P0 mobilus

Fotoreportažai, Kultūra

Būsimieji Muzikinio teatro rūmai – kuklūs Europos kontekste (23)

Žaneta Skersytė
2020-01-24


„Tai, kas šiuo metu vyksta Klaipėdoje, yra stebuklas“, – sako Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Strateginio ir investicijų valdymo skyriaus vedėjas Naglis Stancikas, pasakodamas apie šio teatro rūmų rekonstrukciją.

Pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas dar 2016 m. pabaigoje. Ne vieną mėnesį užtruko rangos darbų pirkimai. Galiausiai išaiškintas konkurso nugalėtojas, kuriuo tapo rangovas UAB „Infes“.

„Nesusidūrusiam greičiausiai sunku suprasti, kokio sudėtingumo inžinerinis statinys yra teatras, kuriame pilna įvairių vaizdo ir garso transliavimo sistemų”, – sako Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Strateginio ir investicijų valdymo skyriaus vedėjas Naglis Stancikas. Olesios Kasabovos nuotr.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija pradėta 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie rekonstrukcijos pradžią iškilmingai paskelbta įkasant kapsulę ateities kartoms būsimo pastato pamatuose.

Iki 2020 m. pradžios atlikta maždaug 37 proc. suplanuotų pastato rekonstrukcijos darbų. Planuojama, kad iki šiol žemiau horizonto vykę darbai vasarą jau bus matomi žemės paviršiuje, ir, jei viskas vyks sėkmingai, iki 2021 m. pradžios naujojo pastato karkasas jau stovės. Tuomet prasidės ne mažiau atsakingi ir laikui imlūs jo vidaus įrengimo darbai. Tikimasi, kad žiūrovams Muzikinis teatras vėl duris atvers 2022 m.  pabaigoje.

Sudėtingas inžinerinis statinys

„Nesusidūrusiam greičiausiai sunku suprasti, kokio sudėtingumo inžinerinis statinys yra teatras, kuriame pilna įvairių vaizdo ir garso transliavimo sistemų. Juk Muzikinio teatro režisieriams ir jų padėjėjams spektaklio metu būtina perduoti užduotis įvairioms teatro tarnyboms. Tam reikia saugaus ir patikimo ryšio, kuris leistų operatyviai bendrauti, bet žiūrovas neturi to girdėti. Tačiau žiūrovai privalo gerai girdėti tai, ką jiems pateikia kūrėjai – spektaklį arba koncertą. Tam reikia kokybiško gyvo garso, o jei jis ir pastiprinamas specialiomis priemonėmis – turi skambėti kaip natūralus. Kad tai taptų įmanoma, salėje turi būti teisingai suformuotos akustinės dangos ir plokštumos, atspindinčios garsą klausytojams. Kitaip salėje atsiras „akustinių duobių“, kuriose garsas bus blogai girdimas arba nesigirdės visai. Tad svarbu viską apskaičiuoti iš anksto“, – pasakoja N. Stancikas.

Analogiška situacija ir su vaizdo transliavimu.

„Ypatingų monitorių mums nereikia, bet turime užtikrinti kokybišką vaizdo perdavimą. Pavyzdžiui, filmuojame dirigentą spektaklio metu ir vaizdą transliuojame chorui, kuris stovi užkulisiuose ir ten batutos mostų negali matyti. Atrodytų, galėtume paimti kamerą, kabelį, monitorių, ir viskas padaryta. Tačiau šitaip vaizdas vėluotų sekundę, ir jei choras pagal tokius transliuojamus batutos mostus dainuotų… Vadinasi, reikia specialios, šviesolaidžių pagalba veikiančios įrangos. Ir tokios reikšmingos smulkmenos mus lydi visur. Galima padaryti pigiai, paprastai ir blogai, tačiau mes už santykinai nedidelę pinigų sumą, skirtą teatro pastato rekonstrukcijai, stengiamės gauti maksimaliai gerą rezultatą“, – dėsto N. Stancikas.

Kultūros straipsnių vidus mobilus

Olesios Kasabovos nuotr.
Išsaugos kolonų salę

Numatyta išsaugoti pokarinio pastato architektūrinę kompoziciją – senojo pastato tūrį kartu su miesto simboliu tapusiu bokštu. Jame šiuo metu keičiamos vidinės erdvės, o šalia iškilsiančio naujojo priestato vietoje kol kas įrenginėjamos požeminės patalpos. Bus išsaugota ir antrojo aukšto kolonų salė.

