Konkurse „Klaipėdos knyga 2019“ su dviem savo leidiniais dalyvaujantis klaipėdietis žurnalistas ir rašytojas Mindaugas Milinis lietingą antradienio vakarą Pempininkų bibliotekoje gausiai susirinkusiems klausytojams pristatė savo kūrinius.
Nors ir pakartotinai išleista dokumentinė knyga „Afganistano mėsmalė. 1979–1989 m.“, ir istorinis romanas „Partizanas II“ pasakoja toli gražu ne pačias linksmiausias istorijas, jų autorius savo knygas pristatė su jam būdingu šmaikštumu bei kandoku humoru, vis nepamiršdamas priminti, jog už šias knygas būtina balsuoti.
Pasak M. Milinio, kai kurios pokario partizanų istorijos galėtų būti puikūs scenarijai Holivudo filmams, „tačiau kadangi lietuviai yra žydšaudžiai, o Holivudą valdo žydai, todėl jame niekada nebus pastatyta filmo apie pokarį Lietuvoje”. Palmiros Mart nuotr.
Tarp susirinkusiųjų buvo ir keli knygos apie Afganistano karą herojai, kurių pasakojimai ir sudaro kūrinio pagrindą.
Prisiminęs vieno pirmojo knygos leidimo skaitytojo pasakymą, jog Afganistane rusų kariai elgėsi lygiai taip pat, kaip ir sovietinė armija pokariu Lietuvoje, M. Milinis sakė jau tada kilus minčiai rašyti knygą apie pokarį. Kadangi tuo metu knygų apie tremtinius jau buvo išleista nemažai, nusprendęs, pasak jo paties, šiek tiek „paklastoti” istoriją – rašyti romaną apie partizanus.
Taip per 4 metus gimė pirmoji „Partizano” dalis, kuri sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo.
Visgi, pasak autoriaus, ne pirmosios dalies populiarumas, o esą tai, kad jam pačiam nepatiko jos pabaiga, ir buvo paskata rašyti antrąją knygą. Ją parašė per vienerius metus ir jos pabaiga jį patį tenkinanti, todėl trečiosios tikino neberašysiąs.
Kažkieno paklaustas, ar nežadama pagal lengva, nuotykinį romaną primenančia maniera parašytą kūrinį statyti filmą, nusijuokęs atsakė, jog lietuviai to nepajėgūs padaryti. Esą vienam prodiuseriui nusiuntęs kelias „Partizano” dalies ištraukas, tai tas atsakęs, jog vos vienas epizodas iš knygos „suvalgytų” visą filmo biudžetą.
Romanas „Partizanas II“ pristatomas kaip pirmasis bandymas lietuvių grožinėje literatūroje papasakoti pokarinės Klaipėdos istoriją.
Pats autorius sakė šiuo romanu norėjęs paneigti ne vieną dar sovietmečiu mums įteigtą ir iki šiol tebeklaidžiojantį mitą. Bene ryškiausias iš jų – kad pokarinę Klaipėdą atstatė iš visos tuometinės Sovietų Sąjungos suvažiavę žmonės, nors iš tiesų tai padarė vokiečių ir kitų tautybių belaisviai, kurių stovykla buvo įsikūrusi dabartinio Kultūros fabriko vietoje.
„Tai yra ir gana nemažas ginklas informaciniame kare”, – rankoje vartydamas storą, per 500 puslapių antrąją romano dalį, lyg rimtai, lyg juokais sakė M. Milinis, pripažinęs, jog partizanus jis specialiai šiek tiek knygoje pagražinęs, nors pagrindinį herojų kūręs kaip neutralų ir jo neidealizavęs.
Beje, antrąją „Partizano” dalį galima skaityti ir neskaičius pirmosios dalies – tą patvirtino bibliotekos darbuotoja, „Partizaną II” prilyginusi geram detektyvui.
Abi knygas išleido „Briedžio” leidykla.
Ištrauka iš romano „Partizanas II“
Traukinio vagone buvo tvanku. Dvokė machorka, sudvisusiais kopūstais, neplautais autais, prakaitu ir šlapimu. Kažkas barėsi, kitur spiegė vaikas, nepadėjo nė raminantis motinos burbėjimas, netoliese riaumojo girtas vyras, greta sėdinti moteris tyloms bandė jį raminti.
Kitame vagono gale griežė bajanas, pritardamas girtais balsais bliaunamoms nepadorioms rusiškoms častuškoms.
Gyvenimas vagone nenutildavo net naktį.
– Ei, žiūrėkite, kokios trobos didelės! Ir jie tokiose gyvena? – pripuolęs prie lango ėmė šaukti gal devynerių metų berniūkštis.
– Čia ne troba, čia geležinkelio stotis, – žinovo tonu paaiškino kareivišką palaidinę vilkintis vyriškis be kojos.
– Kodėl ant jo užrašyta ne rusiškai?
– Todėl, kad čia nebe Rusija. Čia jau Lietuva.
– O Lietuva tai jau Vokietija? – klausinėjo vaikas.
– Jau beveik.
– Tai čia taip pat gyvena fašistai?
– Ne, ne visai fašistai, bet panašūs į juos.
– Jie taip pat mūsiškius šaudo?
– Miestuose tai nešaudo.
– O kur šaudo?
– Miškuose, ten geriau nosies nekišti.
1. Laivas SŪDUVIS stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj.
2. Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”.
Tiems, kas skaito komentarus ir jau žino kur stovi Smiltynėje „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”,
rekomenduojame dar nuvykti į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodą garvežį.