Prokuratūra per teismą siekia panaikinti Klaipėdos regiono plėtros tarybos sprendimą, kuriuo UAB „Gaudesta” statybų planams buvusio „Trinyčių” fabriko teritorijoje buvo suteiktas regioninės svarbos projekto statusas.

Tokio statuso pageidavę naujieji teritorijos nuomotojai tikina, kad nieko baisaus nenutiks, jei jis ir bus panaikintas.

Buvo „Trinyčių” fabriko vietoje aptverta dykvietė plyti jau daugiau nei dešimtmetį. Martyno Vainoriaus nuotr.

Sumažino statybų apetitą

Po 2004 m. paskelbto „Trinyčių” bankroto pastatus įsigiję naujieji savininkai juos pradėjo griauti 2007-ųjų pabaigoje ir ketino pastatyti daugiabučių, kuriuose turėjo būti apie 1000 butų – iš viso apie 75 tūkst. kv. m parduodamo ploto. Didesnioji dalis suplanuotų gyvenamųjų namų buvo 8 aukštų, kai kurie – ir žemesni. Kvartalo akcentu turėjo tapti iki 84 metrų aukščio iškilsiantis pastatas. Kai kur pirmuosiuose pastatų aukštuose buvo numatoma ir šiek tiek komercinio ploto. Apie 300 mln. litų vertintą projektą planuota įgyvendinti per penkerius metus.

Tačiau atėjus 2009 m. ekonominei krizei, šis projektas taip pat tapo jos auka.

Nepastatyto kvartalo vizija.

Popieriuose dar egzistuojančius ir realiai esančius keletą pastatų, o kartu ir nuomos teisę į aštuonis beveik 5 ha užimančius sklypus iš varžytinių 2018 m. birželį įsigijo UAB „Gaudesta”. Jau tų metų liepą ji raštu kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę, kad pastaroji inicijuotų  kreipimąsi į Klaipėdos regiono plėtros tarybą ir prašytų šią teritoriją pripažinti regioninės svarbos projektu.

„Bendrovė planuoja šią teritoriją pilnai išvystyti, pritaikant ją miesto poreikiams, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir infrastruktūrinius poreikius. Planuojama bendra investicijų vertė – 50 mln. eurų. Teritorijoje numatoma darniai suderinti gyvenamosios paskirties zonas su viešaisiais socialiniais objektais – mokykla, darželis, verslo aplinkos objektais – inovacijų centro, konferencijų, parodų ir kitą – tiesiogiai naudojamą ekonominei veiklai vykdyti. Sutvarkytas kvartalo vidines erdves ir gatves, vandentiekio, nuotekų ir lietaus tinklus perduoti Klaipėdos miesto savivaldybei. Šis projektas prisidės prie Klaipėdos miesto tikslų – sukurti integruotą, kokybišką gyvenimo ir veiklos mieste infrastruktūrą, reikalingą investicijoms pritraukti ir naujoms darbo vietoms kurti. Esame pasiruošę išklausyti ir įgyvendinti Klaipėdos miesto institucijų pasiūlymus dėl vystomos teritorijos pritaikymo konkretiems miesto poreikiams”, – rašoma įmonės kreipimesi, kuriame tikinama, kad toks objektas turės reikšmingą teigiamą ekonominį efektą visam Klaipėdos regionui.

Jau tą patį mėnesį uostamiesčio savivaldybė su tokiu prašymu kreipėsi į regioninės plėtros tarybą.

Iš 2018 m. rugsėjį vykusio jos posėdžio protokolo matyti, kad projektą pristatė ir ikikrizinį kvartalą projektavusio Klaipėdos architektų biuro „Andrijauskas ir partneriai“ direktorius Edmundas Andrijauskas.

Jis aiškino, kad šiuo metu keičiamas požiūris į gyvenamųjų namų statybą, nebestatoma miegamųjų kvartalų, tad detalusis planas buvo pakoreguotas – sumažintas užstatymo intensyvumas iki 50 000 kv. m bendrojo ploto, numatyta daugiau erdvių, pastatų pirmuose ir antruose aukštuose ir aukštybiniame pastate suplanuotos patalpos, skirtos komercijai, kūrybinėms industrijoms, konferencijų salėms, dirbtuvėms, kūrybiniam verslui ir pan.