Būsimojo teatro didžiojoje salėje tilps iki 700, mažojoje – iki 200 žiūrovų. Jose planuojama įrengti tai, ko verkiant trūko senajam Muzikiniam teatrui – modernią garso ir scenos apšvietimo įrangą, idealiai pritaikytą operos spektakliams. Didžioji scena bus pakankamai erdvi: 13 m pločio ir 12 m gylio. Artistai džiaugsis naujomis repeticijų salėmis ir jaukiais persirengimo kambariais. Orkestro ložė taps kilnojama, salėje bus įrengtos akustinius reikalavimus atitinkančios kėdės. Numatytos vietos, kuriose renginius galės stebėti žmonės su negalia – jose tilps net 14 vežimėlių.

N. Stancikas akcentuoja, kad Muzikinio teatro rekonstrukcija reikalauja specifinių žinių: tenka panaudoti ne tik sukauptą patirtį, bet ir daug skaityti, konsultuotis su įvairių sričių specialistais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

„Šiuo metu šalyje nėra naujai statomų teatrų, tačiau vykdomos daugelio teatrų dalinės rekonstrukcijos. Beje, rekonstruoti sunkiau nei statyti, nes reikia išlaikyti kažką seno, kurti naują dalį ir, svarbiausia, visa tai sujungti, suderinti. Veikiančiame teatre atlikti tai per tris vasaros mėnesius sunkiau nei mums. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro situacija šiuo požiūriu palankesnė, tačiau mes senąjį administracinį pastatą taip pat rekonstruojame, tad iššūkių netrūksta“, – vertina N. Stancikas.

Olesios Kasabovos nuotr.
Bando nuspėti ateitį

Sunkiausia nuspėti, kaip progresuos technologijos, o jos keičiasi labai greitai. Sudėtinga įsivaizduoti, kokios jos bus po dešimtmečio.

„Natūralu, kad 2016 m. parengtas Muzikinio teatro projektas kai kuriose pozicijose peržiūrimas ir keičiamas tam, kad vos atidarius naują pastatą nepaaiškėtų, kad technologijos suspėjo pasenti. Tarkim, kaitrines lemputes jau pakeitė LED apšvietimas, nes po poros metų kaitrinių lempučių gali apskritai nebelikti rinkoje.

Muzikinio teatro didžioji scena po rekonstrukcijos turės tris judančias platformas: jos dekoracijas ar atlikėjus spektaklio metu galės iškelti į viršų arba nuleisti žemyn. Visos  trys platformos skirtinguose aukščiuose galės išsidėstyti vienu metu. Tai atvers naujas galimybes spektaklių kūrėjams ir daug naujų potyrių spektaklių žiūrovams. Nebus čia stebuklų, bet, tarkim, Žvejų rūmų scena, kurioje dabar dirbame, to neturi. Bus bokštas dekoracijoms pakelti į viršų, kurio neturi Palangos koncertų salė. Prie scenos atsiras „šoninės kišenės“ reikalingoms dekoracijoms laikyti spektaklio metu. Tai bus profesionalus repertuarinis muzikinis teatras, kurio scena atitiks visus jai keliamus reikalavimus“, – tvirtina N. Stancikas.

Scenos dydis ir aukštis savaime nieko neduoda, priešingai – sukuria naujų problemų. „Jei solistas dainuoja uždaroje patalpoje su įprastinėmis lubomis ir sienomis – gėrėsitės nuostabiu garsu. Bet scenoje su bokštu dekoracijoms pakelti sunkiau apsaugoti garsą nuo išsisklaidymo didžiulėje erdvėje. Visgi stengiamės, kad mūsų naujoji salė turėtų puikią akustiką“, – aiškina N. Stancikas.

Specialūs reikalavimai kėdėms

Iki atidarymo dar toli, bet jau dabar svarstoma, kokios bus Muzikinio teatro salės kėdės.

