P0

Nuomonės

Urbanistinis identitetas ateina per teritorijos genetinį kodą (5)

Edmundas Benetis, architektas
2019-12-18


Pirmadienį Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos salėje įvyko parengto Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo plano (BP) keitimo viešas susirinkimas, kuriame projekto rengėjai iš UAB „Urbanistikos” (pagrindinis pranešėjas – projekto vadovas Saulius Motieka) pristatė parengto projekto sprendinius ir gana nerišliai atsakė į negausius gausiai susirinkusių klaipėdiečių klausimus.

Klausimų ir pasisakymų dėl svarbiausio miesto teritorijų planavimo dokumento sprendinių, visai tikėtina, būtų buvę gerokai daugiau, jei ne keista susirinkimo darbotvarkė, kurioje kažkodėl pasiūlymų teikimams ir pasisakymams… nebeliko vietos. Kadangi susirinkimui arogantiškai pirmininkavusi Mantė Černiutė-Amšiejienė nuoširdžiai trukdė pasisakantiems teikti pasiūlymus nuolat pertraukinėdama juos, tai suteikdama, tai nesuteikdama susirinkimo dalyviams galimybę pasisakyti, tad neišsakytų pastabų ir pasiūlymų dėl projekto liko žymiai daugiau, nei norėtųsi.

Susirinkimo metu pasisakiau ir pasiūliau pristatomo Klaipėdos BP netvirtinti, nes šio projekto sprendiniai yra blogi ir tik deklaruoja, bet visiškai nesprendžia opiausių Klaipėdos miesto problemų. Visų pirma – miesto ir uosto santykio.

Na, o konkretūs Klaipėdos BP sprendiniai (ypač – aiškinamojo rašto), kaip čia švelniau išsireiškus, labiau primena kažkokį tarptautinių, kartais visai su urbanistika ir teritorijų planavimu šiek tiek susijusių, o kartais – ir visai nesusijusių žodžių ir, matyt, projekto autorių minčių kratinį.

Susirinkimo metu tuos Klaipėdos BP aiškinamojo rašto sprendinius pavadinau šuns kliedesiu (rus. – bried sobačij). Tad norėčiau savo susirinkimo metu išsakytą teiginį pagrįsti konkrečiomis citatomis iš Klaipėdos BP aiškinamojo rašto sprendinių.

Atkreipiu skaitytojų dėmesį, kad šiame rašinyje publikuojamos citatos yra patys tikriausi bendrojo plano sprendiniai, kurie, vos tik bus patvirtintas Klaipėdos BP, taps privalomais valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteiks teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus.

Ne tik apie genetinius kodus

„Urbanistinis identitetas ateina per teritorijos genetinį kodą” (30 psl.).

Gal geriau neklauskit, kas yra „urbanistinis identitetas” ar „teritorijos genetinis kodas” ir kas pas ką ateina. Tokių sąvokų Lietuvos Respublikos teritorijų įstatyme niekada nebuvo ir dabar nėra. Tad apie ką yra šis Klaipėdos BP „sprendinys”? Kam jis toks reikalingas ir kaip su juo dirbti?

„BP sprendiniuose nurodyti esminiai teritorijų užstatymo funkcinių ir erdvinių parametrų principai” (21 psl.). Ir šis Klaipėdos BP „sprendinys” neatitinka LR teritorijų planavimo įstatymo ir visų kitų poįstatyminių aktų reikalavimų. Kaip galima nurodyti tai, kas yra nereglamentuota, ko jokiame įstatyme nėra ir niekada nebuvo? Nei „esminių”, nei visokių kitokių „parametrų principų”.

„Pagrindinis centras, susiformavęs centrinėje miesto dalyje, sąlygoja pietinės miesto dalies, neturinčios klaipėdietiško identiteto, su nepakankama viešų erdvių ir paslaugų kokybe, nepakankama būsto diversifikacija”.

Skirtingai nei projekto rengėjai, aš tikrai nesupratu šio Klaipėdos BP „sprendinio”. Jei kas supratote, ką sąlygoja pagrindinis centras – nepasididžiuokit, atsiliepkit, siūlykit savo variantus.

Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

„Šio kelio ašis sudaro sąlygas miesto ir priemiestinės zonos gyventojams…”  (13 psl.).

Čia jau kažkas nauja urbanistikoje. Kažkokias sąlygas miesto ir priemiestinės zonos gyventojams tikrai gali sudaryti kažkoks konkretus kelias, to kelio eismo intensyvumas ar dar kas konkretaus, apčiuopiamo, bet kad paprasta kelio ašis imtų ir sudarytų sąlygas…

„(…)BP sprendinių sisteminius pagrindus lemia konceptualiai apibrėžta miesto vystymo vizija, prognozuojamas gyventojų skaičiaus ir būsto raida, urbanizuojamų ir neurbanizuojamų teritorijų sisteminės nuostatos”. (25 psl.).

Netrumpai ir visiškai neaišku apie ką. Nes niekas nežino, kas yra tie „BP sprendinių sisteminiai pagrindai” ar „urbanizuojamų ir neurbanizuojamų teritorijų sisteminės nuostatos”. Nepamirštant, kad visa tai dar ir „konceptualiai apibrėžta”. Ne šiaip kaip nors, bet „koncepualiai”.

Apie BP konceptualumą, suvaldymą, konvertavimą ir…

Klaipėdos BP sprendiniai yra neįtikėtinai gausiai konceptualūs. To konceptualumo yra visur. Tai ir „konceptualios BP kryptys” (14 psl.), ir „priimta konceptuali nuostata” (19 psl), ir „konceptualiai laikomasi tos nuostatos” (53 psl.), jau nekalbant apie tai, jog „visa miesto teritorija konceptualiai suskirstyta” (25 psl.) į urbanizuotas ir urbanizuojamas plėtros teritorijas bei neurbanizuojamas teritorijas.

Kas nesupratot – paaiškinsim, kad paskutiniu cituojamu „konceptualiuoju” Klaipėdos BP sprendiniu, jaunimo žargonu. yra labai „stipriai pavaryta”. Čia maždaug tokio pat lygio „konceptualumo” teiginys, kaip kad tas, jog parą sudaro diena ir naktis. Dar Klaipėdos BP sprendiniuose (be kitų konceptualumų) yra „konceptualiai numatytas gyventojų skaičiaus stabilizavimas ir gyvenimo kokybės gerėjimas” (49 psl).

„Siekiant suvaldyti šį kategorišką išorinį veiksnį, Klaipėdos miesto BP sprendiniai formuojami taip, kad užtikrintų…” (13 psl.). Kad negalima suprasti, kas tas  „išorinis veiksnys”, tai aišku, bet kodėl tas veiksnys yra dar ir  „kategoriškas”? Beje, o kas tai yra?

„Turimas pakankamai didelis esamų teritorijų rezervas miesto administracinėse ribose, kurios gali būti konvertuojamos…” (15 psl.). Šiaip jau žodis  „konvertuoti” reiškia daryti konversiją, ką nors keisti, pvz., valiutą;  konverteryje apdoroti ketų ir kt., pučiant per juos orą arba deguonį. Kuo čia dėtos miesto administracinės ribos?

„Uosto teritorija tiek esamus, tiek besiformuojančius miesto struktūrinius centrus/branduolius atriboja nuo Kuršių marių akvatorijos, todėl nėra galimybės akcentuoti jo savitumą bei patrauklų miestovaizdį, kaip bendrojo kraštovaizdžio sudėtinę ir išskirtinę dalį. (15 psl.). Apie kieno savitumą yra šis Klaipėdos BP   „sprendinys”? Juolab, kad jo nėra kaip akcentuoti?

„Neįgyvendintas BP sprendinys, numatantis vakarinę miesto ribą nuo kranto linijos paslinkti akvatorijos sąskaita tam, kad būtų įmanomos krantotvarkos iniciatyvos” (17 psl.). Be komentarų, bet „“sprendinys” tikrai originalus.

„Plėtros teritorijoms, kurios buvo priskirtos prie „urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų“, BP sprendiniuose yra pakoreguotos atsižvelgiant į pasikeitusias teritorinės sklaidos kryptis, apimtis bei galimybę taikyti lankstesnę principinę galimų teritorijų veiklų interpretaciją” (19 psl.). Ką nors supratote? Kas ten ką interpretuoja?

„Esant situacijai, kai viename sklype nustatytos kelios funkcinės zonos ir detalizuojant sprendinius siekiama pakoreguoti funkcinių zonų susikirtimo liniją, prioritetas turi būti teikiamas tokiam galimam teritorijos naudojimo būdui, kuris nustatytas kaip galimas abiejose (ar keliose) funkcinėse zonose” (22 psl.). Pagal cituojamo Klaipėdos BP  „sprendinio” sakinio pradžią yra siekiama pakoreguoti funkcinių zonų susikirtimo liniją, bet sakinio pabaigoje jau rašoma galimus teritorijos naudojimo būdus. Kuri šio „sprendinio” dalis teisingesnė? Kaip dirbti su tokiu „sprendiniu”?

