„Atvira Klaipėda” padedant Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos valdomam unikaliam AdM archyvui leidžiasi į paskutinę kelionę laiku.
Šįkart skaitytojams papasakosime apie prieš šešis dešimtmečius nebūtin iškeliavusią senąją muitinę ir Karlo tiltą, šalia kurio ji stovėjo.
Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos (AdM archyvo) ir „Oro grupės” nuotr.
Pakrantės architektūrinis akcentas
Menotyrininkas, architektūros istorikas Jonas Tatoris yra rašęs, jog apie tai, kur Klaipėdoje iki XVII a. buvo muitinės ir kaip jos atrodė, duomenų nėra. Viename XVII a. vidurio Klaipėdos plane Svarstyklių pastatas pažymėtas kairiajame Naujosios (dabartinės) Dangės krante, ties senamiesčiu. Vėliau Karališkasis akcizo namas yra veikęs Turgaus gatvėje (namo Nr. 2 vietoje). Šalia jo yra buvęs Karališkasis licencijų namas . Šie abu pastatai pažymėti ir apie 1770 m. sudarytame Klaipėdos miesto plane. Sankrovos ir rūšiavimo namai tuo metu, anot jo, stovėjo ant Dangės kranto, dabartinėje Žvejų gatvėje. Šios eksportą ir importą kontroliuojančios įstaigos nuo kitos miesto dalies buvo atitvertos medine tvora. Į šią administracinę-prekybinę zoną ir uostą buvo galima patekti tik pro dvejus vartus. 1795 m. minėti muitinės ir licencijų namai buvo parduoti, muitinė persikėlė prie Dangės.
Mieste buvo ir daugiau panašios paskirties administracinių pastatų. Pavyzdžiui, XVIII a. pabaigoje—XIX a. pirmojoje pusėje netoli Jono bažnyčios veikė vadinamoji Druskos kontora, kuri reguliavo druskos importą. Per 1854 m. didįjį gaisrą visi šie pastatai sudegė.
Iš turtingo pirklio muitinei buvo nupirktas sklypas su per gaisrą nenukentėjusiu namu dešiniajame Dangės krante, prie Karlo (dabar – Pilies) tilto.
„Tai buvo klasicistinis pastatas, statytas 1821 metais. Kaip matyti iš Valdhauerio (mokytojas ir dailininkas Gustavas Valdhaueris – autor. past.) piešinio, namas buvo dviejų aukštų, jo centrą paryškino platus rizalitas su trikampiu frontonu. Po pastatu buvo rūsiai; stogas iš skalūno plokštelių, lėkštas. Pastato pagrindinį fasadą puošė lenktomis pakopomis dvipusiai laiptai. Langų rėmai buvo kryžmiškai padalyti į smulkias dalis”, – rašė J. Tatoris.
Vėliau šis namas, anot jo, ne kartą buvo praplėstas, pristatyti priestatai. 1923 m. senoji muitinė vėl rekonstruota – pailginta iki 50 metrų ir paaukštinta. Išliko senieji rūsiai, po priestatu įrengti nauji pusrūsiai prekėms laikyti. Mansardinėje dalyje gyveno muitinės darbuotojai.
Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos (AdM archyvo) ir Martyno Vainoriaus nuotr.
„Po šios rekonstrukcijos muitinės architektūra neatpažįstamai pasikeitė. Pastatas uždengtas nauju mansardiniu stogu. Iš Danės pusės stogą paįvairino du laužyto kontūro frontonai, mansardiniai langai Su trikampiais frontonėliais, ovaliniai stoglangiai. Iš Danės pusės atsirado antros durys. Taip klasicizmo stiliaus pastatas virto tėvynės stiliaus statiniu. Muitinė tapo Danės pakrantės architektūriniu akcentu”, – rašė J. Tatoris.
Pokariu šiame pastate veikė Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos vandens baseino skyrius.
Ir J. Tatoris, ir istorikas prof. dr. Vasilijus Safronovas teigia, jog pastatas sugriuvo paplautas Dangės. V. Safronovas detalizuoja, jog tai nutiko 6-ojo dešimtmečio pabaigoje. „Atviros Klaipėdos” žurnalistui Klaipėdos regioniniame valstybės archyve pavyko aptikti jau griaunamo buvusio muitinės nuotrauką, po kuria esantis prierašas rusų kalba skelbia: „Uosto vald. pastatas, sugriautas plavūno 1958 metai”.
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo nuotr.