„Bus rengiami viešieji pirkimai ir formuojami kėdžių techniniai parametrai. Ko iš kėdžių tikisi teatro žiūrovas? Kad sėdėti būtų patogu, o ilgakojis kaimynas spektaklio metu savais batais nesiektų jūsų kojų. Vadinasi, itin svarbi asmeninė erdvė. Be to, norisi, kad kėdės būtų kokybiškos, pagamintos iš akustiškai tinkamos medžiagos, padedančios perteikti geriausią garso kokybę. Kėdė turi tyliai varstytis, negirgždėti. Ir būti lengvai prižiūrima, ilgaamžė, kad po kelių mėnesių jai neprireiktų remonto. Dar ji turi atitikti priešgaisrinius reikalavimus ir prie viso to atrodyti estetiškai“, – dėsto N. Stancikas.

Būsimajame Muzikinio teatro pastate sąlygos gerės ne tik lankytojams, bet ir teatro darbuotojams bei kūrėjams. Bus sumontuotos naujos ventiliacijos bei šildymo sistemos, įdiegti šiuolaikiniai energijos taupymo sprendimai. Pastatas bus patikimai apšiltintas, tad jo išlaikymo kaštai gerokai sumažės.

„Atsiras patalpos grimerinei, siuvyklai, dekoracijų gamybos padaliniui. Taip pat atskiros repeticijų salės chorui, baletui ir jungtinių repeticijų salė. Šiuo metu ruošiamas vidaus interjero projektas, numatantis, kokios spalvos ir formos jame dominuos, koks turės būti apšvietimas. Akustiniai reikalavimai čia taipogi turės būti atspindėti“, – tvirtina Muzikinio teatro Strateginio ir investicijų valdymo skyriaus vedėjas.

Numatoma vykdomo projekto vertė – 29,7 mln. eurų. Iki šiol visi darbai finansuoti valstybės lėšomis. 2019 m. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras teikė paraišką ES fondų finansavimui gauti. Šių metų pradžioje finansavimo sutartis buvo pasirašyta ir nuo šiol projektas bus proporcingai finansuojamas tiek valstybės, tiek ES fondų lėšomis.

Teatro vadovė Laima Vilimienė pasakoja, kad skirtas biudžetas – stebėtinai kuklus tokios apimties darbams.

„Teatro atstovai neseniai dalyvavo tarptautiniame susitikime, kuriame viena iš svarstytų temų buvo operos teatrų statyba bei rekonstrukcija. Gavome daug informacijos apie tai, kiek kainuoja ir trunka panašios statybos Europoje. Mūsų 29,7 mln. eurų suma itin kukli, nes kitur be 300 mln. eurų teatrų statybos nė nepradedamos. Norisi, kad visi suprastų, kokio masto yra šis projektas. Pastatyti teatrą – tai ne tuščiavidurę dėžutę ant žemės suręsti. Teatro požeminiai aukštai slepia daugybę specialios scenos įrangos“, – aiškina L. Vilimienė.

Ar ilgai pasaulyje trunka teatrų rekonstrukcijos?

Karališkojo nacionalinio teatro Londone rekonstrukcijos projektas pradėtas rengti 2007 m., statybos prasidėjo 2013 m., atnaujintas teatras atvėrė duris žiūrovams 2015 m.

Berlyno teatre Unter den Linden apie rekonstrukcijos projektą pradėta kalbėti 1999 m., statybų iniciatyva kilo 2004 m., rangos darbų konkursas vyko 2007-2008 m., 2010 m. prasidėjo statybos, pastatas atidarytas 2017 m.

Liono operos rekonstrukcijos iniciatyva kilo 1980 m., rekonstrukcijos darbai pradėti 1989 m., baigti – 1993 m.

Den Norske operos ir baleto naujo pastato Osle idėja gimė 1998 m., architektūrinis planas pradėtas rengti 2000 m., statybos pradėtos 2003 m., pastatas atidarytas 2008 m.

Kiek kainuoja operos teatrų, filharmonijų rekonstrukcijos bei statybos?

Linco operos teatras Austrijoje (dvi salės – 1270 ir 270 vietų)- 205 mln. eurų.

Karlsrūhės valstybinis teatras Vokietijoje (trys salės – 1000, 350 ir 125 vietų) – 300 mln. eurų.

