Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas išleido unikalų mokslo darbų rinkinį „Klaipėdos pilis: tyrimai ir šaltiniai“ – tai pirmas Klaipėdos istoriografijoje tokios apimties darbas, skirtas vienam istoriniam objektui, ir pirmas Lietuvos istoriografijoje darbas, skirtas vienai piliai.

Tad ir vasario 7-ąją, 16.30 val., ši knyga visuomenei bus pristatyta Klaipėdos pilies muziejuje.

Martyno Vainoriaus nuotr.

300 puslapio apimties rinkinio sudarytojas, instituto doc. dr. Gintautas Zabiela sako, jog per ilgą tyrimų laikotarpį apie vietą, kurioje prasidėjo Klaipėda, buvo sukaupta labai daug ir įvairios medžiagos. Stimulas parengti tokį leidinį atsirado po 2014 m. piliavietės kasinėjimų, kurių metu buvo surinkta apie 30 tūkst. pačių įvairiausių radinių iš kultūrinio sluoksnio, esančio 1110 kv. m ploto iki 6 m storio tyrinėtame piliavietės plote, rytinės kurtinos vietoje.

„Žinant, kad archeologiniai radiniai į mokslo apyvartą neretai patenka tik prabėgus dešimtmečiams nuo jų suradimo (tiek trunka jų tyrimai, konservavimas, pateikimas), ryžtasi bent nedidelę jų dalį paskelbti greičiau. 19 autorių, tarp kurių daugumą sudaro tyrėjai iš Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, knygoje pateikia 17 darbų”, – sako G. Zabiela.

„Nors viduramžių pilių Lietuvoje turime vos aštuonias ir visos jos gana plačiai tyrinėtos, tyrimų rezultatus geriausiu atveju galime surasti tik atskiruose straipsniuose. Tad tai yra pirmas Lietuvoje pasirodęs specialiai vienos pilies tyrimams skirtas leidinys.Į Klaipėdos pilį knygoje stengtasi pasižiūrėti įvairiais aspektais. Be tokiems atvejams įprastų archeologinių tyrimų čia talpinami istorikų darbai, skelbiama pirmoji Klaipėdos pilies archeologinių tyrimų ataskaita, o norintiems daugiau sužinoti apie pilį pateikiama jos bibliografija. Visa tai yra gausiai iliustruota. Knygoje yra tyrimų iš sričių, kuriomis iki tol nesidomėta – pavyzdžiui, piliavietės likimas jos nykimo ir ardymo laikotarpiu ar kurioms iki tol trūko (žvejybiniai kabliukai) arba, priešingai, buvo per daug (vinys) medžiagos. Ją skaitydamas kiekvienas, besidomintis Klaipėdos praeitimi, turėtų patirti atradimo džiaugsmą”, – sako knygos sudarytojas.

INFORMACIJA

Archeologai į Klaipėdos pilį įžengė 1968 m. Nuo 1974 m. tyrimus beveik kasmet vykdė Paminklų konservavimo instituto Klaipėdos skyrius (tyrimų vadovas Vladas Žulkus).

1993 m. šiuos tyrimus perėmė ir jau beveik 30 metų su pertraukomis vykdo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologai. Klaipėdos pilyje jie dirbo 1993–2000, 2002, 2007–2010, 2012, 2014–2016 m.