Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) trečiadienį nusprendė, kad Klaipėdos apygardos teismas turi iš naujo nagrinėti bylą, kuri gimė dėl to, kad uostamiesčio savivaldybė padedama Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) buvo sugalvojusi, kaip visuomenei atverti per prestižinį „Gintaro kranto” kvartalą einančią Skautų gatvę.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Savivaldybės administracija prašė inicijuoti valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą, nes dėl su gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Gintaro krantas“ sudarytos žemės nuomos sutarties ji neturi galimybės įregistruoti nuosavybės teisės į gatvę, kaip vietinės reikšmės kelią. O bendrijai užtvėrus šią gatvę kiti gyventojai, išskyrus bendrijos narius, negali laisvai ja naudotis.

Pasak LAT kolegijos, kurią sudarė teisėjai Algirdas Taminskas, Dalia Vasarienė ir Vincas Verseckas, nors ir reikia atsižvelgti ir į tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisę, negali būti sudarytos prielaidos, kad būtų nesilaikoma efektyvumo principo, kuris reiškia, jog turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei ir turi būti veikiama visuomenės interesais.

Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad bendrija, užtverdama per savo nuomojamą teritoriją einančią gatvės dalį, sudarė galimybę tik savo nariams naudotis šia gatve, paneigdama kitų visuomenės narių teisę naudotis šia gatve susisiekimo tikslais.

Šiais veiksmais bendrija pažeidė teisės aktuose įtvirtintą reikalavimą naudotis ne aukciono būdu išnuomotu valstybinės žemės sklypu užtikrinant teisingą visuomenės interesų ir nuomininko teisių pusiausvyrą ir tokiais aktyviais veiksmais sudarė pagrindą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties dalį dėl nuomojamo valstybinės žemės sklypo dalies, kuri būtina siekiant užtikrinti galimybę visiems visuomenės nariams naudotis gatve susisiekimo tikslais.

LAT nusprendė bendrijai palankų Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kurį priėmė teisėjos Kristina Domarkienė, Jolanta Gailevičienė ir Erinija Kazlauskienė, naikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Ši teisėjų kolegija buvo panaikinusi savivaldybei ir NŽT palankų apylinkės teismo sprendimą.

„Šis sprendimas buvo priimtas dėl kelių svarbių bylą nagrinėjusių teismų nenustatytų faktinių aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant, ar buvo pagrindas nutraukti viso valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, t. y. ir tą valstybinės žemės nuomos sutarties dalį, kuria buvo išnuomota kita sklypo dalis nei ta, kuri, kaip nurodyta pirmiau, reikalinga siekiant užtikrinti galimybę visiems visuomenės nariams naudotis gatve susisiekimo tikslais”, – rašoma teismo pranešime spaudai.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

ISTORIJA

Pirmą sykį klausimą, ar teisėtai užtverta dalis Skautų gatvės, einančios per kvartalą, pastatytą buvusios pionierių stovyklos vietoje, dar 2006-ųjų kovą iškėlė tuometinė dienraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistė Natalija Mogučaja-Vaineikienė.  Nepaisant jos ir kitų žurnalistų atliktų tyrimų, periodiškai vis pasirodydavusių publikacijų, situacija nėra pasikeitusi iki šiol – ties Pamario gatve įrengtas užkardas pakyla tik ratuotiems kvartalo gyventojams, o nuo kopų pusės joks automobilių eismas neįmanomas, nes čia įrengti vartai su spyna.

Klaipėdos savivaldybės administracijai galiausiai nusprendus įregistruoti šią gatvę kaip miesto turtą (Kelių įstatymas numato, jog gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms), to padaryti nepavyko, nes dalis gatvės pateko į „Gintaro krantui“ išnuomotą sklypą, o servituto čia neliko dar 2003 metais, kai tuometinė apskrities viršininkė Virginija Lukošienė, vėliau pati įsikūrusi šiame kvartale, pasirašė susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo su tuometine sklypo nuomininke AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“). 2004 m. gruodį apskritis nutraukė sutartį, pasirašytą su „Klasco“, ir sudarė sutartį su „Gintariniu krantu“, kuris prieš tai buvo šio sklypo subnuomininkas.

Susiklosčius tokiai situacijai Savivaldybė kreipėsi į NŽT, kad ši pašalintų kliūtį miestui tapti gatvės savininku. Ji atliko patikrinimą ir konstatavo, kad sklypo dalis (gatvė, keliai prie namų bei plotas, kuriame bendrija esą ketina statyti bendruomenės namus) naudojama ne pagal paskirtį ir nusprendė nutraukti jo nuomos sutartį.

Toks sprendimas sukėlė bendrijos „Gintaro krantas“ narių nepasitenkinimą ir jie pateikė ieškinį Klaipėdos apylinkės teismui. Trečiųjų asmenų statusu byloje dalyvavo kvartalo gyventojai, tarp kurių yra ne tik uostamiestyje puikiai žinomi asmenys – Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės valdybos pirmininkas Povilas Vasiliauskas, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ komercijos direktorius Karolis Kuzmarskis, kvartalo statybos metais „Klasco“ vadovavęs dabartinis Krovinių terminalo technikos direktorius Eduardas Plauška, „Begos“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis, Klaipėdos universiteto infrastrutūros prorektorius Benediktas Petrauskas, Kamineros grupės“ akcininkas Arūnas Tuma. 

Dar vieną bylą kartu su kaimyne Irena Baltruniene Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose yra užvedęs B. Petrauskas, anksčiau vadovavęs bendrijai. Jie ginčija NŽT sprendimą išimti iš viso sklypo tą dalį, kuri būtų skirta Skautų gatvei.