Kopenhagos operos teatras Danijoje (dvi salės – 1700 ir 200 vietų) – 383,2 mln. eurų.

Berlyno Unter den Linden teatras Vokietijoje (1350 vietų salė) – 438,4 mln. eurų.

Graikijos nacionalinė opera Atėnuose (dvi salės – 1400 ir 400 vietų) – 802 mln. eurų.

Elbės filharmonija Hamburge, Vokietijoje (dvi salės – 2100 ir 550 vietų) – 884,2 mln. eurų.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (dvi salės – 700 ir 200 vietų) – 30 mln. eurų.


2020-01-24

23 komentarai “Būsimieji Muzikinio teatro rūmai – kuklūs Europos kontekste”

  1. Ka daro tie babauziai,net niekuo nepridengta pinigu plovimo afera.Koks padorus seimininkas griaus toki pastata ,kad pastatyti dar blogesni.Kas trukde,padaryti monkes bizni si parduoti uz ta kaina uzsienio investuotojui ir pastatyti nauja,tikrai modernu muzikini teatra.o dabar ant tu paciu griauciu kazkas statoma?Tais 17 milijonais sie aferistai pastatis Leninui sala prie danges.Gyvenimas parodis ,kad buvau teisus.Tokiu dalykus ,tokiems skeltanagiams negalima prileisti per patrankos suvi,ponai.Laukime stebuklo!

  2. Pilnatis gal dabar? Išlindo besipiktinantys putplasčiu, netinkama vieta, teatro reikalingumu, projektų… Kur jūs prie 5 metus buvote, kai taip aptarinėjamas projektas, teatro vieta buvo. Gal gydytojai ribojo naudotis internetu?

    • Buvome ir prieš penkis metus ir prieš tris ir prieš du, yra raštai, protokolai. Deja, nei visuomenės nei bendruomenės nuomonė nepaisoma. Vadinasi vykdoma ne dėl visuomenės ir ne dėl bendruomenių. Kam vykdoma ir dėl ko?

    • Pateikite ataskaitas ir protokolus, kas aptarinėjo projektą? Kiek dalyvavo visuomenės, bendruomenės narių? Informacija spaudoje, nereiškia kvietimo dalyvauti į svarstymą. Kur visuomenės kvietimai dalyvauti idėjos pristatyme? Nes tokio išviso nebuvo. Susirinko keli “savi”, pasitarė, uždėjo varneles, liepė spaudai parašyti, tuo ir baigta. Čia nei pristatymas visuomenei nei visuomenės dalyvavimas. Nes ji nebuvo kviečiama dalyvauti taip kaip įpareigoja priimti ir ratifikuoti įstatymai. Nuo įdėjos iki techninio projekto, visais etapais.
      Faktas, jeigu būtų skaidru, tai būtų savaime suprantama ir neslepiama. Projektas iki šiol slepiamas.

  3. Kas projektavo? Ateiviai? Prieš pradedant projektuoti, svarbu užtikrinti, kad projektavimo komanda gerai suprastų vietovę ir jos ypatybes. Kaip matyti, į tai net nesigilinta. Viskas atlikta skubotai ir su būsimomis pasekmėmis. Statybos leidimai tokiu atveju turi būti anuliuojami ir darbai nutraukti.

  4. Bekontekstis projektavimas kuria “beveides vietas”… Kuriose niekas nesilanko. Nėra integracijos į aplinką, susiliejimo su kraštovaizdžiu ir urbanistine aplinka. Akivaizdu, kad netenkins vietos bendruomenių lūkesčių. Tiesiog niekas neis. Vadinasi nebus užtikrintas ekonominis perspektyvumas.

  5. Kaip žinoma, šio pastato paskirtis buvo kultūros namai. Šiuo metu aktualu, kad trūksta bendruomenių namų. Būtent tam tinkama vieta yra centre, šalia politikų ir biurokratų. Įstatymai įpareigoja stiprinti vietinių bendruomenių veiklas, kas turėtų būti vykdoma, tačiau taip nėra. Projektams gaunamos lėšos turi padėti ir užtikrinti, kad siūlomas projektas stiprintų, o ne silpnintų vietos bendruomenes. Šiuo atveju neatsižvelgta į tai. Kaip matyti, tik verslo ir rangovų interesai…
    Kodėl Muzikos teatras nestatomas Laivitės teritorijoje, juk ten verslininkas yra įpareigotas pastatyti mega objektą. Prie vandens Muzikiniui teatrui yra pati tinkamiausia vieta. Taisykite klaidas, o bus per vėlu.

