Apeliacinis teismas pakeitė pernai spalį Klaipėdos apygardos teismo teisėjos Aurelijos Sadauskaitės priimtą nuosprendį, kuria 41-erių Ukrainos pilietis Valerii Kravchenko buvo pripažintas kaltu 2019 m. gegužės 14-ąją paryčiais septyniais peilio dūriais nužudęs savo tautietį.

Už viešoje vietoje, prie Herkaus Manto ir Naujojo sodo gatvių sankryžos, įvykdytą žmogžudystę V. Karavchenko buvo nuteistas 11 metų nelaisvės, tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija jam bausmę sušvelnino.

Valerii Kravchenko. Martyno Vainoriaus nuotr.

Nuteistojo advokatas Edvardas Staponkus apeliaciniame skunde prašė pripažinti, kad V. Kravchenko veikė būtinosios ginties būklėje bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. O jeigu teismas neįžvelgtų būtinosios ginties sąlygų, jį nuteisti dėl nužudymo labai susijaudinus. Galiausiai, jei teismo neįtikintų ir tokie argumentai, prašyta pripažinti, jog žudiku tapusio ukrainiečio veiksmams įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.

Advokatas prašė skirti ne didesnę kaip devynerių metų laisvės atėmimo bausmę ir sumažinti Klaipėdos teismo priteistos neturtinės žalos dydį nužudytojo našlei nuo 30 iki 20 tūkst. eurų, o mamai – nuo 10 iki 6 000 Eur.

Anot E. Staponkaus, apygardos teismas neobjektyviai nustatė nužudymo motyvą ir tikslą, o tik padarė prielaidą, jog nužudymas padarytas iš keršto, kad Aleksandras Morozas pernai gegužės 13 d. vakare vykusio konflikto metu išmušė jam dantų protezą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, kurią sudarė Albinas Bielskis, Justas Namavičius ir Linas Žukauskas, nusprendė, kad yra pagrindo skundą patenkinti iš dalies.

Konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, tad nėra pagrindo sutikti, jog V. Kravcheno veiksmai turi būti vertintini kaip būtinoji gintis ar jos ribų peržengimas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ukrainietis pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo ir jo veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti.

Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nužudytojo elgesys iš tiesų yra laikytinas provokuojančiu ir lengvinančiu nuteistojo atsakomybę. Konstatuota, kad pirmiausia nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis paties A. Morozo elgesys, o ne V. Kravchenko apsvaigimas nuo alkoholio. Sudėjus visas šias aplinkybes bei faktus, jog nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, V. Kravchenko anksčiau nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, jam paskirta vidurkį atitinkanti laisvės atėmimo bausmė pripažintina „aiškiai per griežta”.

Žmogžudystė buvo įvykdyta pačiame miesto centre. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tuo metu nustatyti žalos atlyginimo dydžiai pripažinti adekvačiais bylos aplinkybėms, atitinkantys teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tad jie nebuvo pakeisti. Advokato akcentuotas žemesnis pragyvenimo lygis Ukrainoje, anot Apeliacinio teismo, nesudaro pagrindo nukentėjusiosioms priteisto neturtinės žalos atlyginimo vertinti kaip nepagrįstai per didelio.

Savo sprendimu teisėjų kolegija V. Kravchenko paskirtą 11 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino iki 9 metų, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.