Ruoniukams renkami žemaitiški vardai

Miestas

Lietuvos jūrų muziejus, ruošdamasis pavasariui ir ruoniukų rastinukų antplūdžiui, nusprendė iš anksto susikurti ruoniukų vardų bazę.

Ilgą laiką pajūryje rasti ir gydymui į muziejų atvežti ruoniukai buvo pavadinami pagal radimvietę. Jūrų muziejuje gyveno Nidutė, rasta Nidoje, Smiltė – Smiltynėje, Melnė – iš Melnragės. Kai vietovardžiai pradėjo kartotis, Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas ėmėsi taikyti žemaitišką šnektą savo globotiniams. Taip atsirado Kriupis (mažylis), Ragažis (šaka, pabrėžiant liesumą), Bunzulis (pilvukas). Kai pritrūko ir žemaitiškų žodžių, buvo pasitelkti jūriniai pavadinimai: taip atsirado Bujus ir Lotas.

Jausdamas nenumaldomą žemaitiško žodžio trauką, šiemet A. Grušas, dar nesulaukęs ir pirmojo ruoniuko (nes tada, pasak jo, nebe laikas galvoti, kaip pavadinti), ėmėsi ieškoti vardų. Ir vėl neatsispyrė Žemaitijai, nes ten jo šaknys.

Jis vasario 5 dieną planuoja kelionę į Skuodą, kur 12 val. savivaldybės R. Granausko viešojoje bibliotekoje vyks susitikimas su skuodiškiais. Susitikimo metu biologas, per savo gyvenimą išgelbėjęs daugiau nei 100 ruonių jauniklių, papasakos, kaip keičiasi Baltijos jūra, kokie pavojai slypi joje ruoniams ir kaip turi elgtis žmogus, kad Baltija liktų saugiais namais šiems gyvūnams..

„Ruoniai yra tikrieji Baltijos šeimininkai, ne mes”, – tvirtina biologas, sužeistiems, išsekusiems ruonių jaunikliams tampantis ir mama, ir tėčiu tol, kol jie neustiprėja ir iškeliauja atgal į Baltiją.

Jūrų muziejus žemaitiškų vardų, tinkamų ruoniukams, lauks iki vasario pabaigos. Juos galima siųsti elektroniniu paštu edukacija@muziejus.lt. Originaliausių vardų autoriai bus apdovanoti muziejaus prizais.

Kasmet Baltijos jūra į Lietuvos pakrantę sugrąžina daugiau nei 20 paliktų ir išsekusių ruonių mažylių. Šiuo metu sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, o sustiprėję paleidžiami atgal Baltijos jūrą. Tačiau tokių sąlygų neužtenka, ne kiekvienas gyvūnas gauna antrąjį gyvybės šansą. Lietuvos jūrų muziejus, siekdamas prisidėti prie gyvosios gamtos išsaugojimo, darbuojasi prie ambicingo projekto – yra statomas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Miestas, Svarbu

Kopgalio forto krantinę pritaikys edukacinėms reikmėms

Lietuvos jūrų muziejaus užsakymu parengti ir visuomenei pristatomi projektiniai pasiūlymai, numatantys pritaikyti Kopgalio forto krantinę edukacinėms reikmėms, kuriuos parengė UAB ...
2024-04-26
Skaityti daugiau

Kultūra

Jūrų muziejus pradeda naują sezoną

Nuo šio trečiadienio – balandžio 17 dienos – Lietuvos jūrų muziejus pradeda 45-ąjį sezoną, dirbdamas ne tik savaitgalį, o nuo ...
2024-04-16
Skaityti daugiau

Miestas

Atidarys parodą, skirtą narytės NATO 20-mečiui

Balandžio 5-ąją, penktadienį, 16 val., šalia laivo-muziejaus M52 ,,Sūduvis“ Lietuvos jūrų muziejus atidarys lauko parodą ,,NATO jūroje saugo“, skirtą Lietuvos ...
2024-04-04
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This