Buvusių miesto kapinių vietoje įkurdintu Skulptūrų parku besirūpinantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejus šiemet surengs keturis renginius, skirtus 200-osioms šių kapinių įrengimo metinėms paminėti. Taip pat, jei pavyks gauti savivaldybės finansavimą, planuojama išleisti specialų leidinį.

Pirmasis iš renginių vyks jau ateinantį antradienį, sausio 7-ąją. Būtent tą dieną prieš 200 metų buvo pašventintos naujosios Klaipėdos kapinės.

Laidotuvės Klaipėdos kapinėse 1923 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Pasak muziejaus direktoriaus pavaduotojos Skulptūrų parkui Sondros Simanaitienės, antradienį 17 val. prasidės sakralinis vakaras, skirtas šiai sukakčiai. Jį pradės visų miesto bažnyčių varpų skambėjimas. Parke apžvelgus istorines šios vietos aplinkybes skambės liuteroniškos giesmės, ant transformatorinės sienos bus galima išvysti senąsias kapinių nuotraukas, ypatingai apšviestus paminklus, susirinkusiųjų lauks arbata, kuria pasirūpins kariai. Muziejus taip pat iš sustojusių laikrodžių įrengs instaliaciją.

„Jei klaipėdiečiai norėtų, gali atsinešti žvakučių – padarysime iš jų šviesos salas”, – sakė S. Simanaitienė.

Pasak jos, vasarą parke dar numatoma įrengti lauko stendų parodą, spalį bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu bus surengtas forumas „Bendruomeninės atminties stiprinimas”. Taip pat numatyta surengti skulptoriaus Algirdo Boso parodą „Antkapiniai paminklai”.

„Jeigu pavyks gauti savivaldybė finansavimą bendradarbiaujant su dienraščiu „Vakarų ekspresas” būtų išleistas specialus leidinys, kuriame būtų sudėti dienraštyje spausdinami žmonių prisiminimai apie pokariu čia dar veikusias kapines. Šie pasakojimai yra labiau vertinti etnografiniu, o ne istoriniu aspektu”, – sakė S. Simanaitienė.

Pasak muziejaus direktoriaus Jono Genio, ši sukaktis leidžia koncentruotis ne tik į vienų kapinių jubiliejų.

„Tai žymiai platesnis aspektas. Yra tam tikra spraga – juk mieste yra buvę apie 20 kapinių vietų. Tai galimybė atsižvelgti į kultūrinę atimtį”, – sakė jis.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs liuteronų kunigas Mindaugas Žilinskas užsiminė ir apie idėją sekant šio tikėjimo kapų švenčių tradicija surengti marių kapų šventę vasarą ar ant kranto, ar laivuose.

„Ji galėtų būti su giesmėmis, švento rašto skaitiniais ir pamąstymais, taip būtų galima paminėti tuos, kurie iškeliavo anapus vandenyje”, – sakė kunigas.

Klaipėdos vokiečių bendrijos pirmininkas Klaus Peter Paul Grudzinskas savo ruožtu sakė, jog didelė garbė yra buvusiam miesto Vykdomojo komiteto pirmininkui Alfonsui Žaliui, kad sugalvojo čia sukurti Skulptūrų parką ir taip išlaikė buvusių kapinių teritoriją.

ISTORIJA

Miesto kapinės buvo įsteigtos 1820 m., tačiau yra užuominų, kad jau XVIII a. antroje pusėje čia buvo nedidelės kapinės, kuriose per Septynerių metų karą (1756-1763) laidoti Rusijos ir Prūsijos kariai. Nuo XIX a. pr. čia laidoti visų religijų, išskyrus judėjus, mirusieji.

Pasak istorikės Zitos Genienės, šios kapinės buvo viena pirmųjų miesto žaliųjų zonų. 

1856 m. kapinių teritorija buvo beveik užlaidota, todėl miestas kreipėsi į valdžią leidimo užpilti kapines žemių sluoksniu ir senąją vietą panaudoti antriniam laidojimui. Vyriausybė leido panaudoti senąją vietą laidojimui antrąkart – piltos žemės, kurios buvo atgabentos laivais į Klaipėdą kaip balastas. Kadangi senieji kapinių takai liko kaip buvę, kvartalų kraštus teko sutvirtinti atraminėmis sienutėmis, o kai kur sumūryti laiptukus.

XX a. pr. kapinės praplėstos, jos buvo jau „L“ raidės plano. Miestiečių pastangų dėka devyniolikto amžiaus pabaigoje šios miesto kapinės buvo tapusios „rimtimi dvelkiančia, poetiška, pavėsinga, pavasarį lakštingalų, gegučių ir kitų giesmininkų mėgiama vieta. Tai buvo Klaipėdos pasididžiavimas, kurio galėjo pavydėti daug didesni miestai“ (Johanas Zembrickis).

Poilsio aikštelė Klaipėdos miesto kapinėse 1934 m. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Nuo 1820 m. iki 1937 m. kapinėse buvo palaidota apie 28 930 žmonių. Pasak Z. Genienės, nuo kapinių atidarymo iki 1851 m. laidojimo duomenų nėra išlikę. 

Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo kapinių plėšimas ir niokojimas. Senosios koplyčios buvo susprogdintos dar 1947 m. Daugybė kapų buvo išniekinta, išgrobtas marmuras ir granitas, išdaužyti antkapiniai paminklai. 5-ojo dešimtmečio pabaigoje kapinės visai apleistos.

Iki pat kapinių uždarymo laidota palei Trilapio gatvę, todėl čia išliko daugiausiai lankomų kapų. 1948–1959 m. palaidojimų registracijos knygoje, šiuo metu saugomoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fonduose, įrašas apie paskutinį palaidojimą darytas 1959 m. sausio 24 d., nors, remiantis Olgos Irenos Vičiulytės-Gedgaudienės (gim. 1940 m. Klaipėdoje) liudijimu, paskutinį kartą laidota 1964 m. – priešais 1923-iųjų sukilėlių kapą buvo palaidotas jos uošvis Kazimieras Bubulas.

Nuo 1977 m. šioje teritorijoje pradėtos eksponuoti Smiltynėje vasaros metu skulptorių sukurtos skulptūros, įkurtas Skulptūrų parkas.

1981–1982 m. vakarinėje teritorijos dalyje, palei Trilapio gatvę, dar stovėjo senieji antkapiniai paminklai. 1983 m. Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto sprendimu buvo likviduotos visos kapinės – išardytos metalo tvorelės, betono laipteliai ir sulygintos su žeme senųjų klaipėdiečių amžino atilsio vietos.

Šiuo metu 10 ha parko teritorijoje eksponuojami 116 įvairios tematikos skulptūrų, kurias sukūrė 61 skulptorius per 13 simpoziumų.

Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu jau yra parengtas parko sutvarkymo projektas, kuris kelia aistras dėl numatyto apie 500 savaime išaugių medžių kirtimo. Pagal dabartinius savivaldybės planus pirmąjį rekonstrukcijos etapą numatoma vykdyti 2021-2022 metais.