Anot architekto, įgyvendinus tokį projektą būtų sukurta apie 150 darbo vietų, jis esą padėtų atgaivinti Klaipėdos senamiestį.

Andrius Šiaudinis, „Peritus Partners“ partneris dėstė, kad projekto metu numatoma sukurti infrastruktūrą, reikalingą kūrybinių industrijų verslo vystymui. O pasaulio praktika esą rodo, kad investicijoms į verslo inkubatorius veikia multiplikacinis efektas, investuotas euras atneša 2,5 karto daugiau į biudžetą. A. Šiaudinis aiškino, kad į šioje vietoje planuojamo kūrybinių industrijų inkubatoriaus B22 veiklas ketinama sutelkti Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų bendruomenės atstovus, apimančius verslo įmones, švietimo ir mokslo įstaigas, asociacijas, viešąsias įstaigas. Kūrybinių industrijų inkubatoriuje B22 planuojama įrengti apie 150 funkcionalių darbo vietų kūrybinių industrijų sektoriaus atstovams.

Regioninei tarybai aiškinta, kad bendra investicijų į projektą suma sudarys apie 56 mln. Eur, numatomas veiklas planuojama įgyvendinti 4 etapais. Artimiausią, 16 mln. eurų vertės etapą, žadėta įgyvendinti iki 2020 metų, planuota investuoti 16 mln. eurų. Jo metu turėjo būti pastatyti 4 pastatai, kuriuose 1 000 kvadratinių metrų bus skirta Kūrybinių industrijų inkubatoriui B22.

Už tokio statuso suteikimą tada balsavo 16 regioninės plėtros tarybos narių, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo.

Prokuratūra mano kitaip

Tačiau toks Klaipėdos regiono plėtros tarybos sprendimas užkliuvo prokuratūrai ir ji, motyvuodama viešojo intereso gynimu, pateikė ieškinį Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams bei prašo jį panaikinti.

Pirmojo bylos posėdžio metu paaiškėjo, kad tarybos atstovai ne tik kad neatvyko, bet ir nepateikė atsiliepimo – už ją tai padarė Klaipėdos savivaldybė, nors ir neturėjo tokių įgaliojimų.

„Jų požiūris labai keistas, iki galo nesuvokia savo funkcijų, kas turi atstovauti – ar savivaldybė ar taryba”, – posėdžio metu konstatavo prokurorė Kornelija Rušinaitė.

„Gaudestai” byloje atstovaujantis advokatas Artūras Jaskelevičius pripažino, kad tokio pobūdžio ginčų savo praktikoje nėra matęs.

Teismas, reaguodamas į susiklosčiusią situaciją, bylos nagrinėjimą atidėjo ir įpareigojo regioninę tarybą pateikti atsiliepimą.

Po posėdžio prokurorė K. Rušinaitė, paklausta, kodėl pateiktas toks ieškinys, sakė, jog projektas neatitinka nė vieno iš keturių parametrų, pagal kuriuos jam būtų galima suteikti regioninės svarbos statusą.

Tuo metu „Gaudestos” vadovas ir 50 proc. akcijų valdytojas Kęstutis Gaudėšius gana miglotai aiškino, kam reikia tokio statuso.

„Jis svarbus ne mums. Kreipiausi, kad lengviau vystytųsi, galbūt ir būtų europinė parama, bet klausimas, ar aš jos prašysiu, man nereikia jokių europinių. Jei panaikins tą statusą, nieko baisaus mums nenutiks”, – teigė jis.

ISTORIJA

Medvilnės audimo fabrikas AB „Klaipėda” prie Malūno tvenkinio buvo įkurtas 1925 m. iš Lietuvos atvykusių brolių Abrahamo ir Rafaelio Fainbergų.  Įmonė pradžioje turėjo 50 darbuotojų, o 1938 m. jau buvo didžiausias tekstilės fabrikas Lietuvoje (jame dirbo 1600 žmonių), taip pat vienas moderniausių tokios rūšies fabrikų Europoje. Jis buvo didžiausias Klaipėdos darbdavys prieš II pasaulinį karą, tačiau dėl menkų atlyginimų, pasak istoriko Juliaus Žuko, vietiniai čia vengdavo įsidarbinti, daugiausia dirbdavo atvykėliai iš Žemaitijos ir kitų Lietuvos regionų. Didžioji dalis produkcijos – vilnoniai, pusvilnoniai ir medvilniniai audiniai – buvo realizuojama Lietuvos rinkoje su prekiniu ženklu „Du arkliukai”. Nemažai produkcijos įsigydavo Krašto apsaugos ministerija.

