Atminimo vakaras, skirtas Stanislovui Juščiui

Fotoreportažai, Mums rašo

Bronislovas Skirsgilas, S. Šimkaus konservatorijos 1956 metų laidos absolventas
2020-01-13

Komentarų: 0

[vc_row][vc_column][vc_column_text]Vieną sausio pavakarę Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje nutiko gražus įvykis: Arūnas Pečiulis, per šventes atidėjęs darbus Austrijoje, sukvietė kolegas prisiminti šios muzikos mokymo įstaigos buvusį dėstytoją, savo buvusį mokytoją, miesto ir Žemaitijos krašto mėgėjų chorų puoselėtoją Stanislovą Juščių (1931 – 2015).

Pretekstas Mokytoją pažinojusiems tą vakarą susirinkti buvo knygos ,,Daina mano miestui” pristatymas. Ją bendradarbiaudami parengė ilgametė Mokytojo kolegė Nelė Gricienė ir A. Pečiulis, paskatinęs Nelę imtis šio sudėtingo darbo.

Pakiliai ir jautriai skambėjo Rūtos Agafonovienės ir Irenos Petrulionienės vokalinis duetas. Vėjūnės Garbuzovos nuotr.

Knygos pristatymo vakaras prasidėjo daina ,,Giedu dainelę”, kurią atliko Mokytojo suburtas ir ilgus metus jo vadovautas choras ,,Alna”. Vakarą vedė Arūnas. Salėje visos sėdimos vietos buvo užimtos. O kaip kitaip? Juk susirinko daugybė Jo buvusių mokinių (pirmasis jų diplomą gavo 1963, o paskutinis – 1993 metais). Kai kurie iš jų jau gražiai solidūs, pasidabruotais smilkiniais. Prisiminti S. Juščių atėjo jo bendramoksliai, bendradarbiai, žvejonėse su juo susipažinę bičiuliai. Vakarą savo apsilankymu pagerbė konservatorijos direktorė Loreta Jonavičienė, buvusi direktorė Biruta Vaišienė, ilgametis Klaipėdos Liaudies operos vadovas ir kolega profesorius Kazys Kšanas, dabartinė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Knygą apie Mokytoją labai dalykiškai ir suprantamai pristatė viena jos sudarytojų N. Gricienė.

Knygos pristatymo vakarą maloniai pagyvino Mokytojo sukurtos muzikos skambėjimas. Kūrinius atliko choras ,,Alna”, dirigavo jo vadovė Olga Lebedeva. Pakiliai ir jautriai skambėjo Rūtos Agafonovienės ir Irenos Petrulionienės vokalinis duetas. Maloni staigmena buvo graži lietuviškų intonacijų turtinga, trijų dalių formos pjesė birbynei. Ją autorius skyrė birbynės dėstytojo, savo kolegos ir žvejonių bičiulio Kazimiero Biliūno (1919 – 1979) atminimui. Šios staigmenos viršūnė buvo tai, kad pjesę pritaikęs smuikui Aliaksandr Koshevar (Minsko muzikos akademijos absolventas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro koncertmeisteris) pats ją labai jautriai ir meistriškai pagriežė, akomponuojant Virginijai Ruzgienei. Susidarė įspūdis, kad pjesė nė kiek ne prastesnė už B. Dvariono populiariąją pjesę smuikui ,,Prie ežerėlio”.

Vakaro oficialioji dalis prasmingai pasibaigė Mokytojo dukros Eglės ir Jo mokinio Arūno padėkos žodžiais ir gėlėmis muzikos atlikėjams, knygos apie Mokytoją rengėjams ir visiems talkininkams.

Konservatorijos muziejui buvo perduoti Stanislovo Juščiaus Dainų švenčių medaliai ir knyga. Ir, žinoma, visų vakaro dalyvių bei svečių nuotrauka.

O kalbos, susipažinimai ir atpažinimai dar ilgai tęsėsi šiltai bendraujant mokyklos kavinėje.

INFORMACIJA

Iš knygos pratarmės: ,,Mokytojo kūrybos kelias tęsėsi daugiau nei keturis dešimtmečius Klaipėdos mieste: su Pieno kombinato mišriu choru, kuris buvo žinomas visoje šalyje ir už jos ribų, buvo daugkartinis miesto ir respublikinių dainų švenčių dalyvis bei konkursų laureatas. Vėliau – darbas su ,,Dailės” kombinato mišriu choru. O ir išėjęs į užtarnautą poilsį, S. Juščius subūrė senjorų chorą ,,Alna”,  kurio koncertinės kelionės vedė ne tik Lietuvos keliais, buvo aplankyta Lenkija, Suomija ir kitos šalys. Su vadovaujamais chorais jis aktyviai dalyvavo visose Klaipėdos ir respublikinėse bei Pasaulio lietuvių dainų šventėse (1955 – 2010). Mokytojas buvo daugelio dainų švenčių vyriausiuoju dirigentu, meno saviveiklos apžiūrų ir vertinimo komisijos nariu, mėgėjų chorų konsultantu. Ugdydamas jaunąją chorvedzių kartą, vadovaudamas mėgėjų chorams, S. Juščius įnešė nemažą indėlį į Klaipėdos ir Pamario krašto chorinės kultūros vystymą, prisidėjo keičiant požiūrį ir lemiant profesionalų jos augimą.”

Vėjūnės Garbuzovos nuotr.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”119198,119206,119207,119210,119211,119212,119213,119214,119215,119216,119217,119208,119223,119224,119227,119231,119218″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Fotoreportažai, Kultūra

Muzikinis teatras pagerbė geriausius savo kūrėjus

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau šeštą kartą Teatro dienos proga įteikė apdovanojimus „Pagauk bangą“, skirtus ambicingiausius kūrybinius iššūkius praėjusiais metais ...
2024-03-28
Skaityti daugiau

Kultūra, Svarbu

Kultūros projektų finansavimas: lems ir valdančiųjų nuomonė (atnaujinta)

Kultūros ir meno tarybą pakeitusi Klaipėdos kultūros ir meno politikos formavimo darbo grupė, antradienį susirinkusi į pirmą posėdį, didžiausią jo ...
2024-02-21
Skaityti daugiau

ELTA

Teismai dėl Laimos Vilimienės laimėto konkurso tęsis

Buvęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) direktorius Jonas Sakalauskas Lietuvos Apeliaciniam teismui apskundė pirmos instancijos teismo sprendimą atmesti ...
2024-01-28
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This