Rengiamo Klaipėdos miesto bendrojo plano (BP) konkretizuotų sprendinių pristatymas pirmadienio vakarą vyko pilnutėlėje miesto Tarybos salėje, iš kurios sklido beveik vien kritika.

Greta jau tradicinių pastebėjimų dėl neigiamos uosto įtakos šįkart buvo nuogąstavimų ir dėl numatytų apribojimų didiesiems prekybos centrams, galimų rekreacinės paskirties objektų statybos pajūryje, o visus juos vainikavo architekto Edmundo Benečio pareiškimas, kad šis BP apskritai yra blogas ir neturi būti tvirtinamas.

Tad susirinkimo pabaigoje sulaukus klausimo, kada pagaliau bus galima pradėti naudotis BP atveriamomis galimybėmis, Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė tik abstrakčiai paminėjo ateinančius metus, nes kiekvienas, sulaukęs neigiamo atsakymo dėl savo pastabos ar siūlymo, gali skųstis Statybų inspekcijai.

Į viešą bendrojo plano sprendinių pristatymą atėjo per šimtą žmonių. Martyno Vainoriaus nuotr.

Nepatenkino tik 15 proc.

M. Černiūtė-Amšiejienė informavo, kad iš viso dėl BP buvo gauta apie 300 pasiūlymų. Į daugumą jų atsižvelgta visiškai arba bent iš dalies, nes dažnai prašymai buvo susiję su BP nereglamentuojamais dalykais. Nepatenkinta apie 15 proc. prašymų.

Viešo svarstymo laikotarpiu buvo gauta dar apie 70 pasiūlymus, apie 50 iš jų – vien per praėjusį savaitgalį. Į visus juos bus atsakyta raštu.

BP rengėjų – UAB „Urbanistika” – atstovas Saulius Motieka informavo, kad Vyriausybei patvirtinus uosto BP, kuris yra teisiškai viršesnis dokumentas, miestui liko galimybė rodyti tik tris „proveržio prie marių” vietas, nors ir norėta daugiau.

Pagal gautas pastabas pašalintas „konfūzas” – per klaidą Melnragėje, šalia uosto, žymėta gyvenamoji teritorija, ji atitaisyta į komercinę. Atsižvelgus į kariuomenės pastabas dėl netikslių Kairių poligono ribų, jos irgi buvo pataisytos. Pagal istorinius duomenimis pakoreguotas ir leistinas pastatų Smiltynėje, jūros pusėje, aukštingumas – vietoje 8, nurodyta 12-13 m. Pagal Kultūros paveldo departamento pastabas nurodoma, jog viename sklype šalia Malūnų tvenkinio pastato aukštingumą galima mažinti iki 50 m.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Dabar šioje vietoje yra galiojantis detalusis planas, leidžiantis statyti iki 84 metrų aukščio statinį. Bendrasis planas negali kvestionuoti galiojančiųjų detaliųjų planų, bet jei keistų detalųjį, būtų galima mažinti aukštingumą iki 50 metrų”, – sakė S. Motieka.

Pasak jo, dešimties metų laikotarpyje nenumatoma jokių pokyčių dėl vandens tiekimo iš III vandenvietės, tad ir tekstinėje dalyje nelieka užuominų apie galimą jos iškėlimą jei to reikėtų uostui.

Nepatinka ribojimai prekybos centrams

Į viešą BP sprendinių pristatymą atėjo per šimtą žmonių. Pasisakymų epopėją pradėjęs UAB „Palink” plėtros projektų vadovas Audrius Dambrauskas turėjo pastabų dėl BP numatomų ribojimų mažmeninės prekybos plotams. Pasak jo, didžioje miesto dalyje numatomi nuo 100 iki 500 kv. m ploto prekybiniai plotai, o maksimalus yra 50 000 kv. m. A. Dambrauskas klausė, kokiu principu taip buvo nustatinėjama ir ar Klaipėda virs „kišeninių parduotuvių kraštu”, nes prekybinėms salėms esą paprastai skiriama apie 60 proc. bendro statinio ploto. Anot prekybos tinklą „Iki” valdančios įmonės atstovo, Klaipėda su tokiais apribojimais niekada neturės Vilniaus „Akropolio” dydžio prekybos centro, nes jo plotas siekia apie 100 000 kv. m.

A. Dambrausko nuomone, tokiais apribojimais gali būti pažeidžiamos lygiateisės konkurencijos sąlygos ir savivalda gali sulaukti teisinių pretenzijų.

Analogiškas pretenzijas dėstė ir Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys.

„Ar tikrai logiška tokie apribojimai? Kaimą iš mūsų norite daryti?”, – sakė vicemeras.

M. Černiūtė-Amšiejienė akcentavo, kad tokie apribojimai miesto BP jau turi būti nustatyti pagal nuo 2014 m. galiojantį Teritorijų planavimo įstatymą.

„Ribojimai nustatyti pagal Klaipėdos miesto urbanistinį-morfologinį identitetą, kad miestas išlaikytų savo urbanistinę viziją, įvaizdį. Čia ne Vilnius, čia Klaipėda. Jos užstatymo morfologija visiškai kitokia nei Vilniaus. Be to, prekybos salei paprastai 80 procentų ploto skiriama, tad 100 kvadratinių metrų ploto parduotuvė telpa 6 arų sklype. Regioninei architektų tarybai  nekilo tokio klausimo”, – aiškino S. Motieka.

„Kuo didesnis prekybos centras, tuo labiau įtakoja aplinką, gyventojų kokybę. Dabartiniams prekybos centras nėra jokių apribojimų. Nauji galios tik į ateitį”, – teigė Urbanistikos skyriaus vedėja.

Kas rūpi aktyviems gyventojams?

Klaipėdietis Evaldas Girenka dėstė, kad Tauralaukyje per Dangės upę turi būti parodytas naujas pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas bei susisiekimo koridorius naujos mokyklos link. M. Černiūtė-Amšiejienė patikino, kad BP neprieštarautų tokiam sprendiniui, o jis turi būti nurodomas žemesnio lygmens planavimo dokumentuose.

Smeltės bendruomenės atstovas Virgilijus Lisauskas domėjosi, ar BP nenumato uždaryti Nendrių gatvės dėl ko ši gyvenvietė liktų tik su vieninteliu išvažiavimo keliu ir kodėl šalia uosto numatoma gyvenamosios statybos plėtra.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Savivaldybės tarnautoja patikino, kad minėtosios gatvės uždaryti neketinama, o gyvenamosios statybos galimybė numatoma vietoje dabartinių garažų, jei jų savininkai kada nors norėtų, galėtų taip praplėsti gyvenamąjį kvartalą.

Nekilnojamojo turto projektų vystytojas Marius Baltiejus kėlė abejones dėl teritorijoje ties Žardės piliakalniu numatomu žaliųjų jungčių, bet M. Černiūtė-Amšiejienė tikino, kad jos reikalingos – esą būtina numatyti žaliųjų erdvių tinklą, bendrojo naudojimo želdinius, vaikų žaidimo aikšteles, kad nenutiktų kaip Tauralaukyje, kur jau nėra vietos tokiems objektams.

„Kai bus rengiami detalieji, konkrečias želdinių vietas bus galima patikslinti”, – teigė specialistė.

Girulių bendruomenės ir Klaipėdos bendruomenių asociacijos atstovas Gintaras Ramašauskas dėstė itin daug abejonių dėl BP sprendinių. Esą nėra realaus prieigų prie marių išvystymo; nenustatoma uosto krovos tipų prie gyvenamųjų teritorijų; nenumatoma krantų erozijos problemų sprendimo būdų, nors savivaldybė nori Girulius ir Smiltynę vystyti kaip kurortus.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Geležinkelio problemos sprendžiamos kertant mišką. Kažin, ar tai pasirodys patrauklus sprendimas. <…> Perskeliate Girulius pusiau – pusė kurortas, pusė jau ne, ir tai be jokių konsultacijų su giruliškiais. <…> Numatote urbanizuoti gamtinį karkasą sunaikindami miško juostą prie jūros. Giruliuose yra miško ežero liekanos su sala, o ten kvartalą planuojate, norite sunaikinti tai, kas yra kurortinio paveldo dalis”, – kalbėjo G. Ramašauksas, reiškęs nuogąstavimą, kad prie jūros susiformuos nauji uždari kvartalai.

Reaguodama į tokį pasisakymą M. Černiūtė-Amšiejinė prašė neskleisti dezinformacijos.

„Tai yra labai jautri teritorija, šis gamtinis karkasas visos Lietuvos karkaso dalis, šios vietos intensyvesnis panaudojimas būtų skirtas visiems vystant kurortinę gyvenvietė, kad visi atvykstantys ja naudotųsi, o ne tik gyvenantys. Joks sklypų dalinimas ir statybos nėra numatomos. Turės būti parengtas vietovės lygmens planas ir tik jei bus gautas valstybei svarbaus projektos statusas, tik tada ten būtų galima ieškoti nevertingų medynų, kurių vietoje galėtų iškilti SPA centrai. Saugiklių daugiau nei reikia”, – teigė ji.

Anot specialistės, galima krantų erozija yra uosto BP prerogatyva, nes miestas plėtrą planuoja tik savo administracinėse ribose, kartu su kranto linija, o kas vyksta vandenyje – jau ne miesto galioje. Uosto direkcija yra informavusi savivaldybę, kad ties šiauriniu molu bus formuojamas vadinamasis sėklius, kuris turėtų daryti teigiamą įtaką krantams.

„Ne miesto savivaldybė suplanavo, kiek turėsime priėjimo prie vandens, o Susisiekimo ministerija uosto bendruoju planu. Uosto bendrasis planas yra aukštesnio lygmens dokumentas ir jau patvirtintas. Nenumatome miško kirsti geležinkeliams, jie patys turi ieškoti vietos, kur nereikia kirsti. Kur galima geležinkelio plėtra, turi būti atskiras specialusis planas, kur ir kiek – nuodugnios analizės ir techninių sprendimų klausimas. Ar Pauostyje, ar Kopūstų kaime kaip dabar nurodyta apskrities bendrajame plane”, – sakė M. Černiūtė-Amšiejienė, teigusi, kad galima patikslinti bei numatyti didesnę galimą Girulių kurortinę teritoriją.

Klaipėdietis Alfredas Nagys ir Melnragės seniūnaitė Marija Kalendė išreiškė prieštaravimą, kad miesto gatvėmis planuojami srautai į uostą.

„Reikia už miesto iškelti visus uostui reikalingus kelius. Krantotvarka būtinai turi būti rodoma”, – teigė M. Kalendė, pageidavusi ir tilto pėstiems ir dvirčiams per geležinkelį, kuris tiesiogiai sujungtų Melnragę su gretima miesto dalimi.

Vitalijus Žavridas teigė, kad miesto BP turi būti „užneštas” išorinis uostas ir nurodyti transporto koridoriai į jį.

„Dabar rodomi neatitinka realybės ir transportas taip nepravažiuos. Taip tik apgaunam vienas kitą”, – sakė jis.

„Išorinis uostas yra už miesto administracinės ribos ir neturime teisės jo vaizduoti. Susisiekimo koridorių jam reikės tik tuo atveju, jei toks objektas bus numatytas ir visos Lietuvos bendrajame plane. Tada turės būti rengiamas specialusis planas ir išsamiai nagrinėjama bei numatoma buferinė želdinių juosta. Nepageidautina, kad šalia gyvenamojo namo būtų geležinkelis”, – sakė Urbanistikos skyriaus vedėja.

Tuo metu Vitės bendruomenės atstovas Tomas Meškinis pageidavo, kad nebūtų rodomas Švyturio gatvės tęsinys, kuris sujungtų Naująją Uosto ir P. Lideikio gatves, nes kenčiančiam Vitės kvartalui esą prisidėtų dar didesnis triukšmas ir tarša.

Tačiau M. Černiūtė-Amšiejinė akcentavo, kad sunkusis transportas šia gatve iš šiaurinės dalies galėtų važiuoti tik iki stadiono, o likusi jos atkarpa būtų žemesnės kategorijos ir ja galėtų važiuoti tik lengvasis transportas.

Vicemerui A. Barbšiui išreiškus abejonę, kaip dera vandens turizmas Vilhelmo kanalu ir tai, jog III vandenvietės iškelti visgi nesiruošiama, specialistė patikino, jog prioritetas yra geriamojo vandens užtikrinimas miestui, tad joks susisiekimas negalės vykti jei tam prieštaraus – nebus užtikrinta kita vandens tiekimo alternatyva.

G. Ramašauskui pasiteiravus, koks numatomas centrinio stadiono likimas, savivaldybės specialistė teigė, jog dabar apie pusė teritorijos papuola į uosto įmonių sanitarinės apsaugos zoną.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Čia negali vykti sportinė, rekreacinė veikla. Jei įmonės pritaikytų priemones, galėtų susimažinti SAZ iki uosto ribos, kas yra tikrai įmanoma, reikia tik noro. Tada galėtų stadionas būti net pagerinamas, jo iškėlimas nenumatomas”, – sakė urbanistė.

Tuo metu architektas Edmundas Benetis dėstė aibę pastabų, kurios, anot jo, rodo, kad toks dokumentas iš viso negali būti nei svarstomas, nei tvirtinamas.

„Brėžinys neatitinka nei Tarybos, nei Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintų koncepcijų. Sąvokos „didžiausios”, „mažiausios”, „leistinos” neatitinka teisės aktų. Nėra tokios sąvokos Teritorijų planavimo įstatyme kaip aukštingumas. Aukštybiniai pastatų irgi niekur nėra. Sąveika tarp uosto ir miesto bloga, o ji dabar padidėja keturis kartus. Šis bendrasis planas yra blogas, tokių sprendinių negalima priiminėti. Bus didelis nusikaltimas jei bendrajame plane nebus parodoma galimybė iškelti krovos už miesto ribų”, – teigė architektas.

Kitąmet patvirtins?

M. Černiūtė-Amšiejienė teigė, jog jei po BP patvirtinimo būtų pastebėtos techninės klaidos, jas galima lengvai ištaisyti, o dėl galimų sprendinių keitimo kasmet būtų vykdoma stebėsena, renkami visuomenės pasiūlymai ir jei jie pagrįsti, būtų siūloma miesto Tarybai inicijuoti BP keitimą.

„Jei Taryba sutinka, vykdomas viešasis pirkimas ir vykdomas keitimas. Teisės aktai leidžia koreguoti tam tikroje vietoje arba konkretų sprendinį”, – sakė specialistė.

UAB „Liepų terasos” direktoriui Algirdui Stankui pasiteiravus kada pagaliau bus galima pradėti naudotis šiame BP numatomomis naujomis galimybėmis (planas rengiamas jau penkerius metus), M. Černiūtė-Amšiejienė nesiryžo įvardinti konkrečios datos.

„Visus atsakymus į pareikštus pasiūlymus galima apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Matyt, kad tokių atvejų bus. Tai gali užvilkinti procesą, bet tikimės kitąmet pabaigti”, – sakė ji.