Paprasta yra sudėtinga: pastebėjimai „Smiltynės perkėlos” tema (6)

Nuomonės
Kęstutis Oginskas, Šventosios turizmo asociacijos narys
2020-02-04

Sausio paskutinėmis dienomis „Smiltynės perkėlos” vadovas Mindaugas Čiakas miestui pristatė savo ateities viziją. Ji niūroka. Perkėla jau anksčiau prognozavo, kad šiemet ji kels daugiau automobilių. Tvindysime Klaipėdą į perkėlą važiuojančiais automobiliais, kurie tvindys Kuršių neriją ir gerins rekreacijos kokybę.

Perkėlos planuose – statyti du naujus keltus, pradedama administracinio pastato už keturis milijonus statyba.

Klausiamas apie kokias nors permainas, direktorius atsakė paprastai: visi taip įpratę. Perkėlos vadovas M. Čiakas šiandien sprendžia tą pačią problemą, kaip ir jo pirmtakas, Klaipėdos upių prieplaukos viršininkas Obuchovas 1945 metais – perkelti daugiau ir greičiau. Tai paprasta.

Tiesa, anais laikais Kuršių nerija buvo griežtai saugoma pasienio zona, todėl keleivių antplūdžio nebuvo. Šiandien tenka derinti interesus.

Savaip situaciją mato žmonės, kurie gyvena Neringoje. Kitaip ją vertina tie, kurie ten važiuoja. Yra dar nacionalinio parko, Jūrų muziejaus interesai.

Aišku, daug automobilių – geros ir stabilios perkėlos pajamos. Ir Neringos savivaldybei nuo kiekvieno perkelto svečių automobilio sezono metu taip pat tenka jei ne 30, tai 20 eurų ekologinio mokesčio. Palmiros Mart nuotr.

Interesus derinti perkėla pradėjo naikindama etaloninį „gyvulių ūkio“ atributą – Neringos rezidentams skirtą eilę be eilės įvažiuojant į keltą. Pabandė ir nudegė pirštus – bado akcijos neringiškiai neorganizavo, tačiau ir kitomis priemonėmis atstatė teisybę taip, kaip ji suprantama Nidoje. Ir netgi ruošiasi prastumti šią tvarką įteisinantį įstatymą, kuris nepagrįstai išskirtų vieną gyventojų grupę. Neringos savivaldybė skęstant laivui bando išsikovoti vietą didesnėje gelbėjimo valtyje – paprasta ir aišku.

Racionaliau būtų pastangas nukreipti kita prasme – mažinti keliamų automobilių srautą. M. Čiakas teigia, kad visi taip įpratę.

Aišku, daug automobilių – geros ir stabilios perkėlos pajamos. Ir Neringos savivaldybei nuo kiekvieno perkelto svečių automobilio sezono metu taip pat tenka jei ne 30, tai 20 eurų ekologinio mokesčio. Šį mokestį administruoti turėtų Kuršių nerijos nacionalinis parkas, kurio prievolė ir yra atitaisyti poilsiautojų gamtai padaryta žalą.

Tuo metu Neringos savivaldybės atstovai net diskutuoti atsisako apie tai, kam panaudojami ekologiniu pretekstu surinkti pinigai.

Taip jau atsitiko, kad šešis elektrinius autobusus šiemet perka Druskininkų savivaldybė. Mokesčių mokėtojai šiais metais panašią sumą skirs iš biudžeto dotuojant „Smiltynės perkėlą“ už nemokamai keliamus Neringos gyventojų automobilius. Druskininkų gyventojai ir svečiai važinės elektra varomais autobusais, Neringos gyventojai ir svečiai kelis vasaros savaitgalius užkimš Klaipėdą ir Neringą automobiliais, keiks vieni kitus ir, aišku, „Smiltynės perkėlą“.

Tuo tarpu už dotacijų pinigus Neringos gyventojus kaip Taline būtų galima vežioti nemokamai elektriniais autobusais į Nidą ir atgal. Ir dalį poilsiautojų – taip pat. Ir kurorto būtų daugiau – be benzino tvaiko, ir neringiškiai pinigų sutaupytų. Tiesa, įpročius tektų keisti.

Upių prieplaukos viršininko Obuchovo laikais Jūrų muziejaus nebuvo, tačiau Čiako laikais jis yra. Ir lankytojų per pusę milijono yra. O štai galimybę į muziejų  nukeliauti keltu pati perkėla šiais metais panaikino. Priimdama šį sprendimą perkėla tikriausiai studijos nedarė. Matyt, apsieita be studijos ir priimant sprendimą už keturis milijonus (jeigu jų užteks) statyti naują administracinį pastatą. Už tuos pinigus perkėlos administracija galėtų išsinuomoti ofisą mieste ir prie perkėlos įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Stebina ir Klaipėdos uosto direkcijos absoliuti tolerancija statybiniams perkėlos planams, kai aukso vertę turi kiekvienas krantinės metras.

Tinklalapyje www.suportnet.lt yra patalpinta praeitais metais daryta mažųjų uostų plėtros studija, kurioje vertinama šiandieninė laivyba Kuršių mariose ir jos perspektyvos. Ten yra ir alternatyva šiandieninei situacijai, kai Klaipėdos miestas gyvena atskirai, o perkėla – atskirai.

Sprendimas galėtų būti laivybos ir mažųjų uosto plėtros koordinavimo centras. Čia būtų derinami aplink marias esančių savivaldybių, Kuršių nerijos nacionalinio parko ir, aišku, perkėlos interesai. Kaip tik įvažiuojant į keltą turėtų būti renkamas ir ekologinis mokestis, tačiau jį skirstyti priklausytų parkui. Kartu su ekologinio mokesčio dalimi mažuosius uostus ir keleivinę laivybą būtų galima finansuoti ir koreguojant mokestį už kelto bilietą. Neringos savivaldybė sutaupytų pinigų – nereikėtų išlaikyti Alksnynės kordono, keliautojai į Kuršių neriją sutaupytų laiko, mokėdami vieną kartą vienoje vietoje.

Praėjusį penktadienį Palangoje vyko kūrybinė sesija „Sėkmingas regioninis bendradarbiavimas: vertybiniu pagrindu grįsta partnerystė“, kurioje Klaipėdos regiono savivaldybių atstovai aptarė savivaldybių bendradarbiavimo vertybinį pagrindą ir identifikavo ateities veiklų ambicijas bei lūkesčius.

Perkėla tikriausiai ir yra viena iš tokių sričių, kurioje tokio bendradarbiavimo reikėtų. Tai paprasta. Ir sudėtinga – reikia keisti įpročius. Neringos savivaldybei – koreguoti biudžeto formavimo šaltinius.

Žymos: | |

Komentarai (6):

Atsakymai į “Paprasta yra sudėtinga: pastebėjimai „Smiltynės perkėlos” tema”: 6

  1. Mu parašė:

    Reikia tunelio į Kuršių neriją, tai išspręstų visas problemas.

  2. toks Petras parašė:

    Kurortai ar Neringa ar Palanga ar… neturi skesti automobilių tvaike.Tam jie ir kurortai.O gal buves ir esamas perkelos vadas pasakys kur nuejo pinigai už katamarano , kuris sekmingao |plaukiojo iš Klp į Nidą nuejo nudziasavo pinigai?

  3. Linas parašė:

    Ekologijos mokesti skirkit tvarkyti dviracio takus

  4. Rokas parašė:

    Neringiskius sezono piko metu tikrai galima suprasti – prastoveti galima 2-3H. didziausius kamscius sostineje galima iveikti per 1H, tai tiesiog patarimas „isvaziuok anksciau” nelabai pades.. tai aisku, jei pradzioje sugebetu isspresti srautu problema ir uztikrinti persikelima piko metu iki 1H, manau nereiketu gyventoju eiles. naturalu, kad gyventojai sukilo kai nusprende – tiesiog ja panaikinti.
    taciau ta alksnynes rinkliava tikrai keista – sutinku, kad turetu buti ji mokama prie kelto (taip nukentes aisku juru muziejus, nes jam nereikia moketi dabar, bet ten vis tik vis dar Neringa). faktas, kad siuo metu mokestis nieko bendrosu ekologija neturi, tiesiog savivaldybes rinkliava.
    kitas fiasko – kelto i Nida panaikinimas. buvo sekmingas marsrutas ir tiesiog – nueme, dabar dar penkmeti kaupsis..
    pastatas – taip pat keista, kad imonei tokio reiketu. operacijoms uztenka nauju kasu budeliu, gal ir ta galetu buti automatizuota, o ofisas gali mieste buti – visiems patogiau.

  5. analitikas parašė:

    Visa šita perkėlos- Neringos -ekologijos problema yra labai aiški ir paprasta. Ir sprendimai ganėtinai aiškūs.Autorius didžiąją dalį tų sprendimų net įvardino. Bėda ta ,kad išsprendus tą problemų mazgą, tiek perkėlos vadai,tiek Neringos meras,tiek parko vadovai pakartotu vieno populiaraus anekdoto veikėjo žodžius: Sūnau ką tu padarei? Ši byla mus maitino jau daug metų ir dar daugiau metų būtų maitinusi.

    • Povilas parašė:

      Kol kas Neringos bebrams užtenka potencialo ginti gyvulių ūkio perimetrą, tačiau bet LRT pasikasė po tarnybinių butų pamatais, taigi gerovė Lietuvos biudžeto sąskaita nėra begalinė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Transportas

Nuo penktadienio - brangesnis persikėlimas per marias

Susisiekimo ministerijos valdoma AB „Smiltynės perkėla“ nuo birželio 21-osios keičia jos paslaugų kainas. Keleivio bilieto kaina bei keleivio (su dviračiu, ...
2024-06-20
Skaityti daugiau

Spyglys

Baikit varyt ant „Smiltynės perkėlos”!*

Na, pakėlė ir vėl bilietų kainas už perkėlimą į Smiltynę. Na, ir ką? Reikia čia stūgauti, peikti keltininkus, nes jiems ...
2024-06-15
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Klaipėdos uostas kviečia į nemokamą ekskursiją (atnaujinta)

Birželio 27-oji Klaipėdos uosto istorijoje itin svarbi data. Lietuvai 1923 m. atgavus Klaipėdą, birželio 27-ąją jai buvo perduotas Klaipėdos uostas. ...
2024-06-13
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This