Pasak J. Tatorio, kiti pagalbiniai šios valstybinės muitinės pastatai (mūriniai ir mediniai sandėliai) buvo daugiausia vienaaukščiai. Jie ilga eile buvo nusitęsę iki pat Dangės žiočių.
Anot V. Safronovo, nugriovus muitinės pastatą buvo pradėtas Dangės skvero į vakarus nuo buvusio Karlo tilto formavimas. 1963-1964 m. šioje vietoje buvo nugriauta „virtinė vienaaukščių nutriušusių namelių – sandėlių ir pasodinti medžiai” (citata iš „Tarybinėje Klaipėdoje” skelbto architekto Kosto Černiausko straipsnio).
„Nors urbanistiniu požiūriu šis sprendimas buvo nuoseklus Dangės krantinės apželdinimo projekto tęsinys, įrengtas skveras nebuvo funkcionalus. 7-ajai laivų remonto įmonei (po nepriklausomybės ji gavo „Laivitės” vardą) atitvėrus savo teritoriją, visus metus, išskyrus vasaros sezoną, skveras teatliko savotiškos alėjos, kuria buvo galima išeiti prie marių, vaidmenį. Tuo metu tai buvo vienintelis atviras priėjimas prie marių centrinėje miesto dalyje. Žmonių intensyvumas šioje vietoje padidėdavo tik vasarą, kai keltai į Smiltynę kėlė ne iš upių prieplaukos, bet tiesiai iš marių krantinės skvero gale”, – sakė V. Safronovas.
Vietoje Karlo – Pilies vardas
Pasak J. Tatorio, intensyvėjant Vitės ir senamiesčio ryšiams ilgą laiką maždaug ties dabartiniu Dramos teatru žmones ir krovinius per Dangę kilnojo vienas, o XIX a. pradžioje – du keltai. 1829 m. kelto vietoje buvo pastatytas naujas medinis varstomasis tiltas, pavadintas princo Karlo vardu. Jo atidaroma anga buvo 11,6 m pločio. 1877— 1878 m. šis tiltas buvo perstatytas.
Nutiesus tramvajaus liniją, 1904 m. medinis Karlo tiltas buvo pakeistas metaliniu. Jį varstė elektros variklis, anga laivams praplaukti buvo 20 metrų pločio.
„Tilto turėklai buvo metaliniai iš tiesių ir banguotų vertikalių strypelių; turėklų viršų puošė jugendui būdingi elementai”, – rašė J. Tatoris.
Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos (AdM archyvo) ir Martyno Vainoriaus nuotr.
Tiltas buvo susprogdintas II pasaulinio karo metais traukiantis Vermachtui ir miestą puolant Raudonajai armijai.
Pasak V. Safronovo, buvusio laikinojo medinio tilto statyba šioje vietoje buvo pradėta tik 1951 m., nors rūpintis pakeliamojo tilto statyba toje vietoje miestas ėmė dar 1946 m. Tačiau centrinė valdžia tuo metu teikė prioritetą tiltų statybai Kaune ir Sovetske. Tad tiltas Dangės krantus šioje vietoje sujungė tik tada, kai kilo Biržos tilto rekonstrukcijos klausimas, o naują tiltą pastatydinti pasisiūlė Baltijos laivų statykla. Tiltą sumanyta statyti 1966 m. Statyba pagal Leningrado tiltų tyrinėjimo ir projektavimo instituto (Lengiprotransmost) parengtą projektą pradėta 1968 m., bet baigti ją pavyko tik 1974 m.
Po nepriklausomybės Pilies tilto rekonstrukcija buvo pradėta 2013 m. pabaigoje ir baigta 2014-ųjų gruodį. Darbų rangovas buvo UAB „Hidrostatyba“, subrangovas – UAB „Viadukas“. Rekonstrukcija atsiėjo per 3,6 mln. eurų. 2015 m. vasario 16-ąją UAB „Hidrostatyba“ už Pilies tilto rekonstravimą anksčiau laiko Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas įteikė miesto vėliavą. Tačiau prabėgus vos porai metų jau buvo atsiradę tilto pakėlimo mechanizmo defektų.
Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamas kultūros ar meno srities projektas „Kelionė laiku Klaipėdos gatvėse“.
1. Laivas SŪDUVIS stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj.
2. Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”.
Tiems, kas rašo komentarus tinklaraštyje ir nežino kur stovi Smiltynėje „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”,
rekomenduojame nuvykti į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodą garvežį…..