„Kiti specialiojo planavimo dokumentai savo esme ir sprendiniais papildantys arba paaiškinantys BP sprendinius lieka galioti tiek, kiek savivaldybė, administruojanti BP sprendinių realizavimą, skaitys juos veiksmingais ir tinkamais” (22 psl.). Tai reiškia, kad pagal Klaipėdos BP sprendinius kai kurių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių likimas, jų sprendinių galiojimas priklausys tik nuo savivaldybės „skaitymo”! Kaip savivaldybė „perskaitys”, taip tie sprendiniai ir galios. Arba negalios.

Reikėtų šį Klaipėdos BP „sprendinį” kiek patikslinti, nes nesvarbu, kad tokie savivaldybės „skaitymai” prieštarauja galiojančių įstatymų reikalavimams, tačiau vis vien įdomu, kaip ta savivaldybė tuos kitus specialiojo planavimo dokumentus „skaitys”? Visai savivaldybei, matyt, „skaityti” nesigaus. Tada kas bus tas savivaldybės skaitytojas, kuris vienas (?) pripažins („skaitys”) juos veiksmingais ir tinkamais?.. Gal „skaitys” ne vienas, o grupė atsakingų ir įgaliotų savivaldybės skaitytojų?  Nebejuokinga.

„Tam, kad būtų logiškai ir kontekstualiai realizuojami BP sprendiniai, Klaipėdos miesto BP sprendinių apimtyje yra labai svarbūs ir atsakingi teritoriniai arealai, kurie pagal BP kompetenciją sprendiniuose pateikti pakankamai apibendrintai” (23 psl.). Bus problemų (jau yra) ir su šituo Klaipėdos BP „sprendiniu”, su šio sakinio logika, nes visiškai neaišku, ką reikėtų daryti „kad būtų logiškai ir kontekstualiai realizuojami BP sprendiniai”? O sąvoka „BP kompetencija” apie ką?

„Užstatymo intensyvumo rodikliai atspindi miesto audinio atskirų segmentų urbanistinį savitumą“ (19 psl.).

„Užstatymo intensyvumo rodikliai atspindi miesto erdvinės struktūros fizinės tūrio apimties urbanistinį identitetą” (25 psl.).

“Dar vienas miesto erdvinės struktūros identifikavimo ir valdymo instrumentas yra užstatymo intensyvumas. Šis rodiklis, kartu su aukštingumu, urbanistinio morfologinio charakterio ypatumais kompleksiškai apsprendžia miesto urbanistinį identitetą ir yra reglamentuojami pagrindinio brėžinio Reglamentų lentelėje” (34 psl.).

Šiaip jau užstatymo intensyvumo sąvoka yra labai konkrečiai reglamentuota LR teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje, kur nurodyta, jog „užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu“. Tik tiek. Ir jokių „atspindžių“. Nei kartu su „aukštingumu“, nei be jo. Juo labiau, kad sąvokos „aukštingumas“ nėra LR teritorijų planavimo įstatyme, tačiau tai netrukdo Klaipėdos BP „sprendiniuose“ kažką su tuo nereglamentuotu „aukštingumu“ reglamentuoti.

Tiek trumpai apie visuomenei pristatyto parengto projekto „Klaipėdos miesto bendrojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano patvirtinimo“, keitimas“ sąvokas ir teiginius.

Labai liūdna, tačiau iki viešo svarstymo niekam neužkliuvo kad ir šiame rašinyje nurodyti Klaipėdos BP „sprendiniai“.

Dėl to galima suprasti ir visiškai pateisinti eilinius viešo susirinkimo dalyvius, bet kaip suprasti net keletą kartų viešo susirinkimo metu paminėtų ekspertų – Klaipėdos regioninės architektūros tarybos (KRAT) išvadas, kurių buvo net dvi?

Net pristatant nepilnos apimties Klaipėdos BP preliminarius sprendinius, Klaipėdos RAT ekspertai sugebėjo įžvelgti, kad „sprendiniai ruošiami solidžiu metodiniu pagrindu, akivaizdus rengėjų profesionalumas“. Galbūt mes skirtingai suprantame tą profesionalumą, bet neatitikimas galiojančių teisės aktų reikalavimams (sąvokos ir kiti Klaipėdos BP “sprendiniai“) tikrai nėra akivaizdaus profesionalumo požymis ir negali būti toleruojamas rengiant svarbiausią Klaipėdos miesto teritorijų planavimo dokumentą.


2019-12-18

5 komentarai apie “Urbanistinis identitetas ateina per teritorijos genetinį kodą”

  1. Nesuprantama viena – kaip miesto BP gali būti svarstomas atskirai nuo uosto BP? Taip pat gerb. Benetis labai teisingai pastebėjo, kad šis pristatymas neprofesionalus ir paviršutiniškas. Toks įspūdis kad daroma ,,belekaip” ir tik tam kad atkišti kažką visuomenei bei užsidėti ,,paukščiuką”. Todėl nereikia tikėtis, kad ,,Iš šių šiaudų bus grūdų”.

  2. Tiesa. Kolegos Edmundo Benečio staraipsniui ir mintims pilnai pritariu, kaip beje ir Klaipėdos RAT-as net dviejuose savo protokoluose kurie viešinami – http://www.architekturumai.lt/ekspertavimas/klaipedos-rat/. Kaip ir Lietuvos architektų rūmų Tarybos dviejuose viešuose pareiškimuose adresuotuose ir Lietuvos Prezidentui ir Vyriausybei. Kiekvienas mato tik ką nori matyti. Nei Klaipėdos RAT nei Lietuvos AR nepritarė nei uosto nei miesto BP rengimo principams ir logikai ir dviejų BP rengimui viename mieste. Teritorijų planavimo principas ( toks yra BP ) suderinti visuomenės, verslo ir valstybės interesus. Šie principai pažeidžiami ar net ignoruojami. Tačiau vadovaujantis Architektūros įstatymu, RAT nevertina svarstomo objekto procedūrų, teisės, biurokratinės ar kūrybinės leksikos aspektais. Dokumentas (protokolas) yra viešas dokumentas ir jam taikoma visa teisinė atsakomybė, tad šio dokumento formuluotės ir teiginiai grindžiami ne emocijomis, kaip pasisakymuose ar portalo straipsniuose. Beje, Lietuvos architektų rūmus išlaiko patys Lietuvos architektai iš savo nario mokesčio ir mums visiems dirba visuomeniniais pagrindais. Gal žinote kitą tokią kūrybinę profesinę bendruomenę Lietuvoje?

  3. Tas RAT yra bendrininkai parsidavėliai nieko nemokantys tik dėžes moka mieste kurti su programėlėmis… Gabūs talentingi pradinukai geriau gražiau ir kokybiškiau sukurtų nei tie …

    • Kadangi šis komentaras adresuotas ir man, paaiškinu – Lietuvos architektų rūmų Klaipėdos regioninę architektūros tarybą ( RAT) sudaro 19 asmenų: http:http://www.architekturumai.lt/ekspertavimas/klaipedos-rat/. Vienas iš jų yra pirmininkas. Kiekvienas iš narių laisva valia raštu ir parašu kiekvieno projekto svarstymo metu, patvirtina apie interesų neatstovavimą ir nešališkumą svarstomam objektui. Kiekvienas iš 19 turi teisę užduoti klausimus ir pasakyti visus už ir prieš bei įvertinti architektūrinius urbanistinius kriterijus. Kiekvieno nuomonė išklausoma. Kaip ir bet kurioje gyvenimo srityje nuomonių būna įvairių kaip ir interesų būna įvairių. Protokolą surašo ir formuoja RAT pirmininkas. Darbas dirbamas visuomeniniais pagrindais su PATARIAMUOJU visuomenei, bendruomenėms, vykdomajai ir politinei apskrities valdžiai tikslu. Niekas nedraudžia nei vienai iš minėtų visuomenės grupei ar žiniasklaidai po protokolo paviešinimo ( viešina tik Lietuvos AR ) pasiaiškinti, pasidomėti kodėl nuomonė tokia ar kitokia. Kadangi visuomenė sąmoninga, manau, kad turėtų kilti kartais klausimų, o ne praryti žinią kaip šuo kaulą (protokolą). Viešumas drausminanti priemonė. RAT -e yra ir aplamai neprojektuojančių ekspertų, jokių”dėžučių”. Komentatorius net nesuvokia, kas tas RAT ir kas jame dirba ir koks šio visuomeninio darbo tikslas. Klaipėdos RAT per metus svarsto daugiausia projektų už visus kitus miestų RAT-us ar net daugiau nei visos Lietuvos visi RATai. Kiekvieno iš RAT ekspertų nuomonė nebūtinai sutampa su kolektyvine , protokoline nuomone. Tuo pačiu – šiuo metu dedama daug pastangų, kad net ir šios nuomonės neliktų. Spęsti Jums, rinkėjai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt