairūs istoriniai renginiai“, – kalbėjo B. Volodzka.

M. Jankaus atminimas Klaipėdoje jau yra įamžintas. Jo vardu pavadinta gatvė, o ant Šaulių gatvėje esančio namo atidengta atminimo lenta. „M. Jankus yra neeilinė asmenybė ir jam tokio įamžinimo nepakanka, todėl ir siekiame, kad atsirastų paminklas“, – teigė B. Volodzka.

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška priminė gerą pavyzdį – Vydūno paminklą. Jam sukurti ir pastatyti reikalingas lėšas surinko iniciatoriai, o aplinką, kurioje paminklas atsirado, sutvarkė savivaldybė. Todėl jis teiravosi, kas finansuotų paminklą M. Jankui. „Neatmesčiau, kad savivaldybė viską galėtų padaryti savo pinigais. Juk daug čia ir nereikia, užtektų kokių 100 tūkst. eurų“, – skaičiavo B. Volodzka.

Tačiau komisijos nariai ragino paminklo M. Jankui iniciatorius ieškoti privačių rėmėjų, nes esą negalima visko finansuoti miesto biudžeto lėšomis. „Mes, Mažosios Lietuvos reikalų taryba, jau finansavome atminimo lentos M. Jankui atsiradimą, tai kainavo apie 4000 litų. Negalime taip švaistytis pinigais“, – B. Volodzka buvo įsitikinęs, jog paminklui pinigų turi būti skirta iš miesto biudžeto.

Komisijoje nesutarta ne tik dėl finansavimo, bet ir dėl vietos, kur paminklas galėtų atsirasti. Visuomenininkas Algimantas Švanys siūlė, jog geriausia vieta, reikalaujanti mažiausiai investicijų, yra skverelis prie J. Karoso muzikos mokyklos.

Tačiau komisijos nariai aiškino, kad šiaip sau išrinkti vietos negalima. Esą Klaipėdos savivaldybėje yra parengta senamiesčio ir istorinės miesto dalies schema, kurioje aiškiai nurodytos vietos, kur mieste gali atsirasti meniniai akcentai. Iš nurodytų vietų išsirinktąją dar turi patvirtinti ir Įvaizdžio komisija.

Todėl Komisijoje sutarta tik pritarti išsakytai idėjai dėl paminklo M. Jankui, o tolimesnių žingsnių rekomenduota imtis patiems iniciatoriams. Jie turi kreiptis į Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, kad šis pavestų savivaldybės administracijai parengti miesto tarybos sprendimo projektą dėl pritarimo M. Jankaus paminklui.

„Aš labiau norėjau, kad iki Klaipėdos sukilimo šimtmečio 2023 metais būtų įamžintas Jono Budrio atminimas. Tie, kas yra tarnavę kariuomenėje, supranta, koks svarbus šio vyro vaidmuo buvo Klaipėdos sukilime. Bet Benas mane įkalbėjo, jog geriau reikia įamžinti M. Jankų“, – atvirai prisipažino Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Petras Šmitas.

V. Juška replikavo, jog idėjų ši taryba turi 15 metų į priekį, o jos kainuoja ne vieną milijoną eurų.

Beje, komisijos posėdyje nedalyvavęs jos narys istorikas Vasilijus Safronovas savo nuomonę apie paminklą M. Jankui atsiuntė raštu. Jis stebėjosi, kodėl Mažosios Lietuvos reikalų taryba žūtbūt nori paminklo M. Jankui, nors jo sąsajos su Klaipėda yra tik fragmentiškos.

„Šio istoriko ambicijos užgožia objektyvų požiūrį“, – paprašytas pakomentuoti V. Safronovo nuomonę aiškino B. Volodzka.

Mažosios Lietuvos reikalų taryba sieks, jog paminklas M. Jankui Klaipėdoje būtų atidengtas 2023 metais.

Informacija

Martynas Jankus gimė 1858 m. rugpjūčio 7 d. Bitėnuose (Šilutės raj.). Iš gana vargingos, bet tvarkingos ir stropios šeimos kilęs jaunuolis pats sugebėjo išmokti daug kalbų ir įgyti literatūrinių žinių.

Vokiškai skaitydavęs mokslinius darbus, M. Jankus nusprendė, kad tokie tekstai turi būti prieinami ir lietuviškai kalbantiems žmonėms. Visą turtą ir ūkio pajamas skyrė spaudos leidybai ir platinimui. Aktyviai siekė prijungti Klaipėdos kraštą prie Didžiosios Lietuvos, todėl vadintas Mažosios Lietuvos patriarchu.

Kaip Lietuvai lojalus lietuvininkų veikėjas, 1920 m. įtrauktas į Lietuvos Tarybą ir dalyvavo propagandinėje veikloje Lietuvai rengiantis jėga prisijungti Klaipėdos kraštą.

1922 m. pabaigoje M. Jankus tapo vadinamojo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto, kuris savo veikla maskavo Lietuvos dalyvavimą Klaipėdos sukilime, pirmininku.