  6. Kur kontekstas? Vietovėje, kur kuriamas projektas, yra išsaugojamas savitumas, įskaitant gamtos ir čia gyvenusių žmonių istoriją, pastatų ir erdvių formas. Kur ekologinė darna, oro kokybės garantija? (Medžiai bus iškirsti, skatinamas transportas…) Kodėl neatsižvelgta į vietos pojūčio kūrimą?, bendruomenių poreikius atitinkančią aplinką, kuri sustiprina vietos identitetą.

  7. Kur žiūri vyriausiasis architektas? Regioninė Architektų Taryba? Architektų sąjunga? Ir kiti kraštovaizdžio bei aplinkos kokybės ir paveldosaugos specialistai? Kas ir kaip juos užčiaupia?

  8. Prelegentės pamąstymas dėl 300 mln. € skamba lyg kiaulės svajonės apie mėnulį. Koktu girdėti nesiorientuojančio realybėje . 300 mln. € = 1,04 mlrd. Lt. Kur tas kitur? Londonas? Viena? Niujorkas ?Tokijas?

    • Čia žemiau negu kiaulės. Kiaulės turi saiką. Jie planuoja dar daugiau išpūsti sąmatas! Štai kur visa esmė! O nuo sąmatų procentai ir apsirūpinimas visam gyvenimui! Užteks vaikams ir anūkams…

  9. Beviltiški jūs kai kurie. Taip, Klaipėdai nieko nereikia, tik mokyklų, darželių, o geriau pravalgytume. Ar nepagalvojot, kad teatro rekonstrukcija iš valstybės pinigų, kartu su ES parama? Tos pačios mokyklos iš savivaldybės biudžeto kartu su ES parama statomos, nepagalvojo? Tuos teatro rekonstrukcijai Kultūros ministerija taip nenoriai pinigus skyrė, ar nežinojot? Juk mieliau tuos pinigus objektui Vilniuje, kur tikrai besidominčių tikru menu nepalyginamai daugiau, palikusi būtų, o klaipėdiečiams beliktų per teliką Žmonės apdovanojimus žiūrėti. Jūs kai kurie tokie apgailėtini…

    • Avatar Nesunku suprasti, kam labiausiai reikia tos rekonstrukcijos.... parašė:

      Apgailėtinas komentatoriau, kiek gausi nuotrupų už komentarus? Ačiū Dievui kad jo čia nepastatytų, nes ateities kartoms nebebūtų ko nugriauti ir pavalyti, tvarkant tai kas pridirbta. Vis mažiau būtų prišikta… Laivitės teritorijoje tegul stato. Kodėl ten planuojama savivaldybė? Ogi todėl, kad verslininkui pelną neš už nuomą mokesčių mokėtojai.
      ES pinigai ir valstybės pinigai yra mūsų visų pinigai ir turi būti teisingai bei racionaliai naudojami o ne siekiant spekuliatuviniais tikslais užsidirbti pinigų. Kur žiūri STT FNTT ir prokuratūros atstovai?!

  10. Už 30 milijonų kiek mokyklų pastatytų, kad klasės nebūtų pergrūstos. Poliklinikų trūksta…
    Žodžiu, puota maro metu…

    • Jūs turbūt nesusigaudote, kad ne iš tų piniginių mokyklos, poliklinikos statomos. Teatras statomas iš ES ir valstybės , o ne iš Klaipėdos savivaldybės pinigų. 2022 metais ES tas pinigines uždarys. Rašo tie, kurie iki Klaipėdos centro turbūt nebuvo atvažiavę 10 metų. Ką jau kalbėti apie teatro lankymą. Pažiūrėkite kaip Klaipėda atrodo: apgriuvusi, aptriušusi, apleista. Jeigu jums tai nerūpi, tai nekomentuokite. Sėkmės statant teatrą. Ir kad tai vyktų sklandžiai, nes statybos vis brangsta. tokia jau realybė.