Anot istoriko, prof. dr. Vasilijaus Safrnovo, per II pasaulinį karą buvo sunaikintas vienas pagrindinių audimo korpusų, buvęs arčiau tvenkinio, mažiau nukentėjo antrasis. Gamykla iš dalies buvo atstatyta per antrą 1945 metų pusmetį. 1946-1950 m. TSRS ūkio plane ji buvo įtraukta į svarbiausiųjų sąjungos lengvosios pramonės įmonių atkūrimo ir išplėtimo sąrašą. Audimo korpusas pradėjo veikti tik 1949 m. 1945-1947 m. įmonė vadinosi Medvilnės verpimo ir audimo kombinatas „Trinyčiai”, vėliau – Medvilės verpimo fabrikas „Trinyčiai”. 1954 m. buvo pastatytas naujas korpusas. 1956 m. pradėjo veikti pluošto dažymo cechas. 1959-1964 m. du iš trijų fabriko korpusų buvo rekonstruoti į vieną pagrindinį, kuriame buvo įrengta naujų cechų ir pastatytas naujas buitinis korpusas palei Bangų g., seni įrengimai pakeisti naujais. Pirmaisiais pokario metais fabrikas gamino verpalus, audinius ir vatą. Nuo 1947 m. – vien medvilnės verpalus. Žaliavą fabrikas gaudavo iš Vidurinės Azijos, o verpalus siųsdavo į Lietuvos ir kitų TSRS respublikų įmones. 1969 m. čia dirbo 2472 žmonės.

„Trinyčių“ fabriko verpimo cechas apie 1955 metus. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

1993 metais „Trinyčiai“ tapo privataus kapitalo įmone. Nuo 1990 m. įvairiuose fabriko skyriuose dirbusi, o 1999-2003 m. įmonei vadovausi Daiva Urbonienė žurnalistei Rolandai Lukoševičienei yra pasakojusi, jog siekdama pagerinti techninę bazę įmonė buvo įsigijusi šveicarišką liniją, vėliau į modernizaciją investavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERIPB), tačiau tuo metu Uzbekija pati pradėjo gaminti kokybišką produkciją, o ne tik tiekti žaliavą, tad konkuruoti tapo neįmanoma. 1999 m. vienas iš įmonės akcininkų – SBA koncernas – surado Anglijos įmonę „Shiloh spiners Ltd”, kuri gamino verpalus šluotoms ir kilimėliams iš susuktų siūlų. Ji perkėlė kelias gamybos grandis į Klaipėdą, tiekė žaliavas, pirko produkciją, bet po keleto metų bankrutavo. Išnykus žaliavai, klientams netruko ateiti ir „Trinyčių” bankrotas – jį įmonės valdyba paskelbė 2003 m. gegužės 30 d. Didžiausia „Trinyčių“ akcininkė tuo metu buvo investicinė bendrovė „Koncerno SBA investicija“, kuriai priklausė 44,25 proc. akcijų. ERIPB valdė 22,38 proc., Valstybės turto fondas – 7,02 proc. akcijų. Prieš paskelbiant bankrotą įmonėje dirbo 260 žmonių. AB „Trinyčiai” buvo išregistruota 2008 m. birželį. 

2004 m. rudenį įmonės nekilnojamąjį turtą buvo perėmusi JAV registruota bendrovė „Caistor international Ltd“, perėmusi skolos reikalavimo teises iš Vilniaus banko. 

2007-ųjų rudenį pastatus ėmė griauti nauja jų savininkė, kvartalo statybas ketinusi vykdyti UAB „VIPC Klaipėda”, kurios 50 proc. akcijų priklausė AB „Invalda“. Tačiau statybos taip ir nebuvo pradėtos –  „VIPC Klaipėda” 2011 m. buvo iškelta bankroto byla.