[vc_row][vc_column][vc_column_text]123-iųjų rašytojos Ievos Simonaitytės metinių proga 34-oji jos vardo premija trečiadienio vakarą Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje buvo įteikta buvusiam jos direktoriui, rašytojui, skulptoriui Juozui Šikšneliui.
Taip jis buvo įvertintas už knygą „Praeities dulkės – mirties šešėliai“ bei viso gyvenimo nuopelnus.
Juozui Šikšneliui (kairėje) premiją įteikė jos mecenatas verslininkas Rimantas Cibauskas. Martyno Vainoriaus nuotr.
Tai jau antras toks rašytojo įvertinimas. Pirmąkart jis I. Simonaitytės premiją gavo 2001 m. už romaną „Kryžiau žalio medžio“.
Pasak vakarą vedusios Sondros Simanaitienės, J. Šikšnelis buvo vienas iš tų, kurie po Nepriklausomybės kilo ginti I. Simonaitytės, kai ji imta vadinti kolaborantė, norėta jos kūrybą „išmesti į šiukšlyną”.
„Verta pati knyga, ne tik už visą gyvenimą. <…> Jau pačioje pradžioje pasireiškia tas šikšneliškasis humoras. Labai su humoru parašyta ir kaip trileris. Man ir jo kalba lyg kaltu būtų išrėžti iš medžio. Ji tokia gan rupi, nevengiama ir kasdieniškų žodžių, kurių aš nevartočiau ir dabar nesakysiu, nes jie uždrausti. Apmąstymai gana trumpi, bet labai taiklūs. <…> Labai gyvi dialogai, jie mane sužavėjo”, – sakė Nijolė Kepenienė, Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė, palinkėjusi parašyti dar ir dramą, kurioje pagrindinės veikėjos būtų moterys.
Premijos mecenatas verslininkas Rimantas Cibauskas sako ruožtu sakė, jog šiemet jam yra ypatingai didelė garbė ir malonumas įteikti šį apdovanojimą.
„Išsirinkti knygą, kuri labiausiai atitinka šio krašto dvasią, bet visi sutarėme, kad ir be kūrybinės premijos Juozas Šikšnelis yra labai nusipelnęs garsinant Ievos Simonaitytės vardą. O dar ir šiemet jam sukanka 70 metų kaip ir Ievos Simonaitytės bibliotekai”, – sakė R. Cibauskas.
„Gerokai sutrikęs esu.<…> Pirmiausiai savo kalboje noriu padėkoti garbiajai komisijai, kuri vienbalsiai pripažino mano neblėstančią meilę Simonaitytei, premijos fundatoriui Rimantui Cibauskui, kuris sunkiu metu kyštelėjo petį ir iki šiol neapleido”, – sakė J. Šikšnelis, tarp visų, kuriems dėkoja, paminėjęs ir I. Simonaitytę.
Pasak laureato, I. Simonaitytė jam visąlaik buvo neaprėpiama.
„Dėl manęs ji galėjo sėdėti ne šalia, o ant Sniečkaus ir Griškevičiaus kelių, dėl to jos vertė nė kiek man nenukentėtų. Ar žinome nors vieną sovietinę valdžią šlovinančią eilutę, išskyrus cenzoriaus sudrapalintą „Paskutinę Kūnelio kelionę”? Jos kūryba – tai vaikščiojimas po klaipėdiškių skanseną, giluminis vaizdas, 3D projekcija. Jei toliau susinsime mokymo programas, garbinsime netikrus dievus, atsivers didžiulės atminties duobės. Simonaitytė yra nekintantis ir orus dydis”, – kalbėjo J. Šikšnelis.
Baigdamas savo kalbą jis sakė skelbiantis naują iniciatyvą – vidiniame bibliotekos kiemelyje, šalia I. Simonaitytės vardo suolelio iškalti retus Simonaitytės kūryboje vartojamus žodžius.
„Skatinu ir būsimus laureatus premiją ne pravalgyti, o panaudoti kilniam tikslui”, – sakė J. Šikšnelis.
INFORMACIJA
Literatūrinės I. Simonaitytės premijos tradicija užgimė 1987 m., kai Klaipėdos r. „Jaunosios gvardijos“ kolūkis ir LRS Klaipėdos skyrius pasirašė sutartį dėl premijos steigimo. Pirmuoju laureatu tapo rašytojas R. Sadauskas už romaną „Ežerėnų papartis“.
Ievos Simonaitytės literatūrinė premija teikiama kasmet nuo 1987 m. už kūrinius, atspindinčius Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos dvasią arba įprasminančius rašytojos Ievos Simonaitytės atminimą. Premija teikiama Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje artėjant I. Simonaitytės gimtadieniui. 2000 Eur vertės premijos mecenatas − UAB „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas.
Šiemet I. Simonaitytės premijai buvo pateikti 12 kūrinių: Ramunės Bandzienės „Laivas paplūdimyje: kalėdinė uosto istorija“, Vytauto Čepo dokumentinis romanas „Siena“, Gintaro Grajausko pjesė „Kas prieš mus“, Elenos Karnauskaitės „Miegančios chimeros“, Nijolės Kliukaitės-Kepenienės romanas „Rupaus malimo“, Algio Kuklio „Salomėjos istorija“, Loretos Liutkutės poezijos knyga „Mėlyna būties upe“, Mindaugo Milinio „Afganistano mėsmalė. 1979–1989 m.“, Sondros Simanos „Iškamšų kontora“, Clandestinus – Sergej Getman „Klaipedski skaz”, Juozo Šikšnelio romanas „Praeities dulkės – mirties šešėliai“, Markus Roduner iš lietuvių į vokiečių kalbą verstas I. Simonaitytės romanas „Vilius Karalius“.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”120643,120646,120644,120645,120647,120652″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]
Sveikinu su garbingu apdovanojimu. Smagių temų, sklandžios kūrybos, ne kartą pasinerti į mažlietuvių aurą.