    • Europos ir Lietuvos pinigai yra mūsų pinigai. Nesutinku, kad už mūsų pinigus darytų kenksmingus aplinkai projektus. Reikalauju kokybės! Jeigu pats esi Budulis ir supratimo neturintis apie miesto kraštotvarką, tai važiuok gyventi į kokį Honkongą! Va tokiems ten pats tas.

  11. Kas praleidžia kenksmingus antiekologiškus projektus? Tai Klaipėdos senamiesčio kraštovaizdžio sudarkymas. Kaip į tai žiūri aplinkos ministerija? Kur kultūros ministro akys?
    Kad Klaipėda neturi architektų, tai čia seniai aišku, užtat ir turi kartuves, kaip ir Vilnius vamzdį. Tai dar muzikinis monstras tarp gatvių įspraustas prie visko… Katastrofa! Už kurią kažkodėl niekas nebaudžia? Keista.

  12. Kodėl nemini kur parkingas Muzikiniui bus? Kad bus požeminių garažų statybos Atgimimo aikštėje iškertant visus medžius dėl to Muzikinio. Kad bus Danės gatvės platinimas iškertant visus medžius dėl parkavimo Muzikiniui.
    Tarp kitko, požeminių garažų statybos susijusios ir su privačiais interesais.
    Atgimimo aikštės sklypas yra ne visuomeninės, o komercinės paskirties.

  13. Brokas buvo sovietmečiu, dar didesnis brokas dabar. Makaronų kabinti nepavyks. 7prioritetas neatitinka, jokio užimtumo neskatina, atlikėjai patenkinti dirba atnaujintuose Žvejų rūmuose. O ES lėšas skiriant netaikomas kokybės ir naudingumo kriterijus. Viršūnė!

  14. Ačiū, Žaneta, už straipsnį. Salė galvoju per maža. Bet kai pinigai tokie, tai čia palyginimai kaip stebuklas mūsų biudžetas atrodo. O tas gretimai pastatas su picerija ne teatrui priklauso, bet tikėkimės, ir jis susitvarkys.

    • Vis pagalvoju, kaip atrodis tas spuogas, kai teatras renovuosis. O jei gyventojai nesutiks dėl namo renovacijos? Va tai bus bėda.

  15. Kaštai atspindi tai, ką turėsime (plg. Elbės filharmonija, Covent Garden ir mūsų Muzikinis). Kas buvo Hamburge, Londone ir kitur žino ir jau dabar gali palyginti.. Ypač stebina paliktas “spuogas”(tas, kur picerija) ant Liepų g. kampo

    • Spuogas yra bokštas ir visa likusioji dalis. Pats Muzikinis neįsikomponuoja į bendrą senamiesčio kraštovaizdį. Kur archeologinių ir vietos istorijos duomenys, nuomonės, informacija apie ankstesnes teritorijos paskirtis, planuojamus pastatus ir istorijos paminklus? Akivaizdu, kad neišlaikomas gretimų sklypų projektų vientisumas. Ar svarstyta, kad išskirtiniai pastatai, dėl kurių pasikeitusi aplinka gali daryti poveikį senamiesčio teritorijos išsaugojimui? Kur žiūri teritorijų planavimo specialistai? Ar jie nemato įtakos zonos, kada vaizdas į vietovę, gali būti paveiktas plėtros? Kur pats projektas ir projekto aprašas? Kodėl slepiamas? Ar kad nebūtų suteikiama galimybė vertinti, analizuoti tarpusavio sąsajas?Kaip su Orhuso konvencijos įgyvendinimu? Kai projektas visuomenei turi būti pristatomas nuo idėjos ir visais tolimesniais etapais? O ne pateikiamas “gatavas”… Tai galimai nusikalstama veika. Kodėl visuomenė neįtraukiama į visus etapus, nei klientai, nei suinteresuoti asmenys, tiesiog į atvirą ir skaidrų projekto svarstymą? Kodėl nėra parengta informacija, kurią galima matyti vienoje sistemoje? Vien tik spauda rašo tą patį per tą patį su tuo pačiu paveikslėliu, lyg vargšėms avims… Pasižiūrėkite į paveikslėlį ir nekiškite nosies ne į “savo” reikalus, kur pareina milijonai… Afera vidurį baltos dienos…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt