P0

Miestas, Svarbu

Jono bažnyčios atstatymas: įveiktas dar vienas etapas (5)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-12-21


Po trečiadieninio Seimo Kultūros komiteto pritarimo Klaipėdos šv. Jono bažnyčios atstatymo projektą pripažinti valstybei svarbiu, jis jau kitą dieną pateko į parlamento posėdį, kur sėkmingai praėjo pirmąją stadiją – pateikimą. Už balsavo 64 parlamentarai, susilaikė trys.

Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos (AdM archyvo) ir Martyno Vainoriaus nuotr.

Sprendimo projektą pristačiusio valstiečio Stasio Tumėno klaipėdietis parlamentaras liberalas Simonas Gentvilas klausė, kodėl „prieš pusę metų Klaipėdos piliavietė, kas yra visiškai Klaipėdos identitetas, išbraukta iš valstybei svarbių projektų sąrašo”, o bažnyčia staiga įtraukiama.

„Nuo kada valstybė prisideda prie bažnyčių statymo? Kiek planuojama Vyriausybės pinigų bažnyčios statybai?” – klausė liberalas.

„Gerbiamas kolega, puiku, kad esate savo miesto patriotas, bet pirmosios problemos mes komitete nesvarstėme, o antroji problema – projektas, kurį pristatėme… Na, čia išauga vien tik mūsų valstybės rėmus, nes buvo akcentuota, kad tai prisidėtų prie gerų Lietuvos ir Vokietijos valstybių santykių. Tai būtų tarsi savotiškas santykių simbolis. Na, ir svarbus momentas, kurį teikėjai pristatė ir komitete, kad jeigu mes šita parama, tuo prisidėjimu prisidedame, tai tada daug lengviau. Jeigu išreikšime tą politinę valią, tai bus atvertos daug didesnės galimybės projektui siekti tarptautinės paramos, nes tada bus daug galimybių kreiptis į Vokietijos valstybinius fondus. Tą akcentavo ir tie, kurie kreipėsi su prašymu. Konkrečios sumos nėra. Mūsų projekto nutarime parašyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų įvertinti galimybę, o tarp tų galimybių ir finansinę galimybę. Konkrečių skaičių dabar jokių nėra”, – aiškino S. Tumėnas.

Klaipėdietė konservatorė Agnė Biliotaitė savo ruožtu teiravosi, ar bus atliekama parlamentinė kontrolė, kad Vyriausybė vykdytų savo įsipareigojimus, „kad būtų skirtas tinkamas dėmesys ir finansavimas šitam projektui”.

„Konkrečių veiksmų, na, negaliu tiesiog šiandien pasakyti. Tą kontrolę, jūsų minėtą, aišku, paskui atliks ir Vyriausybė, ypač KPD. KPD atstovai vakar pritarė šiai idėjai kaip reikšmingai ir reikalingai Lietuvai”, – sakė S. Tumėnas.

„Vakar klaipėdiečiai, mano buvę kolegos iš savivaldybės atvyko į Kultūros komitetą, pateikė siūlymą, šiandien per gvaltą, per vertimąsi įtraukiame į darbotvarkę. Tai jūs faktiškai kompromituojate šitą projektą. Dabar pažiūriu į patį projektą, kurio ryte Seniūnų sueigoje mes dar nematėme, na, akivaizdžiai parašyta, kad reikės Vyriausybei prisidėti. Gal ir gerai, Vyriausybė irgi turi prisidėti, aš nesakau, bet nereikia mūsų apgaudinėti ir laikyti kvaileliais, Seniūnų sueigoje pasakant, kad Lietuvos pinigų nereikės. O, pasirodo, projekte nurodyta, kad reikės. Iš tribūnos sakoma, kad reikės. Žinoma, kaip klaipėdietis aš pasisakau pateikimo stadijoje už šitą projektą, bet kokios čia atsiranda naujos manieros – įtraukti į valstybei labai svarbių objektų sąrašą, nors apie tai kalbama daug metų, bet per vieną dieną. Kas čia, rodomas didelis vadybininkas R. Karbauskis, kuris viską sugeba išspręsti? Žinoma, aš dabar pasisakysiu už, bet čia tikrai reikia analizuoti, išsiaiškinti, ką siūlo Vokietijos vyriausybiniai fondai, evangelikų fondai, kiek prisidėti reikės mūsų mokesčių mokėtojams. Aš labai už tai, kad atsirastų Klaipėdoje atnaujinta, atstatyta bažnyčia, kurią komunistai sugriovė. Bet labai prašyčiau jūsų nesielgti kaip komunistams ir štai tokiais būdais įtraukti į darbotvarkę, primesti šiek tiek pameluojant. Aš už, bet baikite bajerius”, – reagavo klaipėdietis parlamentaras Eugenijus Gentvilas.

„Nekalbėsiu prieš, tiesiog nebuvo kito kelio paneigti argumentus, ir dar piktokus, klaipėdiečio E. Gentvilo. Tai nėra vertimasis per galvą. Šitas klausimas rutuliojasi daugiau kaip penkerius metus. Ir net ne dabartinis, o ankstesnis Vokietijos prezidentas, viešėdamas Lietuvoje, buvo Klaipėdoje, lankėsi šitos bažnyčios bendruomenėje, susitiko su jos taryba, pažadėjo pagalbą. Negalima steigti tos pagalbos fondo, kol nėra tokio nutarimo, iš Vokietijos privačių, taip pat iš Vokietijos valstybinių fondų nieko negalima daryti, todėl nėra reikalo tempti. Buvo pačių vakar posėdyje dalyvavusių klaipėdiečių prašymas. Šitas Jono bažnyčios klausimas su visais niuansais aiškinamasis dar nuo A. Butkevičiaus Vyriausybės laikų. Aš puikiai jį žinau. Ir keikti kiekviena proga R. Karbauskio nėra reikalo. Tiesiog jis dėl šito reikalo atliko tai, ką reikėjo, norėdamas, kad vieną kartą klausimas būtų išspręstas. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti”, – replikavo klaipėdietė socialdarbietė Irena Šiaulienė.

Už tolesnį tokio projekto svarstymą pasisakė 64 Seimo nariai, susilaikė trys – Sergejus Jovaiša, Algirdas Sysas ir Algis Strelčiūnas. Tarp balsavusių už buvo klaipėdiečiai A. Bilotaitė, E. Gentvilas, Dainius Kepenis, Algimantas Kirkutis, Naglis Puteikis, Irina Rozova, I. Šiaulienė, kiti nedalyvavo balsavime.

Ramūnas Karbauskis buvo sakęs, kad „maksimaliai greitai Seimas nutarimą gali priimti sausio 14 dieną, o blogiausiu atveju – kovą”.

NUTARIMO PROJEKTO TEKSTAS

Lietuvos Respublikos Seimas,

pabrėždamas Lietuvos kultūrinių ir istorinių tradicijų tęstinumo svarbą Lietuvos visuomenės kultūrinei ir pilietinei raidai;

pažymėdamas, kad Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimas yra susijęs su Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos istorinės atminties tęstinumu ir pabrėžia Klaipėdos krašto priklausymą vakarų krikščioniškajam pasauliui;

pripažindamas, kad Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimas ne tik grąžintų Klaipėdos senamiesčiui sakralinės erdvės pojūtį, bet ir prisidėtų prie kultūros infrastruktūros ir viešosios erdvės išplėtimo bei taptų svarbiu kultūros paveldo turizmo traukos centru;

atsižvelgdamas į tai, kad Šv. Jono bažnyčią su bokštu numatoma atkurti pagal išlikusią garsiausio Prūsijos architekto Friedricho Augusto Stülerio dokumentaciją, o pats objektas taptų gerų Lietuvos ir Vokietijos tarpvalstybinių santykių simboliu;

pritardamas žymių Klaipėdos krašto visuomenės veikėjų prašymui valstybės vardu išreikšti Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projektui politinę svarbą;

įvertindamas tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais buvo:

1) parengta Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo galimybių studija (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18d. sprendimas Nr. T2-336);

2) atliktas Žemės sklypo Turgaus g. 24 detaliojo plano keitimas (Šv. Jono bažnyčios detalusis planas) (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. T2-333);

3) parengti projektiniai pasiūlymai su įveiklinimo koncepcija (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. T2-290);

4) parengta archeologinių tyrimų programa ir atlikti istoriniai bei Šv. Jono bažnyčios priestato žvalgomieji archeologiniai tyrimai (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. T2-6), nutaria:

1 straipsnis.

Pripažinti Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projektą svarbiu valstybei projektu.

2 straipsnis.

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei įvertinti galimybę prisidėti prie sklandesnio Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto įgyvendinimo.


2019-12-21

5 komentarai “Jono bažnyčios atstatymas: įveiktas dar vienas etapas”

  1. S. Gentvilas nemyli ir nemėgsta savo miesto. O tai dėl to, kad menkai pažįsta istoriją, trūksta humanitarinio išsilavinimo.

  2. Jooo , ,,myli ,, miestą liberalai klaipėdiečiai Gentvilai . Tokiems ,Klaipėdos patriotams , linkiu paskutinės kadencijos seime .

    • Ir ne tik Seime. Nesinorisi jų viešame gyvenime matyti. Laikams Gentvilams bent sau įsitikinti, kad ne vien š… malti sugeba, kita veikla užsiimant.

  3. 1. Laivas SŪDUVIS stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj.

    2. Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”.

    Tiems, kas rašo komentarus tinklaraštyje ir nežino kur stovi Smiltynėje „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”,
    rekomenduojame nuvykti į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodą garvežį….

  4. Na Gentvilai tai cia suzibejo… Koks skirtumas KAS siulo? Svarbu, kad siulo gera dalyka.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt