Sausio paskutinėmis dienomis „Smiltynės perkėlos” vadovas Mindaugas Čiakas miestui pristatė savo ateities viziją. Ji niūroka. Perkėla jau anksčiau prognozavo, kad šiemet ji kels daugiau automobilių. Tvindysime Klaipėdą į perkėlą važiuojančiais automobiliais, kurie tvindys Kuršių neriją ir gerins rekreacijos kokybę.

Perkėlos planuose – statyti du naujus keltus, pradedama administracinio pastato už keturis milijonus statyba.

Klausiamas apie kokias nors permainas, direktorius atsakė paprastai: visi taip įpratę. Perkėlos vadovas M. Čiakas šiandien sprendžia tą pačią problemą, kaip ir jo pirmtakas, Klaipėdos upių prieplaukos viršininkas Obuchovas 1945 metais – perkelti daugiau ir greičiau. Tai paprasta.

Tiesa, anais laikais Kuršių nerija buvo griežtai saugoma pasienio zona, todėl keleivių antplūdžio nebuvo. Šiandien tenka derinti interesus.

Savaip situaciją mato žmonės, kurie gyvena Neringoje. Kitaip ją vertina tie, kurie ten važiuoja. Yra dar nacionalinio parko, Jūrų muziejaus interesai.

Aišku, daug automobilių – geros ir stabilios perkėlos pajamos. Ir Neringos savivaldybei nuo kiekvieno perkelto svečių automobilio sezono metu taip pat tenka jei ne 30, tai 20 eurų ekologinio mokesčio. Palmiros Mart nuotr.

Interesus derinti perkėla pradėjo naikindama etaloninį „gyvulių ūkio“ atributą – Neringos rezidentams skirtą eilę be eilės įvažiuojant į keltą. Pabandė ir nudegė pirštus – bado akcijos neringiškiai neorganizavo, tačiau ir kitomis priemonėmis atstatė teisybę taip, kaip ji suprantama Nidoje. Ir netgi ruošiasi prastumti šią tvarką įteisinantį įstatymą, kuris nepagrįstai išskirtų vieną gyventojų grupę. Neringos savivaldybė skęstant laivui bando išsikovoti vietą didesnėje gelbėjimo valtyje – paprasta ir aišku.

Racionaliau būtų pastangas nukreipti kita prasme – mažinti keliamų automobilių srautą. M. Čiakas teigia, kad visi taip įpratę.

Aišku, daug automobilių – geros ir stabilios perkėlos pajamos. Ir Neringos savivaldybei nuo kiekvieno perkelto svečių automobilio sezono metu taip pat tenka jei ne 30, tai 20 eurų ekologinio mokesčio. Šį mokestį administruoti turėtų Kuršių nerijos nacionalinis parkas, kurio prievolė ir yra atitaisyti poilsiautojų gamtai padaryta žalą.

Tuo metu Neringos savivaldybės atstovai net diskutuoti atsisako apie tai, kam panaudojami ekologiniu pretekstu surinkti pinigai.

Taip jau atsitiko, kad šešis elektrinius autobusus šiemet perka Druskininkų savivaldybė. Mokesčių mokėtojai šiais metais panašią sumą skirs iš biudžeto dotuojant „Smiltynės perkėlą“ už nemokamai keliamus Neringos gyventojų automobilius. Druskininkų gyventojai ir svečiai važinės elektra varomais autobusais, Neringos gyventojai ir svečiai kelis vasaros savaitgalius užkimš Klaipėdą ir Neringą automobiliais, keiks vieni kitus ir, aišku, „Smiltynės perkėlą“.

Tuo tarpu už dotacijų pinigus Neringos gyventojus kaip Taline būtų galima vežioti nemokamai elektriniais autobusais į Nidą ir atgal. Ir dalį poilsiautojų – taip pat. Ir kurorto būtų daugiau – be benzino tvaiko, ir neringiškiai pinigų sutaupytų. Tiesa, įpročius tektų keisti.

Upių prieplaukos viršininko Obuchovo laikais Jūrų muziejaus nebuvo, tačiau Čiako laikais jis yra. Ir lankytojų per pusę milijono yra. O štai galimybę į muziejų  nukeliauti keltu pati perkėla šiais metais panaikino. Priimdama šį sprendimą perkėla tikriausiai studijos nedarė. Matyt, apsieita be studijos ir priimant sprendimą už keturis milijonus (jeigu jų užteks) statyti naują administracinį pastatą. Už tuos pinigus perkėlos administracija galėtų išsinuomoti ofisą mieste ir prie perkėlos įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Stebina ir Klaipėdos uosto direkcijos absoliuti tolerancija statybiniams perkėlos planams, kai aukso vertę turi kiekvienas krantinės metras.

Tinklalapyje www.suportnet.lt yra patalpinta praeitais metais daryta mažųjų uostų plėtros studija, kurioje vertinama šiandieninė laivyba Kuršių mariose ir jos perspektyvos. Ten yra ir alternatyva šiandieninei situacijai, kai Klaipėdos miestas gyvena atskirai, o perkėla – atskirai.

Sprendimas galėtų būti laivybos ir mažųjų uosto plėtros koordinavimo centras. Čia būtų derinami aplink marias esančių savivaldybių, Kuršių nerijos nacionalinio parko ir, aišku, perkėlos interesai. Kaip tik įvažiuojant į keltą turėtų būti renkamas ir ekologinis mokestis, tačiau jį skirstyti priklausytų parkui. Kartu su ekologinio mokesčio dalimi mažuosius uostus ir keleivinę laivybą būtų galima finansuoti ir koreguojant mokestį už kelto bilietą. Neringos savivaldybė sutaupytų pinigų – nereikėtų išlaikyti Alksnynės kordono, keliautojai į Kuršių neriją sutaupytų laiko, mokėdami vieną kartą vienoje vietoje.

Praėjusį penktadienį Palangoje vyko kūrybinė sesija „Sėkmingas regioninis bendradarbiavimas: vertybiniu pagrindu grįsta partnerystė“, kurioje Klaipėdos regiono savivaldybių atstovai aptarė savivaldybių bendradarbiavimo vertybinį pagrindą ir identifikavo ateities veiklų ambicijas bei lūkesčius.

Perkėla tikriausiai ir yra viena iš tokių sričių, kurioje tokio bendradarbiavimo reikėtų. Tai paprasta. Ir sudėtinga – reikia keisti įpročius. Neringos savivaldybei – koreguoti biudžeto formavimo šaltinius.