Prieš keletą dienų Klaipėdos miesto savivaldybė viešai miestiečiams pristatė miesto bendrojo plano (BP) versiją. Ar ji galutinė, ar ne – nežinia, nes kaip sakė BP rengėjų – UAB „Urbanistika” – atstovas Saulius Motieka, dar vis daromi „klaidelių pataisymai, patikslinimai“.

Įdomu tai, kad viso to miestiečiai nemato, negali apsvarstyti ir pateikti pasiūlymų, nes tiesiog tokios galimybės fiziškai nėra ir nebuvo nuo pat rengimo pradžios. Buvo pasiūlyta net keletas bendrojo plano variantų, miestiečių rinkti Tarybos nariai palaimino vieną, administracijos direktorius suderino antrą, viešinamas ir svarstomas dar vienas projektas, o pristatyme rodomi visai kiti sprendimai.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Ar kas nors supranta, ką iš tiesų mes aptarinėjame ir koks bus tas galutinis, pataisytas pagal žodines pastabas ar pasiūlymus variantas? Juo labiau, kad skundas dėl buvusio savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino įsakymo, tvirtinančio bendrojo plano koncepciją, yra nagrinėjamas administraciniame teisme. Visa tai primena mulkinimo mechanizmą, sudarantį galimybę jo rengėjams visada atsakyti: jūs kalbate ne apie tą BP variantą.

Miestiečiams reikia ne „atsakymų raštu“, o ateities

Miesto BP rengiamas dešimčiai metų – toks yra jo galiojimo laikotarpis. Visos Klaipėdos miesto problemos gražiai ir nuosekliai buvo įvardintos atlikus BP esamos būklės stebėseną. Tačiau galutiniame poros metų darbo etape bemaž nei viena iš jų nebesprendžiama.

Niekas taip ir neišgirdo iš BP rengėjų pagrindinės žinutės, ką atneš miestui plano pokyčiai, kas konkrečiai bus padaryta per tuos dešimt metų, kad pagerėtų gyvenimo kokybė ir aplinka, kas konkrečiai už tai bus atsakingas.

BP pristatymo metu savivaldybės atstovė Mantė Černiūtė-Amšiejienė nuolat kartojo gausiai susirinkusiems miestiečiams: teikite pasiūlymus ir gausite atsakymą raštu. Tarnautoja taip ir nesuvokė, kad žmonėms reikia ne „atsakymų raštu“ o miesto vizijos ir ateities.

Kol buvo rengiamas BP, miestiečių kompetencijos skaitant brėžinius smarkiai paaugo ir šiandien jie aiškiai mato suplanuotą nežabotą pramonės plėtrą miesto centre, pramonės taršą, naujus sunkiojo transporto koridorius, kertančius miestą ir didžiųjų uosto magnatų biznio plano tęsinį. O apie žadėtą proveržį pristatymo metu nebekalbėjo net BP rengėjai. Nes plika akimi matoma, kad miesto atsivėrimo į marias nėra, jūrinis miesto identitetas nestiprinamas, o mūsų nuostabius paplūdimius praryja išorinio uosto monstras.

Dvigubi standartai

Dvigubi standartai BP pritaikyti Baltijos kranto linijoms ir jų saugojimui ir uosto plėtrai. Dar prieš gerą dešimtmetį Klaipėdos apskritis inicijavo ir rengė kartu su universitetu įvairius specialiuosius planus, kaip tvirtinti krantus ir stabdyti jų eroziją. Tačiau dabar miesto administracijos planavimo vyriausioji specialistė teigia, kad krantotvarkos priemonės yra už miesto administracinių ribų (taip, jos vykdomos vandenyje), todėl jų BP numatyti nereikia.

Kranto linija ir jos drastiški pokyčiai, plečiant uostą yra ignoruojama, bet tuo pačiu labai stropiai saugoma ir įtvirtinama uosto plėtra miesto administracinėse ribose: transporto koridoriai, naujos teritorijos – net pačiame miesto centre Vitės kvartale, būsimi miškų kirtimai ir Melnragės gyventojų namų griovimas.

Miesto BP rengiamas už miestiečių pinigus, tačiau jame planuojama tai, kas reikalinga … uostui.

Proveržis praėjo pro šalį

Visą bendrojo plano rengimo laikotarpį buvo teigiama, kad tokio dokumento labai reikia ne tik miestui, kad be jo negali būti gyvendinti keli šimtai projektų, o investitoriai tiesiog trypia kojomis iš nekantrumo. Kiekvieną kartą buvo pakartojama, kad BP sukurs miestui proveržį, o miestas taps patraukliu turizmui ir investicijoms. Ar tikrai?

Pastarąjį pusmetį teko bendrauti su keletu galimų investitorių. Raginau, kviečiau investuoti mūsų mieste, tačiau jų visų atsakymai buvo panašūs: pas jus čia nebėra jaunų žmonių, visi bėga lauk; pradėsi čia pas jus ką nors daryti, tai pavargsi visiems kyšius mokėti už „pritarimą“; vieną rytą atsibusi ir sužinosi, kad kitoj gatvės pusėj planuojamas koks fabrikas ar sandėlis ir visos investicijos akimirksniu „prasmirs“.

Vienas jau buvęs klaipėdietis paaiškino, kad čia, Klaipėdoje, jis jau nieko nebenori daryti, nes pavargo amžinai su kažkuo kariauti, todėl skuba tik greičiau viską išsiparduoti ir dingti iš Klaipėdos.

Miestiečiai BP piktinasi, verslas bėga, naujas tik juokiasi iš mūsų sprendimų ir siūlymų investuoti, o tarnautoja metodiškai aiškina BP pristatyme susirinkusiems žmonėms: atsakymą gausite raštu ir per 10 dienų. Kam jis? Kam mums tie atsakymai raštu ir kam mums toks tas miesto BP dešimčiai metų? Bet be jokios ateities ir jokio proveržio.