[vc_row][vc_column][vc_column_text]Klaipėdiečiai šią savaitę galėjo pastebėti naujus miesto augintinius – tarsi iš statinio personifikuoto užmaršties skausmo Liepų gatvė 16 gruodžio 16 d. išaugo 6 metaliniai balandžiai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali sukelti ir šikšnosparnių iliuziją. Tačiau tai visai ne antgamtiškos tvarinijos gretų papildymas, o meno akcija, kurios tikslas yra išreikšti menininkų protestą.

Tai Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuojamos šiuolaikinio metalo meno laboratorijos „MAZGAS-JŪRA. Metalistai“ dalis. Šio projekto tikslas yra aktualizuoti metalo meno problematiką šiuolaikiniame mene bei paskatinti kūrėjus identifikuoti Klaipėdos miesto kultūrinį, istorinį, meninį savitumą.

Ingridos Mockutės-Pocienės nuotr.

Legendinės grupės „Antis“ eilutė „Balandžių daug Ukmergėj…“ įkvėpė metalo menininką Andrių Janulį sukurti metalinius origami karvelius, kurie primontuoti prie buvusio centrinio Klaipėdos pašto langų grotų tarsi klausia, ar šio pastato laukia toks pats likimas kaip ir kito apleisto pašto Klaipėdos senamiestyje, kurį klaipėdiečiai taip pat bandė išsaugoti, bet bergždžiai – kol pagrindiniame dėmesio centre parduodamas Klaipėdos centrinio pašto pastatas, prigeso iniciatyvos dėl vadinamojo Balandžių pašto. Klaipėdos miesto savivaldybė, prieš tai išreiškusi norą jį įsigyti, didesnių pastangų tai padaryti šiuo metu nerodo, o AB Lietuvos pašto atstovai teigia, kad ir šis objektas greitai atsidurs aukcione.

Balandžių paštu vadinamas Lietuvos pašto skyrius Aukštojoje g. 13 buvo uždarytas 2018 m., kai AB Lietuvos paštas paskelbė, kad šios patalpos bus parduodamos. Visuomenė pasipiktino, nes paštas buvo turistų traukos objektas, turtingas savo istorija ir patalpų eksterjere ir interjere integruotų meno kūrinių gausa.

Strategiškai svarbiuose miesto taškuose esantys pastatai – miesto simboliai – bado akis ir daugumos politikų atsimenami tik artėjant rinkiminėms kampanijoms. Per savivaldybės langus matomi metaliniai taikos pasiuntiniai turėtų priminti valdžios atstovams apie jų nebaigtus darbus.

Šiuo metu patalpos Klaipėdoje nyksta kartu su visu kultūros ir meno paveldu. Kad gyvuotų pastato legenda, turi žūti jo funkcionalumas, kuris dingdamas keršija už tai, kad buvo apleistas ir savo mirtimi meta iššūkį galėjusiems jį išsaugoti. Nuo šio paradokso norima apsisaugoti apjuosiant senąjį paštą apsauginėmis juostomis, kad nykimas būtų saugus bent jau praeivių atžvilgiu. Tiesa, miestelėnai atsimena jau dešimt metų matantys ant šaligatvio byrančias pašto čerpes ir plytas. Prarastas pragmatiškajai naudai, bet atrastas menui, pastatas įgauna mistišką autonomiją.

Išskirtinumas tampa buvimo įrodymu. Ar miesto išskirtinumu tada tampa jo nesugebėjimas išsaugoti ypatingą reikšmę turinčius pastatus. Šiuolaikinėje visuomenėje viskas matuojama naudos, pelno ir funkcionalumo matais, tad komercinės estetikos neatitinkantys statiniai, kuriuos išlaikyti kartais atsieina brangiau negu iš jų gaunama nauda galėtų tai atlyginti, yra „nesuvartojami“, nebepajėgūs dalyvauti verslo žaidimuose. Origami balandžių sparnai galėtų pakelti senuosius pašto rūmus, išskraidinti juos į kitą erdvę, kurioje dar galima sustoti, palaukti, laikinai nebūti vertinamam kaip prekei.

Politikos teoretikas Tomas Peinas sakė, kad geriausia valdžia yra ta, kuri valdo mažiausiai. Tačiau turime pripažinti, kad valdžios aplaidumas irgi neatleistinas.

Aukcionuose parduoti greitai bus ir Kauno bei Vilniaus centriniai pašto pastatai. Modernybės amžiuje suprantamas toks pašto kaip institucijos sunykimas, bet net politikai teigia, kad šiuose istoriškai ir architektūriškai vertinguose statiniuose turėtų bent simboliškai likti pašto skyriai. Jų atsisakius, nukertamas istorinis miesto komunikacijos laidas.

Galima pajuokauti, kad gal senojo pašto vietoje galėtų įsikurti „Google“ ar kokios kitos technologijų įmonės, garsios savo teikiamomis elektroninio pašto paslaugomis, filialas – tarsi paminklas dabar vykstančiam valdžios ir verslo nesusikalbėjimui. Masinės informacijos kultūra pradedama suvokti kaip vienintelė galima kultūra: nuo pirmųjų pašto karvelių iki paskutinio užblokuoto elektroninio pašto brukalo (spamo).

Pasak „MAZGAS-JŪRA. Metalistai“ kuratorės Neringos Poškutės-Jukumienės, šis projektas yra tęstinis, tad ir toliau numatoma kviesti profesionalius menininkus, kurie kurtų, pažintų, tyrinėtų ir skleistų unikalią Klaipėdos kultūrą šiuolaikiniais metalo meno principais. Derinamos galimybės įvairius metalo kūrinius eksponuoti skirtingose miesto vietose ištisus metus, o Andriaus Janulio balandžius Liepų gatvėje galėsite aplankyti net iki pavasario.

Ingridos Mockutės-Pocienės nuotr.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”115723,115724,115725,115726,115727,115728,115729,115730,115731,115732,115733,115734,115735,115736,115737,115738,115739,115740,115741,115743,115744,115745″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]