Susisiekimo viceministras Gytis Mažeika išpildė šią savaitę Vyriausybė posėdyje, kai buvo tvirtinamas Klaipėdos uosto bendrasis planas (BP), duotą pažadą jau penktadienį atvykti į uostamiestį ir kalbėtis miestui svarbiais klausimais.
Tačiau iš komentarų, žiniasklaidai duotų po jo ir Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko susitikimo, susidarė įspūdis, kad bene visas dėmesys dabar skiriamas miesto BP, o ne pagal savivaldos pageidavimus surašytam vadinamajam dalykinių sąlygų sąvadui (DSS), dėl kurio pastaruoju metu ir buvo laužoma daugiausiai iečių.
„Kalbėjome apie Klaipėdos miesto bendrąjį planą, mūsų tikslas yra rasti bendrus sprendimus, kad Klaipėdos miestas turėtų ilgalaikį dokumentą, kad galėtų vystytis sistemiškai. Tam reikės galbūt papildomų pokalbių, bet mūsų nusiteikimas yra, kadangi daug klausimų yra susiję su uostu, mūsų srities įmonėmis, tų sprendimų ilgai neužtempti. Buvo labai produktyvus pokalbis. Dar po poros pasitarimų ir kartu su mūsų įmonėms, manau, kad rasime sprendimą, kaip padėti Klaipėdos miesto bendrajam planui, kad jis būtų patvirtintas, padėti Klaipėdos miestui vystytis. Nebus jokių girnapusių. Meras bando užbėgti už akių. Aš tam ir atvažiuoju, kad iš anksto turėtume pokalbį, jau dabar bandome ieškoti sprendimų. Jei reikės, susėsime dar ne kartą, kad kitais metais miesto bendrasis planas būtų patvirtintas”, – po uždaro pasitarimo sakė viceministras.
Pasitikslinus, koks gi DSS programos įgyvendinimo likimas, jis teigė, jog bus „nuolat žengiama koja kojon su savivaldybe” ir jei reikės kokių nors jos patobulinimų, jie ir bus daromi.
„Tai programinis dokumentas, kurio reikia laikytis, bet kurį bus galima koreguoti”, – teigė G. Mažeika.
„Reikia džiaugtis, kad tokie pasitarimai vyksta. Pagrindinis jo leitmotyvas – miesto bendrojo plano aspektai, niuansai. Čia jau galėtų būti vertinama kaip ryškus uostamiesčio pavyzdys, kada ieškoma sprendinių, kurie padėtų miesto bendrojo plano tvirtinimui. Aš labai noriu tikėti, kad tiki visi, kad jei skęs miestas, tai jis vienas nepaskęs. Arba visi plaukiam ir išplaukiam, arba yra kitas scenarijus. Svarbiausia, kad tiek ministerija, tiek kitos jos institucijos nėra nusiteikusios taip, kad patvirtinome uosto bendrąjį planą, o jūs kapstykitės kaip norit. Toks ženklas jau yra pozityvus”, – teigė meras V. Grubliauskas.
Paklaustas, ar visgi buvo kalbėta apie DSS programos įgyvendinimą, jis teigė, jog tai, „kaip poteriai, kuriuos kiekvieną kartą sukalbi prieš diskusiją ir po diskusijos”.
„Jos stebėjimas yra ilgalaikis procesas, ji nėra nurašyta istorijai ar į nuostolius”, – teigė meras.
://m.facebook.com/story.php?story_fbid=2840463039310973&id=100000419133451
#LietuvosPajūris #KlaipėdosUostas #BendrasisPlanas #Vyriausybė ?????
ŠIĄ SAVAITĘ VYRIAUSYBĖ netiesiogiai PARDAVĖ LIETUVOS PAJŪRĮ KINIJAI ?❌
Lietuva yra Kinijos šilko kelio dalis. Tokie projektai kaip Railbaltica ir Uosto plėtra, mažiausiai yra skirti gyventojams…daugiausia – šimtams, tūkstančiams krovinių per dieną.
Vardan „ženklių” Kinijos ir kitų investicijų, NEPAISANT TIESIOGINIŲ, ILGALAIKIŲ, NEIGIAMŲ IR REIKŠMINGŲ UOSTO PASEKMIŲ LIETUVOS PAJŪRIUI, šią savaitę Vyriausybė patvirtino bendrąjį Klaipėdos uosto planą – 11 už, 2 susilaikė.
Architektas EDMUNDAS BENETIS: „Įgyvendinus šito bendrojo plano sprendinius prasidės Lietuvos pajūrio kranto erozija iki pat Latvijos pasienio (50km).”
❌Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija nederino Uosto bendrojo plano tris kartus ir pateikė 41 neigiamą pastabą.
❌Klaipėdos miesto savivaldybė nederino uosto plano du kartus ir pateikė 25 neigiamas pastabas.
❌Palangos savivaldybė taip pat siuntė savo pastabas dėl neigiamo Uosto poveikio aplinkai.
☝️Kalbama apie teritoriją, kuri sudaro 15 proc. Lietuvos turizmo išteklių.
?Jau vien sekančiais metais Palangos savivaldybė tvarkys 2,5km pajūrio ruožo, kuriam supilti smėlio reikės už 3,5mln Eur.
– KAS NEŠ ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVOS PAJŪRIO KATASTROFĄ? TU? VYRIAUSYBĖ? KINAI? MŪSŲ VAIKAI?